Paskutiniąją balandžio ir pirmąją gegužės savaitę Lietuvos viešajame gyvenime, žiniasklaidoje itin dažnai skambėjo universalaus dizaino sąvoka. Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD) parengė ir savo interneto svetainėje paskelbė trumpus filmukus apie septynis universalaus dizaino principus, remontui ir statybai skirtos parodos "Resta" metu vyko tarptautinė konferencija "Universalus dizainas. Patogus gyvenimas žmonėms - naujos galimybės verslui", dar vieną konferenciją ir eitynes "Už miestą" visiems" Vilniuje surengė Lietuvos neįgaliųjų forumas (LNF). Tiesa, anot kai kurių aklųjų, eitynės palikusios dviprasmišką įspūdį: lyg ir aktualu, reikalinga ir kartu nieko realiai apčiuopiama, jokių konkrečių reikalavimų ar siūlymų miesto savivaldybei. Ne visai aišku likę ir tai, kodėl eitynių dalyvių sustojimo vieta pasirinkta Martyno Mažvydo biblioteka, o ne, sakysime, vilniaus miesto savivaldybė - juk ne Biblioteka formuoja miesto viešąją aplinką. "Susidaro įspūdis, - sakė jie, - kad kažkokiems fondams ar programoms "atidirbinėjama" už suteiktą finansinę paramą". Stebint pastarųjų mnetų LNF veiklą, toks įspūdis gali kilti ne tik šių eitynių dalyviams, bet tai jau kitų rašinių tema. O tai, kad apie universalųjį dizainą kalbama daugiau ir įvairesnėje aplinkoje - visiems tik geriau! Dar geriau, kad jo teikiamą naudą pradeda suprasti ir vertinti architektai, statybininkai, rangovai ir užsakovai...
Kaip skelbia vienos publikacijos šia tema antraštė, Lietuva turi pasukti iš greitkelio "čia tik neįgaliesiems".
1. Vienodos naudojimo galimybės. Produktai yra suprojektuoti taip, kad jais vienodai patogiai galėtų naudotis skirtingas galimybes turintys asmenys, neišskiriant nė vienos vartotojų grupės.
2. Lankstumas. Dizainas suteikia galimybę pasirinkti naudojimo būdą, tinka dešiniarankiams ir kairiarankiams, padeda produktu pasinaudoti preciziškai ir tiksliai pagal paskirtį, prisitaiko prie vartotojo tempo.
3. Paprastas ir intuityvus naudojimas. Produkto vartojimo būdas lengvai suprantamas, nėra nereikalingų sudėtingų elementų, gali būti naudojamas, nepaisant vartotojo išsilavinimo ar kalbos mokėjimo, naudojimo informacija yra aiški.
4. Nujaučiama informacija. Svarbi informacija pateikiama skirtingais būdais - piktogramos, taktiliniai ženklai, žodiniai užrašai. Atskiri produkto elementai turi būti taip išskirti, kad juos būtų galima aiškiai aprašyti instrukcijoje.
5. Tolerancija klaidai. Pavojingi produkto elementai turi būti eliminuoti, izoliuoti arba uždengti, o dažniausiai naudojami elementai - lengviausiai prieinami.
6. Nedidelės fizinės pastangos. Produktas turi būti suprojektuotas taip, kad jo naudojimas reikalautų minimalių fizinių pastangų.
7. Optimalus dydis ir erdvė. Lengvam naudojimui ir pasiekiamumui užtikrinti turi būti numatyta tinkama vieta ir erdvė, kad produktu galėtų naudotis visi asmenys, nepriklausomai nuo jų kūno išmatavimų, laikysenos ar mobilumo. Visi elementai pasiekiami tiek iš sėdimos, tiek iš stovimos pozicijos.
