"Šulinys", 2018 sausis - vasaris



Kad vaikščioti būtų saugiau

Žiemai atėjus lauke praleidžiame mažiau laiko - niūru, šalta, šlapia, vėjuota, o ir paslydus ant ledo ar sniego baisu pargriūti. Po kartą patirtos tokio pobūdžio traumos, dėl kurios teko pabendrauti su traumatologais ir "pasipuošti" pora siūlių, ėmiau rimtai domėtis, kaip būtų galima sumažinti griuvimų paslydus tikimybę ar net visai jų išvengti. Nėra padėties be išeities. O išeičių ir patarimų yra ir gana įvairių. Pamėginsiu juos trumpai aptarti.

Vienas labai labai senas, bet dabar, vargu, ar tinkamas, girdėtas iš vyresnio amžiaus žmonių, atsimenančių pokario laikus. Tuo metu dažnai avėdavo klumpėmis ar batais su mediniais padais, tad išeitis paprasta: prikalti prie medinio pado senos bulvinės tarkos gabalą ir gali ledu ne tik vaikščioti, bet ir bėgioti. O jei tarkos nėra, tai pravers stambios vinys ir kitokie aštrūs gelžgaliai. Tik vaikams tokia pakaustyta avalynė nepatikdavo, juk pačiuožinėti ant ledo šitaip "pasikausčius" tikrai nepavyks. Vėliau, pamenu, kad klijuodavome ant batų padų elektrotechnikoje naudojamą šiurkščią lipnią juostą. Šiek tiek padėdavo, tik kartais reikėdavo vietoj nusitrynusios priklijuoti naują. Lyg ir neblogai, bet tos juostos tik specializuotose parduotuvėse galima įsigyti be to tuo metu kai labai labai slidu, ji menkai gelbsti. Viena garbaus amžiaus kaimynė pasakojo, kad žiemą nuolat nešiojasi nedidelį plastmasinį kibirėlį ir vis pasisemia smėlio iš kokios dėžės, jei nerakinama, ar iš kokio kauburio prie išrausto griovio, ar dar kur. Na, ir pasibarsto, jei mano, kad reikia. Savitarna. Tokios savitarnos trūkumai, kad smėlio irgi ne visur rasi, o ir be kibirėlio dar šį bei tą su savim nešiesi. Kitas senjoras į storapadžius darbinių batų padus prikalė vinukų ir prisuko varžtelių. Gan patogus sprendimas - paslysti ir pargriūti galimybių mažiau, tik va į teatrą tai jau su tokiais batais netiktų eiti, o ir nešioti jie lauke tetinka, nes grindis gali smarkiai subraižyti, o ir pati apsauga suprastės. Šiuolaikiškiausias ir patogiausias variantas yra batų apkaustai ar apsaugos nuo slydimo. Kadangi daiktas dar gana naujas, tai net vieno, visiems įprasto pavadinimo dar nėra: "batų apkaustai nuo slydimo", "apsaugos nuo slydimo", "batų spygliai", "antpadžiai", "antbačiai", "sniego/ledo apavas ant batų" ir net "apsauginės batų grandinės". Aš tuos batų apkaustus juokais vadinu: "mano spygliuotos padangos" tų spyglių spygliukų yra tiek ir tiek: pagal gamintoją, išvaizdą, patogumą ir kainą. Vieni yra tvirtinami tik ant kulno, kiti guminiu laikikliu tvirtinasi prie viso bato pado. Treti nors ir ant guminio pagrindo, bet visos konstrukcijos nuo bato nuimti, kai spygliai nebereikalingi, nereikia, tereikia tik dalį su dygliais pakelti ant čiurnos. Kiti skiriasi ne tik tvirtinimu, bet ir spyglių skaičiumi bei forma: yra dyglių kaip įvairaus ilgio vinukų kiti savo trikampiu pavidalu labai primena krokodilo ar pjūklo dantis o treti na, išties, labai panašūs į metalines grandines. Kaina irgi svyruoja nuo 4-6 eurų iki 100 ir daugiau. vidutinė kaina yra apie10-30 eurų. Kai kurių apkaustų nuo slydimo kainos tikrai nemažos. Bet, kaip atsakydamas į pastabą, jog toke dalykai labai brangūs, rašė vienas delfi komentatorius po straipsniu apie sausakimšą traumatologinį po pirmojo plikledžio: bet kokia paslydus ir nugriuvus patirta trauma, dėl kurios reikia kreiptis į gydytoją, kainuoja brangiau nei pora batų apkaustų nuo slydimo. Visos dyglių savybės priklauso nuo to, kokiam pirkėjui skiriami: kariams, žvejams, turistams, stoglaipiams, alpinistams, kiemsargiams ir eiguliams ar tiesiog vaikščioti mieste. O rasti galima žvejams, turistams, kariams reikalingais daiktais prekiaujančiose parduotuvėse, gal net kai kurios darbo rūbais prekiaujančios įmonės gali turėti. Iš elektroninių parduotuvių tikrai prekiauja pigu.lt. Sykį buvo ir "Lidl", bet čia jau reikia skaityti jų kainų leidinius ir laukti, kada pasirodys. Vertėtų nepamiršti, kad tai sezoninė prekė, tad vasarą vargu ar galima nusipirkti. Aš batų apkaustais nuo slydimo naudojuosi jau trejus metus, ir nors jie negarantuoja, kad niekuomet paslydus negriūsiu, eidama ledu, sniegu ar šlapia žole jaučiuosi saugiau ir ramiau, o ir parkristi paslydus nuo tada kai pradėjau dėvėti šias apsaugas, dar neteko. Taip pat derėtų prisiminti ir kelis patarimus, kaip reikėtų vaikščioti, kai slidu. koją ant žemės statyti visa pėda, eiti šiek tiek išsižergus (na, gal ir juokingai atrodo taip, žergliojantis žmogus, bet sveikata, ar net gyvybė, tikrai, svarbiau nei kažkieno nuomonė) ir, svarbiausia, neskubėti.

