Praėjusių metų birželio 28-ąją Europos Sąjungos (ES) šalyse įsigaliojo direktyva Dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų. Priminsime, 2022-ųjų pabaigoje Seimas ES direktyvą perkėlė į nacionalinę teisę priėmė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą Nr. XIV1633. Praėjo metai, kai ES direktyva ir minėtas įstatymas keičia mūsų gyvenimą, ar iš viso keičia? Daugelis turbūt pripažinsime, pokyčiai vyksta: prieinamesnės tampa informacinės technologijos, buities prietaisai, paslaugos, žmogaus balsu prabyla viešosiose erdvėse veikiantys kavos automatai ir kiti įrenginiai. Deja, gyvenimas pateikia ne tik malonių staigmenų, technologijos gali ne tik padėti, bet ir tapti kliūtimi. Istorija, kurią papasakojo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių (LASS) prezidentas Paulius Kalvelis. Tiktai užimamos pareigos čia niekuo dėtos. Esu toks pat regos negalią turintis žmogus kaip ir visi kiti, tam tikrose situacijose diskriminuojamas, sako LASS vadovas.
Viskas tik ekrane
Vilnius, Naujininkai, Kapsų g. 2, viena iš tinklo Express Pizza prekybos vietų. Anksčiau būdavo taip: įeini į vidų, prieini prie aptarnaujančio darbuotojo ir užsisakai norimą picą. Apmokėti galėdavai arba grynaisiais, arba kortele. Susimoki, palauki, kol iškepa, pasiimi ir laimingas keliauji namo. Lygiai taip pat užsakant telefonu: paskambini, užsisakai norimą patiekalą, operatorius informuoja, kiek kainuoja, už kiek laiko bus, ateini, susimoki ir eini namo. Dabar Express Pizza optimizavosi, įdiegė naujovių, kurios man, kaip regos negalią turinčiam žmogui, šią piceriją padarė visiškai neprieinamą. Skambinu telefonu, atsiliepia operatorius, užsisakau picą, operatorius informuoja, kiek kainuoja, už kiek laiko bus paruošta. Į mano telefoną ateina SMS žinutė su užsakymo numeriu. Ją perskaityti galiu, bet tuo viskas ir baigiasi. Ateinu į piceriją Express Pizza, prekystalis, už kurio laukdavo gyvas darbuotojas, jau panaikintas, jo vietoje didelė kaip paštomatas spinta ir terminalas su liečiamuoju ekranu šalia. Tame ekrane nematydamas turėčiau atlikti apmokėjimą, suvesti užsakymo numerį ir priliesti savo banko kortelę prie skaitytuvo. Kai įvyksta apmokėjimas, terminalas išduoda čekį, ant kurio yra dar vienas spintos durelių atidarymo kodas. Jeigu mano pica pagaminta, kitame, taip pat liečiamajame, ekrane suvedu durelių atidarymo kodą ir, joms atsidarius, viduje randu savo pirkinį.
Jeigu ateinu gyvai, lygiai tokia pati istorija: ekrane pasirenku norimą produktą, susidedu virtualų krepšelį, apmoku, gaunu čekį su durelių kodu, kitame ekrane jį surenku, durelės atsidaro. Nereikia gyvų darbuotojų, viską atlieka technologijos, bet neregiui jos tampa kliūtimi. Ekranai nekalba, pagalbos mygtuko nėra. Po tokių naujovių savarankiškai pasinaudoti Express Pizza aš negaliu.
Su restoranų tinklu iLunch labai panaši istorija. Tinklas įsikūręs keliuose Vilniaus universiteto fakultetuose, verslo centruose. Asmeniškai pats susidūriau Saltoniškių gatvėje esančiame verslo centre. Ant sienos kabo keli ekranai. Ekrane žmogus pasirenka norimus produktus sriubą, antrą patiekalą, gėrimą viską susideda į krepšelį, apmoka, gauna kvitą su numeriu. Tada laukia, kol atvažiuos jo numeriu pažymėtas padėklas su užsakymu. Turėdamas regos negalią, iLunch tinkle maisto užsisakyti savarankiškai negaliu.
Kad nebūtų viskas tik blogai, restorano Grill London pavyzdys: turi gyvus padavėjus, bet yra įdiegę ir QR kodų sistemą. Jeigu nenoriu bendrauti su padavėju, telefonu nuskenuoju QR kodą, galiu peržiūrėti meniu, užsisakyti, apmokėti sąskaitą. Šiuo atveju technologijos mums padeda. McDonald`s irgi kabo ekranai, žmogus gali užsisakyti, susimokėti visiškai savarankiškai, bet jie palikę ir alternatyvą gyvą darbuotoją. Galima prieiti, paklausti, susimokėti. iLunch ir Express Pizza tokios galimybės nesuteikia.
