Balandžio 11 dieną LASS atstovai LR Seime dar kartą priminė apie garsinio vaizdavimo būtinybę Lietuvos radijuje ir televizijoje.
"Mūsų norai labai paprasti, - sakė LASS pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė, - 1. Audiovizualinio vertėjo etatas LRT 2. Per 3 metus pasiekti, kad LRT televizijoje neregiams būtų pritaikyta 10 proc. turinio (5 proc. meninių filmų, 3 proc. dokumentikos, 2 proc. produkcijos vaikams). 3. LRT mediateka turi būti patogi neregiams, dirbantiems su balso sintezės programomis. Norime nedaug, o pasikeitus LRT vadovybei, galbūt reikalai judės greičiau." Po susitikimo LR Seime LASS pirmininko pavaduotoja jau gavo kvietimą susitikti ir aptarti garsinio vaizdavimo klausimą su atsakingais LRT darbuotojais.
Apie garsinio vaizdavimo būtinybę LASS pradėjo kalbėti daugiau nei prieš dešimt metų. Ilgą laiką ši LASS keliama problema nesulaukė dėmesio ir palaikymo nei LR kultūros ministerijoje, nei kitose kultūros įstaigose. Situacija pradėjo keistis 2012 metais Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete įsteigus audiovizualinio vertimo specialybę. Remiantis garsinio vaizdavimo principais, akliesiems pradėti komentuoti teatro spektakliai, kino filmai, sporto varžybos. Audiovizualinio vertimo specialybės studentai kasmet parengia po keliasdešimt įvairaus pobūdžio vaizdo siužetų ir didžiąją jų dalį geranoriškai perduoda Lietuvos aklųjų bibliotekai.