Aušra Pakalaitė



Pirmasis garso režisierės radijo spektaklis

Vasario 17 dieną LRT "Vaikų radijo teatre" įvyko premjera - skambėjo radiofonizuota Martyno Vainilaičio eiliuota pasaka "Ežio namas" (rež. Inga Tamuliavičienė). Ši knyga, pirmą kartą išleista prieš 50 metų, išrinkta į reikšmingiausių lietuvių vaikų rašytojų kūrinių šimtuką. Į radijo studiją perkeltas "Ežio namas" - premjera ne tik radijo spektaklius mėgstantiems vaikams bei jų tėveliams, bet ir neregei garso režisierei Eglei Jarmolavičiūtei. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje E. Jarmolavičiūtė studijavo garso režisūros specialybę, o ją įsigijusi iškart pradėjo dirbti LRT radijuje garso režisiere. E. Jarmolavičiūtė, "Mūsų žodžio" redakcijos žiniomis, yra vienintelė neregė garso režisierė ne tik LRT, bet ir visoje Lietuvoje. Savo darbu ji akivaizdžiai demonstruoja, kad akliesiems prieinama ir ši veiklos sritis.

 

("Šulinio" info)



Prasidėjo golbolo čempionatas

Vasario 17-18 dieną Vilniuje prasidėjo 2018 metų Lietuvos golbolo čempionatas - sužaistos I etapo rungtynės. Čempionatas yra atviras (jame gali dalyvauti svečiai iš užsienio), vyksta dviem etapais, o komandos varžosi dviejose lygose. A lygoje čempionatą pradėjo keturios komandos: dvi sporto klubo (SK) "Šaltinis" ir dvi svečių - Rusijos bei Čekijos. B lygoje varžėsi trys komandos: dvi SK "Šarūnas" ir trečioji SK "Šaltinis" komanda.

Po 1-ojo etapo pirmauja "Šaltinio" antroji komanda, antrąją vietą užima 1-oji "Šaltinio" komanda, trečiąją - Rusijos Maskvos srities komanda "Pamaskvys", ketvirtąją - klubas iš Prahos "BSC". Abi svečių komandos žadėjo atvykti ir į antrąjį čempionato etapą.

B lygoje pirmauja 3-oji "Šaltinio" komanda, antrąją ir trečiąją vietą dalijasi "Šarūno" komandos. Rezultatyviausiu A lygos žaidėju tapo Nerijus Montvydas (20 įvarčių), B lygoje - Alfredas Bistrickis (33 įvarčiai).

Antrasis čempionato etapas vyks gegužės mėn. Šiame čempionate sportinę karjerą baigęs Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių čempionas Genrik Pavliukianec debiutavo kaip treneris. Vienas geriausių Lietuvos golbolo žaidėjų vadovauja 3-ajai "Šaltinio" komandai.

* * *

Kelios Rusijos "Pamaskvio" komandos trenerio Dmitrijaus Šipilovo mintys. Golbolas Rusijoje gana populiarus žaidimas, tačiau Rusijos teritorija didelė, regionai skirtingi, aklųjų sporto, konkrečiai - golbolo, situacija irgi skirtinga. Rusijoje kasmet vyksta tik du oficialūs čempionatai: Rusijos pirmenybės ir jaunimo čempionatas. Maskvos srities komandų lygis, lyginant su kitais regionais, gerokai aukštesnis, golbolui čia skiriama daug dėmesio, rengiami įvairūs turnyrai. Dalyvauti kviečiamos komandos iš užsienio. Aklųjų sporto situacija, golbolas - ne išimtis, nėra gera. Finansavimas suteikiamas, bet į varžybas užsienyje komanda vyksta dažniausiai tik rėmėjų dėka. Didžioji komandos narių dalis kasdieninę duoną pelnosi iš masažuotojo darbo. Kalbant apie kitas sporto šakas, Rusijoje sparčiai populiarėja aklųjų stalo tenisas, yra žinoma ir apie aklųjų futbolą.