Universalus dizainas - tai terminas, kuris vis dažniau diskutuojamas, bet vis dar mažai pažįstamas mūsų visuomenėje. Daugeliui atrodo, kad tai tiesiog dizaino sprendimai žmonėms su specialiaisiais poreikiais. Visgi ši sąvoka yra žymiai platesnė,
Kalbant apie universalų dizainą, Lietuva gyvena ribinėmis būsenomis: nuo "tai mums neaktualu, čia neįgaliųjų poreikiai ir reikalai" iki "projektuojame, statome bendruomenei ir pasitardami su bendruomene", taigi įsiklausydami į bendruomenės poreikius. Mes kasdien naudojamės išmaniaisiais telefonais, nes jie patogūs naudoti, valdomi intuityviai. Eidami į prekybos centrus net pamirštame, kad kitados reikėdavo spausti rankeną ir stumti duris - dabar jos atsidaro ir užsiveria pačios. Jau yra naujos statybos daugiabučių namų, kuriuose į būstą bet kuriame aukšte su vaikišku vežimėliu ar krepšiu ant ratukų, su neįgaliojo vežimėliu pateksite jų net nekilstelėję - nei ratukams sunkiai įveikiamų laiptų, nei slenksčių nebeliko.
Suomija yra viena iš tų šalių, kuriose prieinamumui arba universaliajam dizainui skiriama daug dėmesio. Nekilnojamojo turto plėtotojai Suomijoje gerai žino, kad universalusis dizainas, taikomas projektuojant ir statant gyvenamuosius namus, ne tik kuria patogų gyvenimą žmonėms, bet ir atveria naujų galimybių, nišų verslui.
Pasak architekto, profesoriaus emerito iš Norvegijos Sigmundo Asmerviko, kai aplinka suprojektuota pagal universalaus dizaino principus, žmonės to net nepastebi - jei gatvėje nėra kliūčių, judėti patogu ir vežant pirkinių krepšį ar neįgaliojo vežimėliu, avint aukštakulnius. S. Asmerviko teigimu, kartai satrodo, kad universalus dizainas reikalingas tik negalią ar kitų specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, tačiau tai nėra tiesa. Visi mes įvairiose situacijose esame "skirtingai įgalūs".
Anot organizacijos "Access Denmark" vadovės Ullos Kramer, universalus dizainas gyvybiškai būtinas 10 proc. žmonių (neįgaliųjų), gyvenimą pagerina 40 proc. gyventojų, o patogus yra visiems. Pagal universalaus dizaino principus suprojektuoti daiktai naudojami intuityviai, be didelių pastangų, su maža tikimybe suklysti, informacija - lengvai prieinama, pateikiama įvairiomis formomis, erdvės, statiniai ir produktai yra tinkamo pločio, aukščio ir dydžio.
Buro (Švedija) 2015 metais gavo apdovanojimą kaip geriausiai pritaikytas miestas Europoje. Šiame 107 tūkst. gyventojų turinčiame mieste daug dėmesio skiriama tam, kad visi jo gyventojai jaustųsi gerai. Miesto prieinamumo konsultantė Lena Mellbladh pabrėžė, jog daug dėmesio skiriama aplinkai. Pritaikant viešąsias erdves ir pastatus galvojama ne tik, kaip mums įprasta, apie fizinę negalią turinčius žmones, bet ir apie, atrodytų, nereikšmingus, nors visiems svarbius dalykus: viešųjų erdvių apšvietimą, informacinių užrašų dydį ir pan. Prieinamumo ir negalios konsultantai dalyvauja įvairiose statinio priežiūros dalyse: ir išduodant statybos leidimus, ir vertinant projektus, ir vėliau statant bei įrengiant objektą. Jie aktyviai diskutuoja dėl konkrečių sprendinių: renkant liftą, kitas technines priemones ar statybines medžiagas.
Norvegijoje jau prieš 10-metį pradėta kalbėti apie tai, kad aplinka turėtų būti prieinama visiems, taip pat ir įvairių specialiųjų poreikių ar negalių turintiems žmonėms. Pradėti rengti įvairūs norminiai dokumentai tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu. Kilo poreikis žinoti, kokia reali situacija.
