Balandžio 5 dieną Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) vyko diskusija apie aklųjų galimybes pažintip profesionalųjį meną ir muziejų pasirengimą juos priimti.
Diskusiją inicijavo tie patys jauni menininkai, kurie parengė liečiamąją parodą "Blind date". LASS atstovai, muziejininkai diskutavo, kaip Lietuvos muziejai atsiveria regėjimo negalią turintiems žmonėms ir kaip tai galėtų daryti geriau, šiuolaikiškiau. Atkreiptas dėmesys, kad procesas turėtų būti abipusis: neužtenka vien parengti akliesiems ir silpnaregiams pritaikytą ekspoziciją, reikia, kad apie ją sužinotų kuo daugiau žmonių, kad ši ekspozicija juos sudomintų. Teigiamo diskusijos dalyvių vertinimo sulaukė NDG iniciatyva akliesiems skirtą taktilinę parodą integruoti į bendrą galerijoje eksponuojamų meno kūrinių visumą, o ne rodyti ją atskiroje erdvėje. Praktika rodo, kad anksčiau ar vėliau tokių atskirų erdvių kažkam prisireikia ir buvusi gera iniciatyva užgęsta.
Savo patirtį rengiant akliesiems skirtas edukacines programas, pristatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai bei Kauno MK. Čiurlionio dailės muziejaus edukatoriai. LASS atstovė Lina Puodžiūnienė atkreipė dėmesį į silpnaregiams kylančius sunkumus suvokiant vizualinį vaizdą: apšvietimas, spalvų kontrastai ir kt. Silpnaregystę lemia skirtingi regėjimo sutrikimai, todėl aplinką šie žmonės dažnai suvokia labai skirtingai.
Diskusijos dalyviai ypač akcentavo aklųjų galimybę pažinti ir suprasti profesionalųjį meną. Meninė saviraiška yra svarbi bendrosios žmogaus saviraiškos dalis, bet ji neišsemia visų meno teikiamų galimybių.