"Šulinys", 2016 lapkritis



* * *

Lapkričio pradžioje pagerbiame ir prisimename išėjusius į kitą erdvę ir į kitą laiką. Lapkričio pabaigoje prasideda adventas - atėjimo laukimas. Ateinama iš anapus, išeinama į anapus - didžioji misterija vyksta žmogaus protui ir žemiškai jo patirčiai nesuvokiamose erdvėse.

Ilgametis "Vilniaus" choro artistas, ansamblio "Patrida" dainininkas Henrikas Komas gyvena jau ne mūsų žmogiško suvokimo erdvėje ir laike.

* * *

Buzukis verkė ir daina skambėjo

Tą niūrų spalio vakarą vėlai,

Kada tave, kilnus sūnau Orfėjo,

Pasišaukė į chorą angelai.

 

Prisimenu, kaip saulėtą gegužį

Bažnyčioj išsirinko jie tave...

Tu negirdėjai, kaip sparnai jų ūžė

Lyg vėjai rudenio šlapia gatve,

 

Tik dainavai: "Atneškit mandoliną,

Ir aš pavirsiu balta lelija..."

Dabar dangus ir angelai tik žino,

Kad ne rudens šalna pakando ją.

 

Praėjo metai, kaip visi praeina,

Ir vėlei beldžias į duris žiema.

Kaip visad susirinkę traukėm dainą,

Tik niekad ji jau nebebus linksma.. .

 

Skambės balsai, kaip ligi tol skambėjo,

Ir vėjas neš jų aidą link uolų...

Tik tu jau amžinai, sūnau Orfėjo,

Pirmasis būsi choruos angelų...

Brigita Narmontaitė



Dialogas tamsoje: naujos patirtys ir nauji iššūkiai

10-ajame "Mūsų žodžio" numeryje galėjote perskaityti Gluosnės Norkutės rašinį apie į Lietuvą atkeliaujantį "Dialogą tamsoje". Susidomėjusiems siūlome paskaityti dar vieną pasakojimą šia tema - A. Valentos rašinį, išspausdintą portale "asgaliu.lrytas.lt".

* * *

Maždaug 4-5 centimetrų aukščio kubas, ant kurio vienos sienelės Brailio raštu stulpeliu užrašyti keturi žodžiai: geriau vieną kartą pajausti. Kubo viduje - į ritinėlį susukta Brailio rašto abėcėlė. Štai taip nepretenzingai ir kartu neįprastai atrodo kvietimas į pirmąjį "Dialogo tamsoje" susitikimą, vykusį praėjusį savaitgalį (lapkričio viduryje), Vilniuje, viename iš geležinkelio stoties pastatų.

"Dialogas tamsoje" nėra vien skambus pavadinimas ar pigus reklaminis triukas. Tai tikrai buvo dialogas ir jis vyko tikroje neperregimoje tamsoje, kurios nedrumstė nei fotoaparatų blykstės, nei mobiliųjų telefonų ekranai.

"Dialogo tamsoje" idėja gimė beveik prieš trisdešimt metų vokietijoje. Tuomet vienoje radijo stotyje dirbusiam žurnalistui Andreas Heinecke buvo pasiūlyta parengti mokymų programą jaunam per autoavariją regėjimo netekusiam kolegai. Taip prasidėjo A. Heinecke pažintis su aklųjų pasauliu vėliau peraugusi į socialinį projektą "Dialogas tamsoje". Pirmasis toks dialogas įvyko 1989 m. Hamburge, o netrukus pradėtas rengti ir kitose šalyse. Lietuva yra keturiasdešimtoji šalis pasaulyje ir pirmoji šalis Rytų Europoje, į kurią atkeliauja šis socialinis projektas. Anot vienos iš jo iniciatorių, Liepos Lieponės, reikėjo daugiau nei metų pasirengti ir pradėti projektą įgyvendinti.

"Dialogas tamsoje" yra jį sukūrusios įmonės "Dialogue social enterprise" intelektinė nuosavybė, vyksta pagal tam tikrus reikalavimus, kurių turi laikytis visi jo rengėjai bet kurioje projektą įgyvendinančioje šalyje. Kruopščiai atrenkama ir apmokoma jį vykdanti komanda. "Dialogo tamsoje" rengėjų komandą visose šalyse paprastai sudaro neregiai ar labai silpnai matantys žmonės, jie regintiesiems tampa vedliais į tamsos ir naujų patirčių šalį. Lietuvoje tokiais vedliais yra šeši aklieji ir silpnaregiai: keturios merginos ir du vaikinai. Tačiau dviejų - reginčiųjų ir aklųjų pasaulių - susitikimas yra tik viena iš šio socialinio projekto veiklos pusių. Ne mažiau svarbi ir kita pusė: patirti dialogo galimybę, žmonių tarpusavio ryšį neįprastoje aplinkoje ir neįprastomis sąlygomis. Projekto moto galėtų būti Vieno iš iškiliausių mūsų laikų mąstytojų Miltono Ericksono žodžiai: "Kol neleisite jūsų galvoje sujaukti visko, ką iki šiol žinojote, jūsų žinios niekada netaps platesnės, svarbesnės ir gilesnės."