Situaciją paprašėme pakomentuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) patarėjos Svajūnės Sirvydytės, nes viena iš jos veiklos sričių yra būtent gaminių ir paslaugų prieinamumas. Pateikiame visą jos komentarą.
Atsižvelgiant į Jūsų pateiktą situaciją, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas taikomas tik mokėjimo terminalams ir tiems terminalams bei savitarnos įrenginiams, kurie yra skirti įstatyme aiškiai apibrėžtoms paslaugoms teikti. Tai apima, pavyzdžiui, bankomatus, bilietų pardavimo, informacijos teikimo ir registracijos automatus, taip pat kitus terminalus, turinčius elektroninės prekybos funkcionalumą (t. y. leidžiančius vartotojui savarankiškai nuotoliniu būdu įsigyti gaminius ar paslaugas). Ministerija nenagrinėja konkrečių individualių situacijų ir neteikia vertinamojo pobūdžio išvadų dėl atskirų ūkio subjektų veiklos ar jų pasirinktų sprendimų atitikties teisės aktams. Vertinant bendrąją teisinę situaciją, pažymėtina, kad tais atvejais, kai savitarnos terminalai yra naudojami tik kaip vidaus aptarnavimo sprendimas konkrečioje paslaugų teikimo vietoje (pavyzdžiui, restorane), ir neturi įstatyme numatytų funkcijų tokių kaip, pavyzdžiui, bilietų platinimas, transporto informacijos teikimas ar elektroninės prekybos operacijų atlikimas, minėtas įstatymas jiems nėra taikomas. Nepaisant to, svarbu pabrėžti, kad verslo subjektai, siekdami užtikrinti platesnį paslaugų prieinamumą bei laikytis socialinės atsakomybės principų, gali savanoriškai taikyti papildomas prieinamumo priemones. Tokios priemonės galėtų apimti alternatyvių aptarnavimo būdų užtikrinimą, pavyzdžiui, galimybę būti aptarnautam gyvo darbuotojo, prieinamesnių technologinių sprendimų diegimą ar pagalbos mechanizmų (pvz., pagalbos mygtuko) įrengimą. Jūsų pateikti pavyzdžiai iliustruoja, kad technologiniai sprendimai gali tiek pagerinti, tiek apsunkinti paslaugų prieinamumą skirtingoms vartotojų grupėms. Todėl rekomenduotina, kad verslai, diegdami inovacijas, kartu įvertintų jų poveikį asmenims su negalia ir, kiek įmanoma, užtikrintų alternatyvius paslaugų gavimo būdus.
Nedidelis tyrimas
Norėdami būti nešališki, pasižvalgėme, kaip šiame straipsnyje minimi greitojo maisto tinklai veikia kitose sostinės vietose netoliese neregių gausiai gyvenamo rajono. Express Pizza Savanorių pr. 12: galima norimą patiekalą užsisakyti ir susimokėti savarankiškai ekrane arba kreiptis į gyvą darbuotoją. Darbuotoja sėdi ne kur nors pasislėpusi patalpos kampe, o netoli įėjimo, aiškiai randamoje vietoje. Kartą parodžius kitąkart neregys nesunkiai ras savarankiškai. McDonald`s Kedrų g. 3: taip pat įrengti ekranai, greitojo maisto automatai, bet konsultacijos ar pagalbos galima kreiptis ir į gyvą darbuotoją. iLunch" Naugarduko g. 98: salėje tik ekranai, jokio pagalbos mygtuko, jokio darbuotojo. Mudviem su bičiuliu beskaitinėjant ekranuose surašytą meniu, iš virtuvės išėjo darbuotoja. Pasiteiravome, ar, reikalui esant, galėtume tikėtis pagalbos. Atsakymas buvo teigiamas. Suprantama, tokį atsakymą išgirsti malonu, bet tai ne išeitis ir ne problemos sprendimo būdas. Pirmiausia, į tokią maitinimo įstaigą užėjęs neregys ar silpnaregis, kad paprašytų pagalbos, turėtų žinoti, kur yra virtuvės durys; antra, kiti darbuotojai gali nebūti tokie paslaugūs ar iš viso nesuprasti, ko žmogui reikia; trečia, higienos sumetimais į maisto gaminimo patalpą pašaliniai žmonės neturėtų vaikščioti ar varstyti jos durų. Jeigu galiu užeiti aš, galite užeiti jūs, tai gal gali ir koks mėnesį nesiprausęs ir gatvėje gyvenantis benamis?.. Pagaliau, kodėl turėtume specialiai prašyti pagalbos ten, kur kiti žmonės susimoka ir gauna jiems priklausančią paslaugą? Trumpai tariant, iLunch restoranų tinkle ši paslauga neregiams ir daugeliui silpnaregių lieka neprieinama.
