Kai iš šalies žvilgteli į panevėžiečio Arvydo Markevičiaus dieną, ne vienam norisi paklausti – kaip jis viską aprėpia? Ir teatras, ir sportas, ir įvairūs renginiai, ir sielovada, ir muzika, ir dalyvavimas sąjungos veiklose. Bet Arvydas tik nusistebi paaiškindamas: „Nedarau nieko, ko, mano nuomone, neturėtų daryti to nuoširdžiai ėmęsis žmogus: ar sportuodamas, ar atsiduodamas tikėjimui, ar besirūpindamas sąjungos reikalais.“ Ir šis nusiteikimas – visko imtis energingai, sąžiningai įsitraukiant – bendraujant su Arvydu visuomet paperka net mažai jį pažįstančius žmones. 

A. Markevičiaus atliekamos dainos, pritariant gitarai, ne vieną yra užvaldžiusios įvairiausiuose renginiuose, dar ilgai lydėjusios kelyje. Nesunku atpažinti, kad tai vienas iš patį Arvydą įtraukusių gyvenimo malonumų, kuriuo jis noriai dalijasi su kitais. 

Viršelyje – A. Markevičius / Žydrūno Maniko nuotr. 

Apvali spalio mėnesio žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka, kurioje baltoje erdvioje palapinėje iš priekio ir šiek tiek iš kairės nuo blauzdų iki viršugalvio užfiksuotas ant kėdės sėdintis, gitara grojantis ir dainuojantis A. Markevičius. Aplink želia žolė, o priešais atlikėją stovi du stovai su mikrofonais: aukštesnis yra nukreiptas į burną, o žemesnis – į gitaros stygas ties apvalia anga. Už nugaros palapinės kampe stovi šiek tiek susiliejusios viena ant kitos sudėtos juodos garso įrangos dėžės metalo spalvos kraštais ir aparatūra. Arvydas sėdi šiek tiek palinkęs į priekį. Dešiniosios rankos pirštai užgauna gitaros stygas, o kairiosios spaudžia jas ant grifo, kad išgautų tam tikrą garsą. Ant dešiniosios į priekį nukreiptos šlaunies atremta gitara, o kairioji koja labiau sulenkta per kelį ir nukreipta šiek tiek atgal. Arvydas vilki baltus marškinėlius ir smulkiais juodais bei baltais langeliais išmargintą švarką bei mūvi tamsiai mėlynus džinsus. Jo rudi plaukai trumpai skusti, priekinė galvos dalis nuplikusi, ant smakro ir po nosimi želia trumpa kelių dienų barzdelė. Akis ir antakius užstoja stambūs apvalių formų akiniai juodais rėmeliais ir veidrodiniais stiklais, nuo kurių atsispindi žolė ir ant jos susibūrę klausytojai. Praverta burna užfiksuota vidury dainos. Arvydas atrodo įsijautęs į muziką visu kūnu ir beveik galima įsivaizduoti, kad netrukus pašoks nuo kėdės. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnėje nuotraukoje matyti daugiau palapinės. 

PROTANOPIJA. Tas pats vaizdas pateiktas ne toks spalvotas, kaip realus. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai kampuose visai užtemsta. Kairėje uždengiama Arvydo dešinioji blauzda ir dalis mikrofono stovo, viršuje pritemdoma palapinė ir atlikėjo viršugalvis. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato Arvydo blauzdų ir apatinės mikrofonų stovų dalies, o likusioje nuotraukoje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Šiuo atveju visas vaizdas toks pat kaip realus, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiame pavyzdyje apatinėje nuotraukos dalyje įstrižai uždengiama apatinė vaizdo dalis, todėl nematyti mikrofonų stovų apačios, Arvydo kojų, išskyrus dešinįjį kelį, ir žolės. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Regėjimo plotis ir spalvos nepakitę, tačiau pats vaizdinio centras – nematomas. Šiuo atveju uždengiamas Arvydas nuo smakro iki pilvo, mikrofonai ir beveik visa gitara. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje įžiūrimas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – galima įžvelgti tik Arvydo smakrą ir krūtinę, į burną nukreiptą mikrofoną, gitaros kraštą ir dalį grifo.