"Dialogas tamsoje" orientuotas įvairių amžiaus grupių, įvairią socialinę patirtį turintiems žmonėms, tarp jų - ir verslo įmonėms, jų vadovams. Jo metu tampa itin svarbus komandinis darbas, tarpusavio komunikacija, sugebėjimas reikalingiausiu metu imtis vadovavimo.

Dvi valandos tamsoje

Kaip viskas vyko? Atėjusius į vieną iš Vilniaus geležinkelio stoties pastatų "Dialogo tamsoje" dalyvius pirmiausia pasitiko nuotaikingi fortepijono muzikos garsai, besiliejantys iš po neregio pianisto Justo Pažarausko pirštų. To paties Justo, kuris kartu su kitais Lietuvos golbolo (aklųjų riedulio) komandos nariais šių metų Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse laimėjo aukso medalius. Tada kelios ar keliolika minučių atokvėpio, trumpas projekto pristatymas ir kvietimas žengti į visišką tamsą. Būsimo dialogo dalyviams išdalinamos baltosios lazdelės ir lydimi neregių pagalbininkų, jie peržengia slenkstį, už kurio gali kliautis visais turimais pojūčiais išskyrus regėjimą. Dalyviai paprašomi susėsti prie stalų. Vienas stalas - viena komanda. Kadangi paprastai grupėje būna 20 - 25 žmonės, todėl ir stalai būna keturi, prie kurių susėda keturios komandos. Žmonės paprašomi prisistatyti, pasakyti, ką pajuto atsidūrę visiškoje tamsoje. Daugelis sakėsi jautę nerimą, nepasitikėjimą, pamažu peraugantį į ramybę. Pirmoji užduotis: komandų nariai paprašomi pasisakyti savo vardus ir susėsti aplink stalą pagal abėcėlę. Kyla nemenkas šurmulys, bet su užduotimi susitvarkoma gana greitai. Tada kita užduotis, sunkesnė: iš atskirų detalių, išdalintų kiekvienam komandos nariui sudėti tam tikras figūras. Grupėse dar didesnis šurmulys, siūlymai, šūkčiojimai, raginimai paskubėti arba nesuklysti. Po šios užduoties ateina laikas trečiajai, o po šios - atokvėpiui. Jo metu "dialogo" dalyviams pasiūloma visiškoje tamsoje išsidalinti indus ir išgerti puodelį arbatos ar kavos, suvalgyti pyragaitį. Indus, kavą ir karštą vandenį arbatai, pyragaičius po salę išvežioja neregiai pagalbininkai. Pasibaigus šiai daliai, visų "Dialogo tamsoje" dalyvių laukia apdovanojimas - salėje įsižiebia šviesa!

Akistata su savimi

Štai taip labai trumpai būtų galima nusakyti "Dialogo tamsoje" vyksmą. Jame daug žaidybinių elementų, išmonės, bet žmonės čia ateina anaiptol ne pažaisti. Vienas iš Lietuviškojo "Dialogo tamsoje" organizatorių Jurgis Jefremovas pastebi: "Komandos gauna tam tikras užduotis. kaip ir kiekvienoje komandoje, čia tampa itin svarbus lyderio vaidmuo, komandos narių tarpusavio komunikacija, bendras darbas, vizijos, kaip atlikti duotąją užduotį, turėjimas arba priešingai - neturėjimas. Ne mažiau svarbu teisingai formuluoti užduotį ir teisingai suprasti, ko iš kiekvieno komandos nario norima." Štai kodėl "Dialogas tamsoje" kitose šalyse toks populiarus tarp verslo įmonių darbuotojų ir jų vadovų. J. Jefremovui antrina kita lietuviškojo "Dialogo tamsoje" komandos dalyvė Gluosnė Norkutė: "Sėkmės garantu čia tampa ne šypsena ar mirktelėjimas, bet pasitikėjimas komandos nariais, bendradarbiavimas ir tikslumas."

Po pirmųjų "Dialogo tamsoje" seansų įdomių pastebėjimų turi ir projekto komandos vadovė Liepa Lieponė. Ji pasakojo: "Pasibaigus „Dialogui“ vyksta jo aptarimas, dalyviai prašomi pasidalinti mintimis ar tiesiog išsakyti savo nuomonę apie projektą. Ne vienas prisipažįsta, kad jau seniai buvę tokie atidūs ir paslaugūs šalia esančiam kaimynui kaip per tas dvi valandas praleistas visiškoje tamsoje. Buvo žmonių, kurie sakėsi, kad "Dialogo" metu jie pajutę kaip labai sumažėjo jų poreikiai. Žmonės džiaugėsi menkiausiomis smulkmenomis, kaimyno atidumu, vietoje kavos ar arbatos išgertu karšto vandens gurkšniu."

Anot L. Lieponės, vienas iš "Dialogo tamsoje" privalumų yra tai, kad žmonės gali nusiimti socialines kaukes, pasijusti tokie, kokie yra iš tikrųjų, o ne tokie, kokius juos nori matyti verslo ar pramogų pasaulis. Televizijos laidų vedėjai tampa nebe vędėjai, šou žvaigždės - nebe žvaigždės! "Dialogas tamsoje" yra tam tikros rūšies akistata su savimi, po kurios ne visada skubama vėl pasinerti į kasdienybės šurmulį.