Kol matome gerai – retas susimąstome apie akių ligas, amžinius pakitimus ar regos aštrumo prognozes ateityje. O kai atsiranda tam tikrų akių problemų, simptomų ar ligų, pagrindinį dėmesį nukreipiame į tai, ką daryti ir kaip jas gydyti. Tačiau svarbu žinoti, ko nedaryti tam, kad išvengtume akių problemų ateityje. Kartais nedideli kasdieniai įpročiai gyvenimo eigoje tampa labai svarbūs ir galintys lemti varginančias tam tikras su akimis susijusias problemas. 

1. Apsauginių priemonių vengimas darbo metu. Turbūt daugiau nei du trečdaliai ar net daugiau į skubios pagalbos skyrių dėl krislo akyje atvykusių pacientų pripažįsta nenaudoję apsauginių akinių kalant geležį, virinant, pjaunant metalą su kampiniu šlifuokliu ar užsiimant kita panašia veikla. Po vokais gali papulti ar ragenoje įstrigti metalas, medžio drožlės, net tinko dalelės ar medžiagos plaušeliai. Todėl noras dirbti „patogiau“ be apsauginių akinių gali kainuoti kelias ar net daugiau valandų priėmimo skyriuje laukiant eilėje pas akių gydytoją, kol svetimkūnis bus pašalintas, o kartais ir sukelti rimtų akių uždegimų ir pridaryti daugiau žalos. 

2. Akinių nuo saulės nenešiojimas. Akiniai nuo saulės gali būti nešiojami tiek kaip grožio aksesuaras, tiek kaip apsauga akims. Kad akiniai tarnautų ne tik kaip estetinė priemonė, reikėtų rinktis apsauginius UV filtrus turinčius akinius, kurie blokuoja saulės UV spindulius. Tiesiogiai UV spinduliai ūmių akių ligų nesukelia, tačiau per gyvenimą gali prisidėti prie kataraktos, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos ir kitų su amžiumi susijusių ligų progresavimo. Taip pat ilgas buvimas saulėje be apsaugos gali lemti sausų akių sindromą ir sparninės plėvės, dar vadinamos banglentininko akimi, vystymąsi. 

3. Žiūrėjimas tiesiogiai į saulės užtemimą ar lazerio spindulius. Visiški ar daliniai saulės užtemimai – retas astronominis reiškinys, keliantis smalsumą daugumai žmonių. Deja, plika akimi žiūrėti į saulės užtemimą negalima dėl soliarinės retinopatijos rizikos. Tiek saulės spinduliai užtemimo metu, tiek lazerio spinduliai gali pradeginti tarsi skylutę centrinės tinklainės dalyje – geltonojoje dėmėje. Tokiu atveju pažeidžiami fotoreceptoriai ir susidaro negrįžtamų pakitimų, dėl kurių gali visą gyvenimą likti tamsi dėmė regėjimo lauke ar net pablogėjęs centrinis matymas, vaizdo kreivinimas ir kiti negrįžtami požymiai. 

4. Rūkymas. Rūkymo ir plaučių vėžio ryšys įrodytas ir žinomas jau seniai, tačiau rūkymas taip pat gali pakenkti ir akims. Tabako dūmuose esančios toksinės medžiagos blogina kraujotaką ir didina oksidacinį stresą, todėl nukenčia viso organizmo kraujotaka ir aprūpinimas deguonimi. Tam tikros akies anatominės struktūros yra žymiai jautresnės oksidaciniam stresui. Rūkoriams net kelis kartus ir daugiau didėja kataraktos, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, sausų akių sindromo ir regos nervo pažeidimo rizika, taip pat nukenčia ir akies kraujagyslės, dėl ko kyla akių kraujotakos sutrikimų rizika. O patys tabako dūmai skatina akių ašarojimą, jautrumą, paraudimą. 

5. Akių trynimas. Protarpinis nedažnas akių patrynimas didelės žalos neturėtų pridaryti. Tačiau dažnas, intensyvus trynimas nėra geras įprotis. Intensyvus trynimas net siejamas su keratokonuso progresavimu, todėl šia liga sergantiesiems nerekomenduojama trinti akių. Esant alergijos, blakstienų erkučių ir lėtinio vokų krašto uždegimo (blefarito) požymiams vienas būdingų simptomų – niežėjimas. Vokų ir paakių oda yra plona ir trapi, todėl dažnas trynimas gali lemti daugiau smulkių raukšlelių atsiradimą amžėjant ir neišsprendžia niežėjimą sukėlusios priežasties. 

6. Neteisingas kontaktinių lęšių naudojimas. Kontaktiniai lęšiai – puiki optinė korekcija nenorintiems nešioti akinių ar nesiryžtantiems lazerinei operacijai. Tačiau jie išlieka puikia priemone tik laikantis visų higienos rekomendacijų. Saugiausias pasirinkimas – vienadieniai kontaktiniai lęšiai, kurie po kiekvienos naudojimo dienos išmetami. Su mėnesiniais ar dvisavaitiniais lęšiais nereikėtų piktnaudžiauti ir pernešioti, o ir kasdienė higiena, švarios rankos, tirpalo keitimas yra pagrindinė infekcijų profilaktika. Su bet kokiais kontaktiniais lęšiais nerekomenduojama maudytis tvenkiniuose, baseinuose ar kituose vandens telkiniuose dėl infekcijos rizikos, kadangi ypač tvenkiniuose galima užsikrėsti amebiniu keratitu, kuris yra labai klastinga, sunkiai ir ilgai gydoma bei rimta ragenos infekcija, galinti baigtis net aklumu. 

