Kasmet spalis svarbus dėl antrąjį mėnesio ketvirtadienį minimos Pasaulinės regėjimo dienos. Šių metų šūkis – „Mylėk savo akis“, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į akių sveikatą ir jos svarbą. 

Bėgant metams medicina neišvengiamai keičiasi, kartu ir akių ligos. Žiūrint iš šiandienos XXI amžiaus trečiojo dešimtmečio perspektyvos oftalmologija yra pažengusi šviesmečiais, palyginti su galimybėmis prieš 100 metų, tačiau kartu su mokslo, diagnostikos ir gydymo naujovėmis atsiranda naujų iššūkių, apie kuriuos prieš 100 metų niekas nebūtų pagalvoję. 

Visiems oftalmologijos mokslo pasiekimams surašyti prireiktų kelių enciklopedijos tomų, tačiau norisi išskirti kelis pagrindinius laimėjimus ir aptarti kylančius iššūkius, su kuriais susiduriame būtent XXI amžiuje. 

Prieš 100 metų trachoma buvo paplitusi lėtinė užkrečiama infekcinė aklumą sukelianti priežastis, su kuria dabartiniai būsimieji akių gydytojai susiduria tik istoriniuose vadovėliuose. Dėl pagerėjusių higienos sąlygų, sėkmingo gydymo antibiotikais ir profilaktikos priemonių ši aklumo priežastis sėkmingai suvaldyta. 

Kalbant apie aktualesnes priežastis, šiandien išvysčiusiose šalyse katarakta taip pat nėra pagrindinė aklumą sukelianti liga dėl mikrochirurgijos pažangos, o kataraktos operacija – viena dažniausiai pasaulyje atliekamų operacijų, grąžinančių regą milijonams žmonių. Vystantis mikrochirurgijai operuojami net patys mažiausi kūdikiai su įgimta katarakta ir taip mažinamos vaikų aklumo priežastys. Nors ir įgimta katarakta – reta liga, tačiau dar prieš 100 metų gimusieji su įgimta katarakta vaikai buvo pasmerkti silpnaregystei ir aklumui visam gyvenimui. 

Deja, dėl kai kurių ligų aklumo ir silpnaregystės išvengti neįmanoma ir ekspertai prognozuoja, kad sergamumas tam tikromis akių ligomis didės dėl populiacijos senėjimo, trumparegystės epidemijos, didėjančio sergamumo diabetu. Tačiau būtent todėl ir pabrėžiama meilės savo akims ir akių patikros svarba – laiku nustačius amžines ligas neretai silpnaregystės išvengti įmanoma. 

Svarbu ir tai, kad pasaulis tampa atviras – nesant gydymo galimybių vienoje šalyje, įmanoma pagalbos ieškoti kitose šalyse ir specializuotuose centruose. Kaip pavyzdys – retinoblastoma, vaikams pasireiškianti onkologinė liga, kurios kai kurie gydymo metodai Lietuvoje nėra taikomi, tačiau dėl tarptautinio bendradarbiavimo tam tikrais atvejais gydymo galimybės atsiveria retinoblastomos centre Šveicarijoje. 

Mokslo pažanga taip pat juda neįtikėtinu greičiu. Juk dar prieš 100 metų apie genų terapiją ir genetinių ligų gydymą buvo galima tik pasvajoti, net pats žodis „genai“ nebuvo girdėtas, o šiuo metu vyksta daugybė tyrimų šioje srityje. Tikėtina, po 100 metų genų terapija galimai taps tokiu pačiu kasdieniu gydymo būdu kaip antibiotikai ar nuskausminamieji vaistai. 

Ir nors kai kurios ligos, kaip minėtoji trachoma, žinomos tik iš vadovėlių, tačiau didėja kitų akių būklių paplitimas. Neišvengiamai keičiantis gyvenimo būdui ir vykstant skaitmenizacijai didėja trumparegystės paplitimas visame pasaulyje. Žinoma, be trumparegystės koregavimo akiniais atsirado ir trumparegystės progresavimo stabdymo priemonių, kaip atropino lašai, akiniai su periferiniu defokusu, specialūs kontaktiniai lęšiai (ortokeratologija), tačiau didėjant trumparegystės paplitimui daugėja ir aukšto laipsnio trumparegystės atvejų ir kartu su tuo susijusių akių ligų ar komplikacijų. Dėl darbo pobūdžio pasikeitimo didėja skaitmeninio akių nuovargio ir sausos akies sindromo paplitimas, o juk prieš 100 metų su ekranais kasdienybėje žmonės nesusidurdavę, o dabar tai – didelė darbo ir gyvenimo dalis. 