 

("Šulinio" info)



* * *

Lietuvos aklųjų biblioteka praėjusių metų pabaigoje išleido 2-ąjį garsinio žurnalo "Akliejipasaulyje" numerį. Nuo 2016 m. per metus parengiami nebe keturi kaip anksčiau, bet du šio žurnalo numeriai. Užtat jame publikuojami straipsniai (beveik be išimties vertimai) turi didesnę išliekamąją vertę, atsisakyta aprašomojo pobūdžio, dažnai paviršutiniškų straipsniųir informacijų. Skaitytojams siūlome išsamiau susipažinti su dviem naujausiame žurnalo numeryje publikuojamais vertimais, kartu dėkojame LAB už galimybę pasinaudoti straipsnių elektroniniais variantais. Primename, kad išsamius čia pristatomų straipsnių vertimus rasite naujausiame "Aklieji pasaulyje" numeryje.



* * *

Gary O'Donoghue yra sėkmingai dirbantis žurnalistas, British Broadcasting Company" (BBC) korespondentas. Leidinyje publikuojama kalba, pasakyta per 2016 m. JAV aklųjų federacijos suvažiavimą.
 

Kai pradėjau dirbti žiniasklaidoje, buvo tik labai paprasti kompiuteriai ir pirmieji mobilieji telefonai, o norint aklajam susipažinti su moksline medžiaga ir dienraščiais reiškė, kad reiks trukdyti bendradarbius ir prašyti atrasti laiko įtemptame tvarkaraštyje, kad jums padėtų. Žinoma, buvo galima neštis visus popierius namo ir prašyti draugės juos perskaityti, bet aš esu tikras, kad dėl to vienos netekau, nes prašymas lovoje skaityti straipsnius iš laikraščių nebuvo labiausiai viliojantis pasiūlymas, kokį ji tikėjosi išgirsti iš vaikino, ar ne?

Iš pradžių rengiau pranešimus iš mūsų Parlamento, skirtus BBC vietinių radijo stočių tinklui. Iš ten perėjau dirbti į nacionalinę naujienų programą The Today Program, (šiek tiek panašią į amerikietiškos kompanijos NPR Morning Edition programą), kuri yra didžiulė jėga, padedanti Didžiojoje Britanijoje nustatyti politinę darbotvarkę. Per tuos penkerius metus aš parengiau tikrai daug istorijų. Kelis kartus vykau į Afriką, į JAV, į Tolimuosius Rytus tuo metu, kai Honkongas buvo grąžinamas Kinijai, kelias naktis praleidau Makedonijos pasienyje, kai NATO bombardavo Serbiją ir iš Kosovo traukėsi daugybė žmonių, kurių daugelį privertė bėgti kaimynai serbai. (...)

Kaip visi žinote, informacija ir prieiga prie jos yra vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria aklas žmogus tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Technologijos mūsų labui padarė stebuklus, ar tai būtų prieinamas "iPhone", leidžiantis man kiekvieną dieną skaityti "New York Times", spėti sekti nesibaigiančias politines žinutes "Tviteryje" ir tinklaraštininkų įrašus, arba, naudojantis Brailio eilute, skaityti savo pasiruoštus radijo ir televizijos žinių scenarijus - reportažo metu aš juos skaitau su Brailio eilute.

Dar trumpai apie Brailio raštą: Brailio raštas, žinau, tinka ne visiems. Jį ypač sunku išmokti neseniai apakusiems žmonėms, kurie jo mokosi būdami suaugę, bet aš raginu visus, turinčius regos likutį, kuo geriau jį panaudoti, nes, galų gale, juk regėjimas yra pats galingiausias pojūtis, patinka mums tai ar ne. Bet man Brailio raštas yra absoliutus būtinumas. Be jo aš tiesiog negaliu atlikti savo darbo, ir esu įsitikinęs, kad Brailio eilutės ir užrašinės šiam aklųjų raštui suteikė naujo gyvenimo viltį.

 

Iš anglų kalbos vertė
Audronė Gendvilienė



Uvė Boizen, "Pinklės ieškant darbo"

2017 metais Vokietijos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Teisininkų darbo grupė suorganizavo įdomią diskusiją, kuri turėtų sudominti ne tik ieškančius darbo teisininkus, bet ir kitus neregius. Kalbėta apie tai, kaip ieškant darbo reiktų informuoti apie savo aklumą arba silpną regą.

