Prieš 50 metų Lietuvos sporto istorijoje užfiksuota itin reta ir kartu unikali pergalė. Jei tai būtų šiandien, visose medijose skambėtų kaip sensacija, „bomba“ ar megapasiekimas. 1976 metų rugsėjo 13 d. Ukrainos Poltavos miesto kultūros rūmų salėje pirmą kartą Lietuvos sporto istorijoje neregintis sportininkas tapo reginčiųjų sporto šakos čempionu. Lietuvė Stasė Ingaunytė dvidešimtajame Sovietų Sąjungos paprastųjų šaškių moterų čempionate iškovojo aukso medalį ir kartu pelnė sporto meistrės vardą. Dėl apdovanojimų prieš 50 metų varžėsi septynios sporto meistrės ir septynios kandidatės į sporto meistres, iš kurių tik viena buvo neregė sportininkė. 

S. Ingaunytė Lietuvos moterų šaškių čempionatuose pradėjo žaisti 1966 metais. Tris kartus tapo Lietuvos čempione (1971, 1974 ir 1976 m.), 1971 metais Sovietų Sąjungos profsąjungų pirmenybėse užėmė ketvirtą, 1975-aisiais – antrą vietą. „Į moterų šaškių čempionatą patekdavo tik sąjunginių respublikų čempionės. Aš šį kelialapį iškovojau tapusi Lietuvos čempione. Patekusi į finalą nieko nesvajojau. Man patekimas buvo tikra pergalė. Nusiteikiau kovoti ir žaisti rimtai. Kiekviena partija buvo kaip atskiras mūšis. Žaidžiau iš visų jėgų. Į Poltavą vežiausi dvi brailio šaškių lentas. Vieną palikau salėje, o kita buvo viešbutyje. Čia, padedama trenerio, analizavau ne tik savo, bet ir priešininkių sužaistas partijas. Reikėjo „dorotis“ ir su įtampa prie šaškių lentos, ir su aplinka. Tiek teisėjams, tiek varžovėms buvau staigmena, tam tikra egzotika. Tiesa, su keliomis jau varžiausi kituose turnyruose. Šalia mano lentos jos buvo pasistačiusios įprastas šaškių lentas, prie kurių galvodavo, o mano lentoje tik darydavo ėjimus“, – prisiminė sporto meistrė S. Ingaunytė. 

Lietuvę pirmųjų partijų metu kaustė jaudulys, tačiau jau antroje čempionato pusėje S. Ingaunytė susikaupė ir parodė tikrąją savo jėgą. Čempionatas vyko ratų sistema. Pirmuose dviejuose ratuose burtai suvedė su meistrėmis R. Gagarina (Maskva) ir 1975 metų Sovietų Sąjungos čempione E. Sorkina (Minskas). Abi partijos baigėsi lygiosiomis. Neregei sėkmingas startas suteikė pasitikėjimą savo jėgomis. Lietuvė trečiame rate palaužė Kazachijos čempionę V. Škarupilą. Ketvirtame, penktame ir šeštame ratuose pasiektos lygiosios su meistre A. Tichejeva (Leningradas), Z. Belkina (Gomelis) ir L. Adamovič (Ryga). 

Kituose trijuose ratuose iškovotos trys pergalės. Po devynių ratų S. Ingaunytė tapo čempionato lydere ir šios pozicijos nebeužleido iki varžybų pabaigos. Paskutinieji keturi susitikimai baigėsi lygiosiomis su L. Ristikivi (Talinas), šalies eksčempione meistre M. Jakovenko (Baku), M. Mosidze (Tbilisis) ir meistre L. Benderskaja (Kišiniovas). 

Paskutinis ratas pasižymėjo labai atkaklia ir įtempta kova. Meistrė A. Naumova nugalėjo L. Adamovič ir pustaškiu pralenkė neregę. S. Ingaunytei dar teko žaisti su L. Benderskaja – būtinai reikėjo lygiųjų. Partijos pradžia buvo sunki ir itin nesėkminga. Lietuvė kelis kartus apsiriko ir vos nepralošė. Įtampos neišlaikė ir varžovė. Ji suklydo. Neregė iš Lietuvos pasiekė lygiąsias. Paskutinė dvikova, kurioje susitiko S. Ingaunytė ir A. Naumova, truko net penkias valandas ir buvo paskutinė dvidešimtajame čempionate. S. Ingaunytė ir A. Naumova, surinkusios po 8,5 taško iš 13 galimų, tapo paprastųjų šaškių čempionėmis. 

Grįžusią čempionę S. Ingaunytę tuometė Lietuvos aklųjų draugija (LAD) pasitiko šiltai ir tikrai suvokdama, kokį žygdarbį atliko neregė šaškininkė. Staselę sveikino ne tik LAD vadovai, bet ir eiliniai draugijos nariai. Ypač neregei brangus Beatričės Grincevičiūtės neformalus ir šiltas pasveikinimas. 

Henrikas Stukas 

Nuotrauka: Žaisti šaškėmis – vienas S. Ingaunytės gyvenimo malonumų, pelniusių čempionės ir sporto meistrės vardą / Artūro Bardzilausko nuotr. 

Šviesioje patalpoje iš priekio ir kairės užfiksuota prie staliuko sėdinti S. Ingaunytė, žaidžianti šaškėmis prieš jaunuolį, kuris pasidėjęs dešiniąją ranką ant stalo laukia savo ėjimo. Dešinėje nuotraukos pusėje už Stasės prie dar vieno staliuko šaškėmis žaidžia du vyrai. Moteris abiem rankomis liečia žaidimo lentą, kurios tamsūs kvadratai yra gilesni, o šviesūs – aukštesni. Jos pusėje tamsiuose kvadratuose išdėliotos tamsios apvalaus disko formos šaškės, o jaunuolio pusėje – šviesios. Šalia lentos stovi aparatas, kurį sudaro du sujungti laikrodžiai su mygtukais viršuje, skaičiuojantys kiekvieno žaidėjo laiką. Stasė vilki šviesų švarką ir yra sušukavusi tamsius plaukus atgal ir surišusi virš pakaušio. Jos akys užmerktos, tarp antakių susimetusi vertikali raukšlelė, plonos lūpos sučiauptos ir patemptos į šalis. Žaidėja atrodo susitelkusi į lentos analizę ir ėjimų planavimą.