Pasak Norvegijos nekilnojamojo turto kadastro ir registro (kartografijos) tarnybos vyriausiojo inžinieriaus Sveno Michaeliso, nuspręsta parengti esamos situacijos registrą, o gautus duomenis perkelti į nacionalinius žemėlapius. Pagal specialią metodologiją įvertinta ir užregistruota apie 15 tūkst. objektų ir 900 takų miestuose, taip pat 3 tūkst. objektų ir 1200 takų gamtoje.
Dažnai manoma, kad projektuoti aplinką pritaikant visiems yra brangu. Skandinavai įsitikino: visai ne, jei gerai suplanuojama. Visuomenė dėl to tik laimi: daugiau laimingų žmonių.Norvegijos nekilnojamojo turto kadastro ir registro (kartografijos) tarnybos inžinierė Kathrin Bogelsack pabrėžė, kad ieškant geriausių sprendimų turi dalyvauti įvairios visuomenės grupės: tiek projektuotojai, tiek suinteresuoti asmenys (neįgalieji), net socialiniai darbuotojai. Tik diskutuojant, atsižvelgiant į visų visuomenės grupių interesus galima rasti geriausių sprendimų.
Nuo gegužės 7-osios LNK žiūrovų laukia premjera - unikalus realybės šou-eksperimentas "Tamsoje". Intriguoja ne tik projekto formatas, bet ir vedėjų duetas. Į ekranus grįžtančio televizijos ir radijo laidų vedėjo Giedriaus Masalskio partnere taps nuo dvejų metų dienos šviesos nematanti Irma Jokštytė. Būsimoji projekto vedėja visiems nori parodyti, kad gyvenime iškritus ne itin gerom kortom, vis tiek galima laimėti.
Kaune gyvenanti jauna mergina akla nuo dvejų metų, tačiau tai jai netrukdo vesti renginių, groti pianinu ir gitara, radijo stotyje vesti bei kurti laidą ar dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Taip pat Irma ne vienerius metus prisideda prie tarptautinio mokymų centro "Dialogas tamsoje" veiklos. Jau visai netrukus Irma į savo nuveiktų darbų sąrašą galės įtraukti ir laidos vedėjos profesiją. "Esu vedusi ne vieną renginį, turiu radijo laidą, todėl man tokia darbo specifika yra pažįstama. Tačiau vis tiek tai bus nauja patirtis, juk tai tiesioginis eteris. Į šį darbą žiūriu labai atsakingai, laukiu su nekantrumu. Šis eksperimentas man yra labai įdomus. Džiaugiuosi, kad iš arti galėsiu stebėti tokį didelį šou ir būti jo dalimi", - sakė su nekantrumu projekto pradžios laukianti I.Jokštytė.
Irma prisipažino, kad priimti prodiuserių pasiūlymą ją paskatino įgimtas smalsumas, žinių ir naujų iššūkių troškimas. Kaune gyvenanti ir komunikacijos mokslus bei vokiečių kalbą studijuojanti jauna moteris trokšta suartinti neregių ir reginčiųjų pasaulius. "Mano misija - matančiuosius supažindinti su neregių pasauliu, parodyti jiems, kaip galima gyventi nematant. Aš pati esu labai savarankiška ir nepriklausoma moteris, turiu daug darbų, keliauju, visur dalyvauju. Savo gyvenimu rodau, kad viskas yra įmanoma. Jei galiu aš, gali ir kiti. Tam matymas ar nematymas nėra būtina sąlyga. Kartais pavargstu nuo buvimo silpnesne, ypač kai tokia laiko visuomenė. Bet mano misija yra šviesti žmones", - teigia jauna moteris.
Savo gyvenimu rodau, kad viskas yra įmanoma. Jei galiu aš, gali ir kiti. Tam matymas ar nematymas nėra būtina sąlyga."