Vienas diskusijos dalyvis papasakojo, kad paprastai gyvenimo aprašyme apie negalią kaip apie stiprybę rašo taip: Su kolegomis ir klientais visada stengiuosi palaikyti atvirus ir tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus santykius, todėl norėčiau jus informuoti apie savo silpną regą ( nurodau ligos pavadinimą). Dėl silpnos regos labai anksti išmokau gerai organizuoti savo darbus ir būti naudingu komandos nariu. Mano nuomone, abipusė pagalba ir pagarbus elgesys yra sėkmingo bendradarbiavimo pagrindas". Dėl šios informacijos pateikimo visuose pokalbiuose aš susilaukiau teigiamų atsiliepimų, nes jie apie tai sužinojo anksčiau, nei man atvykus į pokalbį". Kitas patarimas skambėjo taip: Aš turiu mažą išskirtinumą, esu aklas. Bet aklumas man nesutrukdė baigti mokyklos ir studijuoti. Naudodamasis įvairiomis pagalbinėmis priemonėmis aš galiu savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą ir sėkmingai dirbti. Žinoma, atsinešiu į darbą man reikalingas elektronines tiflopriemones". Kitas pašnekovas apie negalią paprastai rašo: Ir be regos aš kasdien naudojuosi internetu, elektroniniu paštu ir kompiuterinėmis programomis ir vertinu jų galimybes". Jis pastebi, kad dažniausiai apie tai informuoja teksto pabaigoje. Svarbu gyvenimo aprašyme išvardinamas stiprybes susieti su negalia. Jo nuomone, prie dokumentų būtų pageidautina pridėti neįgalumo pažymėjimo kopiją. (...) Dar vienas su daugumos nuomone nesutampantis, bet kartu vertas apmąstymo pasisakymas su pesimistine gaida: Mano nuomone, negalia darbo rinkoje nėra jokia stiprybė. Ji nepadeda nei neįgaliajam, nei jo kolegoms. Deja, negalima tikėtis, kad šioje visuomenėje yra plačiai paplitęs teigiamas požiūris ir socialinis teisingumas. Kiekvienam įstaigos vadovui ar teismo vadovui trūksta darbuotojų. Jie nenori niekam daryti nuolaidų. Jiems reikia gerai visu krūviu dirbančių darbuotojų, nes jie negauna kompensacijos dėl galimo negalią turinčių darbuotojų nepajėgumo dirbti taip sparčiai, kaip dirba kiti. Ten, kur nėra supratimo ir geranoriškumo, geriau nedirbti. Gal nuskambės keistai, bet iš tokių darbdavių geriau gauti nesutikimą įdarbinti su konkrečiais paaiškinimais, kas manęs būtų laukę tame darbe.



* * *

Tinklaraštyje tiflotyra.labiblioteka.lt aptariamas straipsnis "Ar norite gerai išmokti skaityti Brailio raštu?" Straipsnis publikuotas anglų kalba, jo autorės - seserys, turinčios ilgametę skaitymo Brailio raštu ir šio rašto mokymo patirtį. Jos tvirtina, kad skaityti Brailio raštu 200-400 žodžių per minutę greičiu yra pasiekiamas tikslas, tik reikia dirbti, be to, reikia žinoti, kaip teisingai skaityti. Autorės teigia, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose daugelis Brailio rašto skaitytojų nėra skatinami daug dirbti norint pasiekti gerą skaitymo greitį. Tai - tiflopedagogų darbo spraga. Lėtas skaitymas aklajam kelia nepatogumų gyvenime, kenkia jo karjerai. Įsiveliama į užburtą ratą - lėtai skaitantis žmogus skaito mažai, o kadangi skaito mažai, gerai skaityti neišmoksta. Kad aklieji galėtų skaityti greičiau, autorės siūlo skaityti tam tikru būdu, kurį jos išsamiai aprašo.

Straipsnį ar bent išsamią jo santrauką ateityje sieksime pateikti ir skaitytojams lietuvių kalba.



Aklieji knygų mugėje

Vasario 22-25 dienomis Vilniuje, "Litexpo" parodų centre, vyko tarptautinė Vilniaus knygų mugė.

Mugėje tarp gausybės knygų, gražiausių poligrafijos pavyzdžių, atsirado vietos ir brailio raštui. Kaip įprasta, jaunuosius mugės lankytojus brailio rašto mokė "Mūsų žodžio" vyriausiasis redaktorius Vytautas Gendvilas, Lietuvos istorijos ir etnografijos knygyno leidiniais prekiavo kaunietis Leopoldas Krušinskas. Naują knygą, kurioje derinamas reginčiųjų bei brailio raštas ir reljefinės iliustracijos, išleido VšĮ "Verslas ar menas". Nuo 2007 m. aklieji knygų mugėse dalyvauja kasmet.