Smagu bendrauti su žingeidžiais ir iniciatyviais žmonėmis. Dar smagiau, kai tokie žmonės švenčia savo sukaktis ir trokšta ta proga pradžiuginti aplinkinius savo koncertiniais pasirodymais. Šių metų balandžio dvyliktąją į gražų ir šiltą koncertą savo draugus ir pažįstamus sukvietė daugumai mūsų gerai pažįstama ir mylima Marina Kapustina. Mariną žinome kaip Rusų liaudies dainos ansamblio, vadovaujamo Janinos Višinskienės, solistę ir seniūnę. Marinai puikiai sekasi atlikti jos tautos melodijas, tačiau, kaip pati prisipažįsta, gražiausiai suskamba kazokiškos, charakteringos dainos. Šios dainos tiesiog mano kraujyje, jos atitinka mano dvasią teigia solistė. Savo repertuare atlikėja turi apie 30 skirtingų kūrinių. Ji koncertuoja ir savo buvusioje mokykloje, kur visada laukiama įvairių renginių metu. Smagu, kad šis užsiėmimas nesvetimas ir Marinos draugui Olegui. Gera, kai yra su kuo pasidalinti įspūdžiais, pasikeisti kilusiomis mintimis, padiskutuoti apie vienokį ar kitokį dainos atlikimo stilių.
Dainavimas - ne vienintelė meninės saviraiškos sritis, kurioje aktyviai reiškiasi Marina Kapustina. Kaip aktyvi moterų rankdarbių klubo "Vaivos juosta" narė, mergina dalyvauja įvairiose parodose. Jos rankoms paklūsta ir karoliukai, iš kurių gamina papuošalus, ir popieriaus lankstiniai, ir siuviniai bei mezginiai, ir dekupažo technika puošti dirbiniai. Kūrybinga mergina yra puiki kulinarė, vis palepinanti kolegas bei draugus savo gamintais šedevrais. Žingeidi ir nuo šiuolaikiškų madų neatsiliekanti, Marina randa vis naujų pomėgių. Štai paskutinė jos domėjimosi sritis - išskirtinių, natūralių muilų gamyba. Sutikite, ne kiekvienam šautų į galvą mintis išbandyti tokią sritį.
Marina - šiltai bendraujanti mergina, branginanti žmogiškus santykius. Ji palaiko ryšius su Grigiškių vidurinės mokyklos pedagogais. Į koncertą paklausyti merginos atvyko jos buvusi klasės auklėtoja.
Džiugu, kad šalia mūsų esantys ir, rodos, taip gerai pažįstami žmonės turi šitiek talentų ir energijos tiems talentams realizuoti. Linkime Marinai neprarasti šios kūrybinės ugnelės ir ateityje džiuginti žmones savo teigiama energija bei stebinti naujais meniškais darbeliais.
Lina Norkienė
Gegužės 2-5 d. vyko tarptautinis golbolo turnyras Vilniaus Vytauto Didžiojo LIONS klubo taurei laimėti.
Turnyras Lietuvoje organizuojamas jau XXIV kartą ir yra tapęs tradiciniu. Šiemet jame dalyvavo Alžyro, Ukrainos, Japonijos, JAV, Suomijos, Anglijos, Rumunijos ir trys Lietuvos komandos. Nacionalinei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių vyrų golbolo rinktinei šis turnyras, tai vienas svarbiausių etapų ruošiantis 2013 m. Europos golbolo čempionatui.
Antroji gegužės pusė buvo gausi įvairaus, daugiausia kultūrinio pobūdžio įvykių, apie kuriuos skaitytojus norime informuoti išsamiau.
Gegužės 17 d. į Kauno, Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą rinkosi jaunieji dainininkai ir muzikantai. LASS kartu su partneriais surengė jau šeštąjį respublikinį aklųjų ir silpnaregių vaikų meninės saviraiškos ir kūrybos festivalį- konkursą "Pavasario vyturiukai-2013". Festivalyje dalyvavo apie 80 regėjimo negalią turinčių muzikos atlikėjų ir jų pedagogų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, kitų Lietuvos miestų.