Politikai įstatymus priiminėja, piliečiai juos vykdo, o teisininkai ir valdininkai laužo ietis juos aiškindami. Tiek ES prieinamumo direktyva, tiek Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas numato tam tikras išimtis, kada jo reikalavimai gali būti netaikomi. Nesigilinant į sudėtingas juridines formuluotes, išimtys taikytinos dviem svarbiausiais atvejais: 1. Jeigu reikėtų daryti esminių gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio pakeitimų; 2) Būtų sukelta neproporcinga našta atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams. Kokių esminių pakeitimų reikalautų picų kepimas ar dienos pietų gamyba, kad šie produktai (šios paslaugos) būtų visiškai prieinami regos negalią turintiems žmonėms? Kokia neproporcinga našta užgultų Express Pizza ir iLunch tinklų pečius? Užtat įstatyme imperatyviai sakoma, kad mokėjimo terminalai turi būti prieinami, taigi ši nuostata turėtų galioti ir maisto tinklų mokėjimų terminalams, tačiau nieko nekalbama apie tokius įrenginius, kaip atsiveriančios pašto siuntų ar čia aptariamų greitojo maisto tinklų kamerų durelės. Bet kuris teisininkas šiuo atveju pasakys, kad nė viename įstatyme negali būti išvardyti visi esami ir galimi atvejai. Užtat šiame įstatyme randame reikalavimą pateikti informaciją daugiau kaip viena jusle atpažįstamu būdu; pateikti informaciją suprantamai; pateikti tokiu būdu, kad vartotojai galėtų ją suvokti. Nesunku suprasti, kad informacija ekrane yra informacija, pateikiama tik vienu būdu, suvokiama tik viena jusle rega!
Anot P. Kalvelio, dažniausiai kalbame apie ES prieinamumo direktyvą, Gaminių ir paslaugų prieinamumo įstatymą, bet nereikia pamiršti, kad Lietuvoje galioja ir Lygių galimybių įstatymas, draudžiantis diskriminaciją lyties, religijos ar negalios atžvilgiu.
LASS žinia savo nariams
Lietuvoje galioja Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas. Tai reiškia, kad paslaugos turi būti prieinamos visiems, tačiau realybėje dar pasitaiko nemažai kliūčių. Ir čia labai svarbus kiekvieno bendruomenės nario vaidmuo.
Kur galioja prieinamumo reikalavimai?
• Audiovizualinė žiniasklaida: TV programos, grotuvai, garsinis vaizdavimas (GV), TV priedėliai. Atsakinga institucija Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
• Transporto paslaugos: bilietų terminalai, svetainės, mobiliosios programėlės. Atsakinga institucija: Lietuvos transporto saugos administracija.
• Banko paslaugos: bankomatai, klientų aptarnavimas, svetainės, programėlės. Atsakinga institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
• Elektroninė prekyba: visas procesas nuo registracijos iki apmokėjimo. Atsakinga institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Dažnai susidūrę su nesklandumais nutylime, tačiau tada pokyčiai nevyksta. Kiekviena Jūsų įžvalga svarbi. Pokyčius kuriame kartu: pastebėdami, siūlydami, skatindami taisyti ir tobulinti. Jei susidūrėte su neprieinama paslauga netylėkite. Galite kreiptis tiesiogiai į atsakingą instituciją arba parašyti mums [email protected] arba [email protected] ir padėsime parengti reikiamą raštą.
Gegužę LASS respublikinis centras jau kreipėsi į LRT dėl programėlių LRT Epika ir LRT prieinamumo žmonėms su regos negalia.
Nuotrauka: Žmonėms su negalia svarbus kiekvienas prieinamumo elementas / LASS archyvo nuotr.
Nuotraukoje užfiksuoti trys žmonės prie paštomato. Kairėje į kadrą patenka šviesiaplaukės moters dešinysis petys ir skruostas. Dešinėje prie paštomato nuleidęs galvą stoviniuoja iš kairės užfiksuotas pagyvenęs vyras trumpais šviesiais pasišiaušusiais plaukais. Jis vilki tamsius marškinėlius, mūvi šviesias kelnes ir yra užsidėjęs akinius. Paštomatu naudojasi nusisukęs vyras tamsiais trumpais plaukais ir trumpa barzdele. Jis vilki šviesius polo stiliaus marškinėlius, mūvi šviesias kelnes ir ant kairiojo peties yra užsimetęs tamsią kuprinę. Vyras kairiąja ranka priešais liemens aukštyje įrengtą kamerą laiko išmanųjį telefoną. Virš kameros yra kortelių skaitytuvas, o dešinėje šviesus liečiamasis ekranas, kuriame rodomi kvadratiniai mygtukai. Aplink naudotojo sąsają įrengti įvairaus dydžio skyriai, kurių durelės niekaip nepažymėtos. Atrodo, įrenginys nėra labai patogus naudotis žmonėms su regos negalia.