Pagal 15min.lt
Pirmiausia norime pasidžiaugti, kad Vilniaus miesto savivaldybė atkreipė dėmesį į mūsų pastabas ir pasikvietė padiskutuoti apie sprendimus, kurie galėtų būtų naudingi ne tik neregiams ir silpnaregiams, bet visiems Vilniaus miesto gyventojams bei papasakojo apie tai, kas jau daroma ir padaryta. Kalbėjome apie būtinybę žymėti visus Vilniaus mieste esančius laiptus, kurie dažniausiai būna vienos spalvos ir visos pakopos susilieja, tiesa, susitikimo metu nebuvo rastas sprendimas, kaip tai padaryti kokybiškai ir ilgam laikui. Šiuo metu klijuojamos kitos spalvos juostos - tik trumpalaikis sprendimas.
Išreiškėme susirūpinimą dėl neteisingai įrenginėjamų taktilinių indikatorių sistemų neregiams. Kol kas dar mažai kam teisingai suvokiamos ir prastai reglamentuotos, todėl įrengiamos neteisingai, ir ten, kur nėra būtinos arba visai nereikalingos taip neregiui apsunkinant orientaciją arba net nukreipiant į kliūtį. Šis reiškinys vyrauja visoje Lietuvoje. Kol bus paruoštas ir priimtas viską aiškiai reglamentuojantis teisės aktas, bus bandoma susidariusią padėtį taisyti teisingomis rekomendacijomis bei švietimu. Šaligatviai ir viešojo transporto stotelės - taip pat labai svarbus dalykas. Akcentavome, kad stulpai, šiukšlių dėžės, vazonai, pastatyti / pakabinti stendai būtų vienoje linijoje, o ne išsimėtę po tam tikrą plotą, kad dėl grožio nebūtų aukojamas patogumas. Apie tai kalbame ne pirmą kartą ir kai kurie sprendimai jau įgyvendinti. Šiukšlių ir smėlio dėžės statomos toje pačioje juostoje, kur stovi stotelės paviljonai, stotelės ženklai perkėlinėjami į taip vadinamą įvažos pabaigą, t. y. viešojo transporto priemonės sustos prieš stotelę žymintį ženklą ir nebereikės bijoti į jį atsitrenkti ar įlipti į šiukšlių dėžę.
Dar viena gera naujiena, kad numatoma iš "dangaus" ant žemės nuleisti stotelėse esančius ir maršruto priemonių atvykimo laiką rodančius ekranus. Jie turėtų būti įrengti šalia stotelės. Visuomenėje yra labai daug silpnaregių, kurie sunkiai gali įskaityti tai, kas parašyta elektroninio komposterio ekrane, ypač sename, vis dar tebesančiame daugelyje transporto priemonių). Po truputį transporto priemonės keičiamos į naujas ir diegiami spalvoti, gerai įžiūrimi komposteriai, taip pat kontrastingos, maršrutą bei jo numerį rodančios švieslentės. Pažymėjome, kad senose transporto priemonėse, gale bei viduryje, turi būti kortelės bent jau su maršruto numeriu, nes šiuo metu jos kažkur dingusios.
Vilniaus transporto informacinė sistema (VTIS), po kuria slepiasi Vilniaus miesto viešojo transporto maršrutų numerių pranešimas garsu, po truputį įgauna konkretų pavidalą. Yra ruošiamos specifikacijos, kurias, susipažinimui bei įvertinimui gausime ir mes. Tik panašu, kad ne tik Kaunas, kuris jau turi tokią sistemą, bet ir Šiauliai, aplenks Vilnių, nes iki rudens taip pat ruošiasi įsidiegti analogišką sistemą kaip Kaune. Neužmirškime ir Klaipėdos, kuri turi nors ir paprastą, bet veikiančią sistemą. Belieka tikėtis, kad Vilnius sukurs tobulesnį produktą, kuriuo bus galima naudotis be jokių trukdžių. Be garsą skleidžiančių šviesoforų neregiai neįsivaizduoja savo kelionių po miestą, tai nuostabūs pagalbininkai. O jei kalbėtume apie faktą, kad informacija geriau suprantama, kai priimama naudojant kelias jusles, tai naudinga visiems Vilniaus miesto gyventojams bei svečiams. Jau ilgą laiką nepavyksta suvienodinti garsinių signalų, bent jau Vilniaus mieste ir panašu, kad greitu laiku to dar nepavyks padaryti. Tačiau didžiausias nepatogumas neregiui, kurį akcentavome, yra šviesoforų mygtukų radimas. Jie būtinai turi pastoviai skleisti garsą. Apie tai jau ne vienerius metus kalbame su "Susisiekimo paslaugomis", tikimės, kad šį kartą buvome išgirsti. Žinoma, neužmiršome ir eilių valdymo sistemų. Beveik visur kur jos įdiegtos, neregiams ir silpnaregiams kyla sunkumų. Kaip tai išspręsti, pasiūlėme kelis variantus, bet kaip pasiekti, kad tiek valstybinės, tiek privačios įmonės naudotų tinkamus sprendimus, kol kas aiškaus ir visiems priimtino atsakymo neturime.