Tokio pobūdžio festivaliai-konkursai vyksta nuo 2001 metų kas antri metai Vilniuje arba Kaune. Jie padeda atsiskleisti jauniesiems talentams, įgyti sceninės patirties, siekti profesionalumo. Šių metų "Pavasario vyturiukų" vertinimo komisija konstatavo, kad iš "Vyturiukų", festivalių dėka, nuolat išauga tikri vyturiai. Kai kurie jų - Lidija Gurova, Gražvydas Sidiniauskas - yra žinomi ir už aklųjų bendruomenės ribų. Abu šie atlikėjai pakviesti dalyvauti Baltijos šalių aklųjų organizacijų tarptautiniame populiariosios muzikos festivalyje "Baltijos banga-2013". Šių metų festivalyje taip pat gražiai pasirodė jaunieji Klaipėdos regos ugdymo centro atlikėjai.
Projektą "Pavasario vyturiukai" rėmė: neįgaliųjų reikalų departamentas, Kultūros rėmino fondas, UAB "Biola", interneto parduotuvė Maxima.lt.
Pasitikdamas Tarptautinę muziejų dieną - gegužės 18-ąją - Lietuvos aklųjų istorijos muziejus parengė įdomią, turiningą ir netikėtą programą.
Muziejus įsikūręs Lietuvos aklųjų bibliotekoje (LAB), todėl jo siūloma edukacinė programa buvo susijusi tiek su neregių gyvenimu, tiek ir su šios bibliotekos veikla. pirmiausia muziejaus svečiams buvo pasiūlyta "interaktyviai" susipažinti su neregių pasauliu: koks jausmas apima žmogų, kai jis negali pasikliauti akimis, kaip klausa ir lytėjimas gali atstoti akis? Muziejaus lankytojai buvo pakviesti į ekskursiją po LAB užrištomis akimis. Jie taip pat galėjo susipažinti su įvairiais prietaisais, padedančiais regėjimo neįgaliesiems prisitaikyti aplinkoje. Užrištomis akimis aliuminio folijoje jie piešė reljefinius piešinius, susipažino su liečiamųjų )taktilinių) leidinių ekspozicija. Nematydami (užrištomis akimis) jie bandė suprasti ir skaityti taktilinius piešinius.
Muziejaus lankytojų laukė Brailio rašto valanda susipažinimas su šio rašto istorija bei priemonėmis,: (Brailio rašto spausdintuvas, grifelis, lentelė).
Svečiai taip pat turėjo galimybę LAB garso įrašų studijoje, padedant garso operatorei, "išbandyti" diktoriaus profesiją: patys įrašyti savo balsą ir pasiklausyti, kaip jis skamba.
LAB darbuotojų teigimu, gegužės 18-ąją aklųjų istorijos muziejų aplankė apie šimtas žmonių. Beveik dvi dešimtys garso įrašų studijoje trumpam buvo tapę garsinių leidinių "skaitovais". Panašaus pobūdžio renginiai akivaizdžiai byloja, kad aklųjų istorija, jų veikla, pateikta patraukliai ir išradingai, taip pat gali būti įdomi, patraukli, gali sudominti žmones ir paskatinti sužinoti daugiau.
Gegužės 20 d. Vilniaus senamiestyje, Literatų gatvėje, pristatytas meninis projektas-dedikacija, skirta poetui Antanui jonynui atminti. Idėją įamžinti A. Jonyno atminimą Literatų gatvės menininkų pagerbimo sienoje subrandino ir drauge su partneriais įgyvendino Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Meninį projektą sukūrė dailininkė Rasa Rimidytė. Idėjos realizavimą finansavo LASS respublikinis fondas. Atidengiant poetui skirtą atminimo lentą, dalyvavo A. Jonyno sūnus Antanas A. Jonynas, kiti šeimos nariai, poetas Algimantas Baltakis, literatūros kritikė, monografijos apie A. Jonyną autorė Janina Riškutė, taip pat kiti literatų gildijos atstovai. Meninis projektas-dedikacija A. Jonynui pagerbti įtraukta į šių metų "Poezijos pavasario" programą. A. Jonynas yra trečiasis neregys po Prano Daunio ir Remigijaus Audiejaičio, įamžintas Literatų gatvės poetų pagerbimo sienoje. Tarp kitų užrašų bei įrašų nuo šiol čia bus ir užrašas brailio raštu "Literatų gatvė".