7. Makiažo nenuvalymas einant miegoti. Galbūt įprotis aktualus ir ne visiems, bet ne ką mažiau svarbus. Ypač blakstienų ir vokų srities makiažas gali užkimšti riebalines ties blakstienomis išeinančias liaukutes ir sukelti lėtinį vokų krašto uždegimą ir ašarų plėvelės nestabilumą. Priaugintos ar priklijuojamos blakstienos tikrai nėra tabu, tačiau svarbi jų priežiūra ir reguliarus valymas, nes gražiose, tankiose blakstienose gali kauptis nešvarumų ir tai yra puiki terpė bakterijoms. 

8. Besaikis ekranų naudojimas. Išmanieji telefonai, kompiuteriai, televizoriai – neišvengiama mūsų kasdienybės dalis. Tačiau kai nuo darbo prie kompiuterio ekrano padaroma pertrauka ir žiūrima į telefono ekraną – akims tai nėra pertrauka. Ilgas žiūrėjimas į ekranus blogina matymą, sukelia akių įtampą, nuovargį, o su tuo susijęs akių diskomfortas, skausmas, ašarų plėvelės nestabilumas, akių paraudimas, net smilkinio ar galvos skausmas. Todėl pertrauka turėtų būti ramus pažiūrėjimas tolyn į aplinką ar pro langą. 

9. Savigyda. Kadangi pagrindinis akių gydymas – akių lašai, retai kada galima sau pakenkti, tačiau tikrai dažniau, nei kas pagalvotų. Įprastas dirbtinių ašarų lašinimas savo iniciatyva – galimas ir skatintinas, kadangi jų per daug nebūna. Tačiau kaip ir visi lašai ir vaistai, kiekvienas buteliukas turi savo galiojimo datą, todėl pasibaigusio galiojimo lašų derėtų vengti. Taip pat neretai pacientai savo nuožiūra renkasi lašinti antibiotikų ar priešuždegiminius lašus. Reikia suprasti, kad antibiotikai skirti tik bakterinei infekcijai gydyti ir virusų negydo. O ilgalaikis, savavališkas jų lašinimas gali lemti atsparumo bakterijoms didinimą ir prireikus lašų tikram bakteriniam uždegimui jie gali neveikti taip, kaip turėtų. Su gliukokortikosteroidų lašais kiek kitokia situacija. Šie lašai (deksametazonas ar panašūs) – puikūs, stiprūs vaistai, tačiau jų aktyvaus bakterinio ar virusinio uždegimo metu kaip tik lašinti be gydytojo paskyrimo nereikėtų, nes jie skatina bakterijų dauginimąsi ir gali pabloginti akies būklę. Todėl griebtis rimtesnių ir receptinių lašų derėtų tik pasitarus su akių gydytoju. 

10. Akių patologijos ignoravimas ir akių nesitikrinimas. Nemažai žmonių galvoja, jei mato gerai – akys sveikos. Tačiau su amžiumi gali atsirasti įvairių ligų, kurios pradžioje nesukelia jokių pavojingų simptomų, pavyzdžiui, kaip tyliąja matymo vagimi vadinama glaukoma. Jos atsiradimo rizika didėja su amžiumi, o vienas iš svarbesnių rizikos veiksnių yra padidėjęs akispūdis, todėl rekomenduojama po 40 metų reguliariai pasitikrinti akių spaudimą profilaktiškai. Taip pat didele problema išlieka simptomų ignoravimas. Neretai pacientai, atvykę pas akių gydytoją pasakoja, kad simptomai užtrukę ilgai, tačiau vis tikėjosi ir laukė, kol praeis. Ir tik būklei blogėjant nusprendžia pasitikrinti. Bet kokių rimtų simptomų vengti nereikėtų. 

Nuotrauka: Kartais kasdieniai įpročiai, kurių nesureikšminame, gali pabloginti regą / www.pexels.com nuotr. 

Nuotraukoje iš priekio užfiksuoti du vienas prie kito prigludę vaikų veidai. Kairėje nuo kaktos vidurio iki nosies galiuko užfiksuota kairioji pusė mergaitės veido. Po tamsiu antakiu pirmyn ramiai žvelgia šiek tiek primerkta kairioji akis tamsiomis blakstienomis, po kuria skruostas nusėtas strazdanomis. Mergaitės tamsūs plaukai krenta tarp jos ir berniuko skruostų. Dešinėje esanti dešinioji berniuko veido pusė užfiksuota nuo kaktos vidurio iki lūpų viršutinio krašto. Jo trumpi šviesūs plaukai šiek tiek pridengia kaktą ir šviesų antakį. Į priekį atidžiai žvelgia akis, kurią supa šviesios blakstienos. Vaikų žvilgsniai atrodo skvarbūs ir sutelkti.