VIRŠELIO ISTORIJA
Medijų rėmimo fondo logotipas
Apie savęs atpažinimą
 

Visiems žinoma tiesa, kad viena – ką mes apie save galvojame patys, kita – kaip mus mato ir supranta kiti. Suderinti šiuos skirtingus „matymus“ nėra taip paprasta, bet kiekvienas jų skatina pasistengti. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) šimtmečio finalinis renginys – specialiai sukurta oratorija „Votai“ – muzikos garsais, įtaigiais žodžiais pasakojo neregio žmogaus istoriją: nuo krizės, kančios, artimiausių žmonių šalia, lūžio, per valią, kantrybę, palaikymą pakylant iš nevilties. Ir su dėkingumu patiriant šio gyvenimo grožį. 

Šimtmečio renginiai per visą Lietuvą buvo puiki proga pasitikrinti ne tik asmeninę istoriją, bet ir tai, kiek mes, kaip organizacija, esame pribrendę tvarkytis su išbandymais, kiek esame veržlūs, stiprūs idėjomis, realia pagalba, siekiais ir dėl jų gerbiami visuomenėje. Ir nesvarbu, ar tie renginiai vyko pačiuose tolimiausiuose šalies kampeliuose, ar subūrė žmones istorinėse Lietuvai vietose, kiekvienas LASS narys ar bičiulis galėjo įsivertinti, kaip jo įsivaizdavimas sutampa su svečių. Ir nors trumpam atpažinti save. 

Viršelyje – akimirka iš Filharmonijos / Žydrūno Maniko nuotr. 

Apvali lapkričio mėnesio žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka, kurios centre iš priekio ir šiek tiek iš dešinės užfiksuotas Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje stovintis valstybinis choras „Vilnius“, o apačioje – eilėse sėdintys LASS bendruomenės nariai. Scenos gilumoje įrengti vargonai su kylančiu vamzdynu, kurį sudaro daugybė įvairaus storio ir aukščio vamzdžių. Priešais vargonus keliomis eilėmis ant laipteliais išdėstytų pakylų stovi choristai. Moterys vilki žemę siekiančias tamsiai mėlynas sukneles ilgomis rankovėmis, o vyrai – baltus marškinius ir juodus kostiumus bei ryši juodas varlytes. Priešais choristus abiejose pusėse padėta po kelias kėdes stovintiems muzikantams, kurie vilki juodus marškinėlius ir kostiumus. Muzikantai laiko įvairius instrumentus: smuikus, klarnetą, kontrabosą, violončelę, kairėje taip pat stovi elektrinis pianinas. Priešais juos pastatyti natų stovai. Kairėje į sceną žengia moteris, vilkinti iki žemės siekiančią žalsvai mėlynos spalvos suknelę rankovėmis iki alkūnių. Šiek tiek žemiau jos pečių krenta šviesūs plaukai. Iš paskos seka akiniuotas vidutinio amžiaus vyras, vilkintis baltus marškinius ir juodą kostiumą. Jo viršugalvis plikas, akis šiek tiek užstoja akiniai. Scenos priekyje prie krašto stovi nedidelė dirigentui skirta pakyla su natų stovu. Kai kurie choristai ir muzikantai šypsosi, atrodo pakiliai, o kiti – labiau pasitempę, susikaupę. Atrodo, netrukus salėje nuskambės muzika ir balsai. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnėje nuotraukoje matyti daugiau auditorijos, o kairėje į kadrą patenka scenos pakraštyje stovintis operatorius su filmavimo kamera. 

PROTANOPIJA. Tas pats vaizdas pateiktas ne toks spalvotas kaip realus. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai kampuose visai užtemsta. Kairėje uždengiama dalis auditorijos, kameros operatorius ir dalis choro, viršuje taip pat pridengiami vargonai. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato dalies auditorijos, o likusioje nuotraukoje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Šiuo atveju visas vaizdas toks pat kaip realus, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiame pavyzdyje apatinėje nuotraukos dalyje įstrižai uždengiama apatinė vaizdo dalis, todėl nematyti dalies auditorijos. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Regėjimo plotis ir spalvos nepakitę, tačiau pats vaizdinio centras – nematomas. Šiuo atveju uždengiama centre esančių choristų apatinė kūno dalis ir šiek tiek auditorijos. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje įžiūrimas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos. Galima įžvelgti tik ant scenos stovinčių žmonių kojas, kelias kėdes ir natų stovų apačią bei kelias klausytojų galvas. 

[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]