Gegužės 17 d. Vilniuje baigėsi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių vyrų šachmatų finalas. Pirmąją vietą iškovojo ir čempionu tapo Gintaras Grybas (Sporto klubas "Sveikata"), antrąją vietą užėmė Evaldas Šlušnys ("Pamarys"), trečiąją - Anatolijus Kuvšynovas (SP "Šaltinis").
Tuojau pat po šio vykko kitas - regėjimo negalią turinčio jaunimo čempionatas. Čia visus maloniai nustebino moksleivė iš Panevėžio Darija Staškevičiūtė. Surinkusi keturis taškus iš penkių galimų, ji užėmė pirmąją vietą.
Šiais metais regėjimo negalią turintys šachmatininkai gali atsidusti lengviau, jokių oficialių varžybų nei Europoje, nei pasaulyje nevyks. Tačiau moterų rudenį laukia IBCA (Tarptautinės aklųjų šachmatų asociacijos) moterų pasaulio čempionatas. Lietuvos aklųjų sporto federacija į jį ketina deleguoti dvi savo atstoves.
Gegužės 21 d. Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, vyko H. Ibseno spektaklis "Visuomenės priešas" su garsiniu komentaru. Tai jau antrasis šio teatro spektaklis (pirmasis - "Dėdė Vania") su gyvu garso komentaru, skirtu regėjimo negalią turintiems žmonėms. Šio naujojo spektaklio klausėsi 20 aklųjų ir silpnaregių kartu su savo asistentais. Kaip ir pirmąjį kartą, scenoje vykstantį gyvenimą geriau suprasti padėjo aktorė Adrija Čepaitė.
Garsinis teatro spektaklių komentavimas atsirado bendradarbiaujant Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai ir Nacionaliniam dramos teatrui. Bendradarbiavimas tebesitęsia, todėl spektaklių su garsiniu komentaru galima tikėtis ir ateityje.
Birželio 4 dieną Senjorų seklyčioje Biržuose rinkosi aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariai. Susirinkusieji kartu šventė motinos ir tėvo dieną, o taip pat prisiminė, kaip skamba tarmės renginyje "Prisiminkime savo tarmę šeimose".
Į renginį atvyko svečių iš Panevėžio aklųjų ir silpnaregių centro - dramos studija "Arka" kartu su režisiere Rima Žostautiene ir pristatė vieno veiksmo komediją "Tuščia kertė širdyje", kurios autorius Antanas Kazragys. Panevėžio amatų būrelio vadovė Daiva Veblauskienė pristatė rankdarbių parodą, kurią parengė Panevėžiiečiai. Biržų aklųjų ir silpnaregių ansamblis "Agluona" pristatė meninę programą ir atliko dainą "Per Biržų miestų". Kolektyvas sudainavo ne vieną liaudišką dainą, o tai labai džiugino susirinkusius svečius. Kiek jumoro suteikė mūsų Jonelis, kai papasakojo pasakojimą kaip panų ieškojo ir susirado nuo Panevėžio ūlyčios. Taip renginio svečiai susipažino su Papilio tarme. Dzūkelės irgi pasirodė besančios ne pėsčios, Eugenija Prokopavičienė nors jau daug metų gyvena Biržuose, tačiau savo gimtosios dzūkiškos tarmės nepamiršta. Ji paskaitė humoristinę ištrauką. Dainavo dvi dzūkės - Marytė ir Valytė. Pritariant armonikai tą dieną Senjorų seklyčioje ilgai skambėjo dzūkiškos ir aukštaitiškos dainos.
Marija PEIKŠTENIENĖ