Paminklo iniciatoriams itin sėkmingas buvo kalėdinis laikotarpis. Sąskaita, paminklui sukurti ir pastatyti, pasipildė naujomis aukomis. šiuo metu joje jau sukaupta 26 tūkst. lt. Paminklo statybą taip pat pasirengusi paremti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga bei Kauno miesto savivaldybė.
("Šulinio" inf.)
Vasario 12 d., per užgavėnes, po Vilniaus Skroblų mikrorajoną klajojo būrys keistų nematytų būtybių. Raganos, velniai, žydai, čigonai, mergelės, palaikomos muzikantų ir dainininkų, keliavo nuo vienos įstaigos prie kitos, visus sutiktus sveikino su užgavėnėmis, krėtė išdaigas ir iš kiemo vijo žiemą. Ne šio pasaulio būtybes ir šio pasaulio perėjūnus į būrį surinko ir drauge švęsti užgavėnes pakvietė Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras (VBSPC).
Kartu su persirengėliais bei muzikantais po Skroblų mikrorajoną klajojo ir du valdžios vyrai: LR Seimo narys Algis Strelčiūnas ir Vilkpėdės seniūnas Mindaugas Kuncaitis. Mat po vadinamąją "Skroblynę" senovėje daug vilkų lakstę, čia savo pėdsakų palikę, todėl ji yra "Vilkpėdės" seniūnijos dalis.
A. Strelčiūnas atsivežė katilą ką tik iškeptų dar šiltų blynų ir jais vaišino visus sutiktuosius. Ypatingai ausyli žurnalistai netyčia nugirdo, kad tų blynų iš viso buvo išdalinta apie pusantro šimto. Pasibaigus užgavėnių eisenai, LR Seimo narį paprašėme atsakyti į keletą specialiai šiai progai paruoštų klausimų.
- Kur didesnis balaganas LR Seime, ar "Vilkpėdės" seniūnijoje per užgavėnias?
- Užgavėnės "Vilkpėdėje" tikrai nuostabios! Jas mokate švęsti!
- Išduokite paslaptį, kas kepė blynus (juos atvežėte dar karštus) - pats, padėjėjai, pavaduotojai, patarėjai?.. - Kepiau ir aš, ir draugai. Čia buvo bendras darbas ir bendri blynai.
- Kitaip sakant - UAB "Strelčiūnas ir kompanija"?
- Taip, galima ir taip pavadinti.
- "Vilkpėdės" bendruomenėje svečiuojatės dažnai. Viena vertus, tai jūsų rinkiminė apygarda, bet juk skirti tiek dėmesio niekas neįpareigoja?
- Taip, tai mano apygarda. Į ją įeina ir "Vilkpėdė",ir Lazdynų mikrorajonas, ir Trakų vokė. Tai skirtingos bendruomenės, kiek skirtingi interesai, bet kiekviena bendruomenė turi savo bruožų. "Vilkpėdės" bendruomenė irgi savita, ir man patinka joje būti.
- Kokie tie išskirtiniai "Vilkpėdės" bruožai?
- Daugiau meno saviveiklos kolektyvų. Gyvena daugiau žmonių su negalia. Akivaizdžiai matyti, kaip šie žmonės moka džiaugtis. Man tai suteikia daugiau energijos, įpareigoja teigti daugiau įstatymų pataisų, padėti žmonėms.
- Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centre jūs priiminėjate žmones?
- Taip, kiekvieno mėnesio antrą pirmadienį VBSPC, Skroblų g.27, priiminėju seniūnijos gyventojus.
- Kada dabar "Vilkpėdėje" apsilankysite?
- Po trijų dienų, kai vasario 15 d. minėsite Vasario 16-ąją. Atvyksiu ir džiaugsuosi, kad esu kviečiamas.
Kanapinis (neetatinis "šulinio" korespondentas)
Vasario 13 d. VBSPC lankytojams surengta išvyka į Vilniaus Taikomosios dailės muziejų. Gidė įdomiai ir profesionaliai, su tikro žinovo ir mados gerbėjo supratimu, pristatė mados istoriko, dešimčių knygų autoriaus, pasaulinio garso lektoriaus ir eksperto A. Vasiljevo surinktų eksponatų parodą. Dviejose ekspozicijų salėse išvykos dalyviai galėjo grožėtis parodomis, pavadintomis - "Du mados šimtmečiai" ir "Secesijos laikų mada". Chronologiškai išdėstyti eksponatai, gausybė aksesuarų, kurių paskirtį sunku ir atspėti. Bendrą vaizdą papildo portretai, o vėliau ir pirmieji dagerotipai, iš kurių išsivystė fotografijo menas. Stebėtina, kiek meistrų turi kruopščiai triūsti prie vieno modelio, kur viskas nuo pradinės siūlės iki subtiliausių nėrinių atliekama tik rankomis. Gidė papasakojo, kad profesorius A. Vasiljevas turi planų Vilniuje, Radvilų rūmuose įrengti nuolat veikiantį mados muziejų.