LASS respublikinio centro informacija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko pasitarimas dėl regos techninės pagalbos priemonių aprūpinimo tvarkos. Susitikimo metu kalbėta apie susidariusias techninių pagalbos priemonių (toliau - TPP) eiles, jų kokybę, išdavimo tvarką, techninės pagalbos neįgaliesiems centrų (toliau - TPNC) darbuotojų pareigą apmokyti asmenis imančius TPP jomis naudotis, garantinį aptarnavimą.
Nutarta:
1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengs Neįgaliųjų aprūpinimo TPP ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo projektą, kuriuo bus numatyta:
1.1. reglamentuoti regos TPP, kurias asmuo gali gauti tik iš TPNC, išdavimo asmeniui laiką (per 5 darbo dienas), t. y. baltosios lazdelės, brailio rašto mašinėlės, rašymo rėmeliai (Brailio lentelės su rašymo įrankiu), Brailio laikrodžiai, didinamieji stiklai, skysčio lygio rodytuvai, elektroniniai skaičiuotuvai, Daisy grotuvai, ilgio matuokliai (sąrašas dar bus tikslinamas);
1.2. galimybė asmenims gauti ne tik išmanaus mobiliojo telefono, bet ir mobiliojo telefono, skirto vyresnio amžiaus asmenims, kompensaciją. Telefonas turi turėti fizinę klaviatūrą su dideliais mygtukais, kurie pažymėti dideliais skaitmenimis. Taip pat mygtukų paspaudimai turės būti pasakomi garsu, t. y., kai renkamas telefono numeris ir paspaudžiamas skaičius 1, jis turi būti pasakomas garsu. Vienas iš tokių telefonų yra "Alcatel 2008G". Norint gauti mobiliojo telefono, skirto vyresnio amžiaus asmenims, kompensaciją, nebūtina laukti TPP aprūpinimo tvarkos pakeitimų, tai galite jau dabar;
1.3. įtraukti taktilinės (baltosios) lazdelės antgalius, kaip atskirą regos TPP. Kadangi antgaliai nusidėvi daug greičiau nei baltosios lazdelės, bus galimybė jų gauti papildomai jau dabar. Taip pat buvo sutarta, kad jeigu jūsų baltoji lazdelė sulūžo, galite ją pristatyti į TPNC ir gauti naują;
1.4. galimybė perkant TPP ne Lietuvoje, dokumentą, įrodantį pirkimo faktą, pateikti oficialia tos šalies kalba (dokumento vertimą organizuos TPNC).
TPNC savo interneto svetainėje, patalpino informaciją apie TPP remonto paslaugas atliekančias įmones bei šių priemonių aptarnavimo centrus:
http://www.tpnc.lt/lt/technines-pagalbos-priemones/tpp-remonto-imones/tpp-remonto-imoniu-sarasas/.
TPNC taip pat turi parengti ir pateikti derinti TPP pristatymo asmenims tvarkos aprašo projektą.
TPNC, visus asmenis, kuriems išduoda TPP turi apmokyti jomis naudotis, todėl drąsiai šito prašykite. Jei tai nėra daroma arba susiduriate su kitais sunkumais, prašome informuoti el. paštu [email protected].
LASS respublikinio centro informacija