Nepaisant to, kad pasaulyje prognozuojama, kiek silpnaregystės ir aklumo atvejų daugės ateityje, kurių ligų sergamumas didės, Lietuvoje net ir šiame skaitmeniniame XXI amžiuje tikslios silpnaregystės ir aklumo statistikos vis dar neturime, todėl siekiamybe išlieka kriterijų suvienodinimas ir tikrųjų skaičių įvertinimas. 

Jei dar prieš kokius 7 metus išgirdus terminą „dirbtinis intelektas“, jo atėjimas į kasdienį gyvenimą atrodė tolimas, dabar be dirbtinio intelekto (DI) įrankių nebeįsivaizduojame kasdienybės. Tačiau kiekvienas naujas dalykas, tiek technologijose, ekonomikoje, pramonėje, tiek medicinoje, turi dvi puses. 

Dėl galimybių ir neišsemiamo potencialo DI akių ligų kontekste norisi priskirti tik prie teigiamos pusės. DI įrankiai labai padeda silpnaregių ir neregių bendruomenei įvairiapusiškai, bet pagalba yra ir iš kitos pusės. Deja, akių gydytojo DI pakeisti negali ir negalės, tačiau ir gydytojai naudojasi šiais įrankiais, padedančiais nustatyti retesnes diagnozes. Mokslo naujienoms žengiant trimyliais žingsniais, DI padeda greičiau sekti ir apdoroti naujienas, palengvina kai kurių administracinių užduočių vykdymą ir, tikėkimės, padės mažiau dėmesio skiriant dokumentacijos pildymui, o daugiau laiko – pacientui. 

Žinoma, medalis visada turi dvi puses. Galvojant apie ateitį su vis labiau į kasdieną ateinančiu DI, kyla nemažai klausimų, pradedant kibernetiniu ir asmens duomenų saugumu, klaidingos informacijos pateikimu ir atsakomybe, reklamos įtaka. Atrodytų, DI turėtų pagelbėti ir pacientams, atsakydamas į apie jų akių būklę kylančius klausimus, tačiau kartais ne visai paciento situaciją atspindintys atsakymai gali įbauginti ir sukelti daugiau nerimo nei ramybės. Išvengti DI nepavyks nei gyvenime, nei akių gydytojo darbe, tačiau reikia rasti pusiausvyrą ir bendradarbiavimą. 

Apibendrinant, pasiekimai ir iššūkiai akių sveikatos srityje labai skiriasi nuo to, kas buvo svarbu prieš 100 metų, tačiau šių metų Pasaulinės regėjimo dienos šūkis išlieka aktualus per visus šimtmečius – „Mylėk savo akis“! 

Nuotrauka: Vienas gydytojų patarimas – saugoti ir rūpintis savo akimis, nesikeičia visais laikais / www.pexels.com nuotr. 

Akimirka iš konsultacijos su gydytoju. Kairėje iš dešinės užfiksuota ant tamsios kėdės sėdinti mergaitė. Jos žvilgsnis nukreiptas į priešais stovinčio gydytojo veidą, viena į kitą įsikibusios rankos padėtos ant kelių, kojos suglaustos. Mergaitė vilki šviesų megztuką aukštu kaklu, tamsų šviesiomis gėlytėmis išmargintą sijoną ir šviesias pėdkelnes. Jos šviesūs plaukai surišti už nugaros. Nedrąsiai besišypsanti mergaitė atrodo susidomėjusi. Dešinėje stovintis jaunas gydytojas kūnu yra beveik atsisukęs į mus, o galvą pasukęs į mergaitės veidą. Abi rankos yra ištiestos į priekį ir smiliais rodo į kažką už kadro. Vyras dėvi šviesų chalatą, tamsų megztinį aukštu kaklu, tamsius džinsus ir akinius tamsiais rėmeliais. Jo tamsūs plaukai trumpai kirpti. Gydytojo lūpos pravertos, lyg jis kažką sakytų. Mergaitei iš kairės prie sienos ant žemo paviršiaus sumontuota įranga. Kairėje ant aukšto strypo pritvirtintas pailgas apvalių formų įrenginys su tamsiu lęšiu, o dešinėje – žemesnis, iš dalies gydytojo užstotas aparatas su degančia šviesele ant viršaus. Atrodo, gydytojas bando kažką paaiškinti jo dėmesingai besiklausančiai mergaitei.