Lina Norkienė
Vilniaus miesto aklųjų ir silpnaregių sporto klubas "Šaltinis" šiais metais pradėjo vykdyti unikalų tarptautinį projektą.
Projekte "Bendradarbiavimas prie sienų - aklųjų ir silpnaregių integracija per sportą" dalyvauja Latvija, Lietuva ir Baltarusija. Tai pirmasis tokio pobūdžio projektas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sporto istorijoje.
Projekto metu vyks įvairios treniruočių stovyklos, "Šaltinio" sporto klubo žaidynės, bus rengiamasi pasaulio plaukimo čempionatui. Sporto, ypač plaukimo, entuziastams, siūlome susipažinti su svarbiausiais projekto etapais ir
plaukikams numatytais renginiais. Projektą "Bendradarbiavimas prie sienų" pradeda plaukikams skirta mokomoji treniruočių stovykla. Ji vyks kovo 21-24 d Vilniuje ir Kaune. Toliau projekto planuose birželio mėn. numatytos "Šaltinio žaidynės". Jų metu taip pat vyks plaukimo varžybos
(birželio 20-22 dienomis). Jose kviečiami dalyvauti visų Lietuvos sporto klubų plaukikai. Pajėgiausi plaukikai liepos 27 - rugpjūčio 7 d. dalyvaus tarptautinėje plaukimo stovykloje Anykščiuose.
("Šulinio" inf.)
Kovo 5 dieną labdaros ir paramos fondo "Beatričės namai" tarybos nariai R. Kiuberienė, J. Valentukevičius, V. Bagdonas, A. Vaičiūnas vyko į Ilguvą. Kelionės tikslas - apžiūrėti ir įvertinti tikrąją dvaro padėtį ir susitikti su atsakingais už kultūros paveldą pareigūnais. Fondo iniciatyva organizuotame susitikime ir pasitarime dalyvavo Šakių rajono savivaldybės kultūros ir turizmo skyriaus vedėja A. J. Kasparevičienė, vyresnioji specialistė kultūros paveldui I. Navickienė, kultūros paveldo departamento Marijampolės teritorinio padalinio vadovas A. Milius, vyriausiasis valstybinis inspektorius R. Kryžanauskas, Ilguvos socialinių globos namų direktorius S. Jankauskas, Grincevičių šeimos palikuonė L. Grincevičiūtė.
Bendru sutarimu nustatyta, kad garsios dainininkės Beatričės Grincevičiūtės šeimos dvaro stovis blogas. Dalinė namo - kultūros paveldo - restauracija, valstybės biudžetui kainavusi apie 700 000 litų, beprasmė. Namas apleistas, nenaudojamas, kiauras stogas grasina visišku sunykimu.
Dvaro ateitis neaiški: dabartiniai šeimininkai - globos namai (Lietuvos Respublikos darbo ir socialinio aprūpinimo ministerija) neranda galimybių tvarkyti ir tikslingai panaudoti, o kultūros įstaigų iniciatyva negalima, nes neturi šeimininko teisių. Taip neatsakingai sukasi beprasmybės ratas, o laikas ardo Lietuvos istorijoje didelę kultūrinę vertę turintį pastatą.
Nutarta kreiptis į atsakingas ministerijas, kad būtų pasiektas sutarimas, kas tvarko ir atsako už kultūros paveldą.
Kovo 12 d. visų didžiųjų neįgaliųjų asociacijų vadovai, tarp jų ir LASS pirmininkas Sigitas Armonas, susitiko su LR ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi. Premjerui išsakytos svarbiausios problemos. Didžiausia jų vis dar lieka Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio, nustatančio nacionalinio Konvencijos įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmus, realizavimas. Už konvencijos įgyvendinimą atsakinga paskirta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija negali efektyviai užtikrinti jos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, nes konvencija apima ne tik socialinę, bet ir daugybę kitų neįgaliųjų gyvenimo sričių - aplinkos pritaikymą, medicininę priežiūrą, švietimą ir pan.
Neefektyvi Neįgaliųjų reikalų tarybos prie LR SADM veikla - tol, kol taryba veikia prie ministerijos ir yra tik patariamojo pobūdžio, ji negali reikšmingai įtakoti neįgaliesiems būtinų sprendimų. Reikia peržiųrėti tarybos įgaliojimus ir funkcijas, būtina spręsti, prie kokios institucijos ji turėtų veikti, kad jos balsas būtų girdimas.
Neįgaliųjų asociacijų vadovai prašė į 2008 metų lygį atstatyti sumažintas slaugos ir priežiūros/pagalbos išlaidų tikslines kompensacijas, nes Lietuva - viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje krizės metu dėl mažinamo biudžeto išlaidų neįgalieji ir jų šeimos nariai nukentėjo labiausiai.
Parengta pagal www.lass.lt