PENKI MUŠKIETININKAI PARYŽIAUS MARATONE  

Balandžio mėnesį net penki regos negalią turintys mūsų šalies bėgikai dalyvavo Paryžiaus maratone.

Paryžiaus maratone dalyvavo Arnoldas Januškevičius, Evaldas Šlušnys, Linas Balsys, Mantas Antropikas ir Žygimantas Matusevičius.

Po Paryžiaus maratono pakalbinome Lietuvos aklųjų sporto federacijos (LASF) prezidentą Arnoldą Januškevičių.

Arnoldas pasakojo, kad tai yra ketvirtas jo įveiktas maratonas per 9 metus ir antras maratonas Paryžiuje.

Arnoldas Paryžiuje lankėsi jau 5 kartą.

Maratone dalyvavo daug žmonių, turinčių specialiųjų poreikių.

Žmonės bėgo su vedliais, riedėjo neįgaliųjų vežimėliais.

Bėgiojančių žmonių Lietuvoje yra nemažai.

Arnoldas turi svajonę kuriame nors kitame maratone suburti dar didesnę lietuvių grupę.“

Linas Balsys yra paralimpietis, daugelio didžiausių pasaulio maratonų dalyvis.

Linas pasakojo, kad Paryžiaus maratonas jam buvo pirmas po praeitą rudenį įveiktų 6 maratonų.

Linas pasakojo, kad 2020 metų vasarą Vilniuje vyko 100 kilometrų bėgimo varžybos.

Tose varžybose pirmą kartą dalyvavo aklųjų ir silpnaregių komanda, sudaryta iš 10 žmonių.

Aklųjų ir silpnaregių komandos dalyviai bėgo po 10 kilometrų.

Linas džiaugiasi, kad bėgimo aistra pavyko užkrėsti jaunesnius žmones.

PUOSELĖTI BRAILIO RAŠTĄ   

Brailio rašto naudojimas visame pasaulyje kasmet mažėja.

Brailio raštas yra vienintelis įrankis, leidžiantis išsaugoti žmonių, turinčių regos negalią, raštingumą.

Šio rašto kuriama vertė yra neabejotina, todėl būtina skirti jam daugiau dėmesio ir pastangų.

Lietuvos audiosensorinė biblioteka organizuoja įvairias veiklas, susijusias su brailio raštu.

Kasmet organizuojamas Nacionalinis diktantas brailio raštu sulaukia didelio bendruomenės susidomėjimo.

Norinčiųjų rašyti diktantą yra tikrai nemažai.

Šių metų balandį diktantą bibliotekoje rašė 8 dalyviai, dar 3 dalyviai prisijungė nuotoliu.

Kasmet diktantą bibliotekoje organizuoja Janina Vileikienė.

Janina džiaugiasi, kad Nacionalinis diktantas kasmet suburia įvairaus amžiaus dalyvių.

Vertinant darbus pastebėta, kad daugiausia daroma ne rašybos, o skyrybos klaidų.

56 metus besitęsianti skaitymo tradicija

Skaitymo brailio raštu konkursas — tai tradicinis, kasmet organizuojamas renginys.

Pagrindinė užduotis — ne perskaityti kuo greičiau, bet perskaityti tekstą taisyklingai ir aiškiai.

Šiame konkurse jėgas išbandyti biblioteka irgi kvietė balandžio mėnesį.

Janina džiaugiasi, kad skaitymo konkurse vis dažniau dalyvauja jaunimas.

Šiemet dalyvavo 21 skaitovas.

Jau kitų metų gegužę bendruomenė bus kviečiama į kitą Skaitymo brailio raštu festivalį.

IŠ POKALBIO SU SAVARANKIŠKUMU  

Nuo 2013 metų gegužės 5 dieną minima Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena.

Šią dieną raginama atkreipti dėmesį į kliūtis, kurios trukdo žmonėms su negalia būti savarankiškiems.

Irma pasakoja, kad gyvena su negalia nuo pat ankstyvos vaikystės.

Irma pasakoja, kad ji stengiasi būti savarankiška.

Irmą erzina, kai kiti žmonės abejoja, kad žmogus, turintis regos negalią, gali būti visiškai savarankiškas.

Irma pasakoja, kad kartais sunku paprašyti pagalbos, nors tikrai neturėtų būti gėda tai padaryti.

Irma kalbėjosi su LASS Palangos miesto filialo pirmininke, tiflopedagoge Daina Vitkauskiene.

Daina ilgus metus mūsų bendruomenėje teikia pagalbą

Daina padeda pirmuosius savarankiškumo žingsnius žengiantiems po staigaus regos praradimo ar susilpnėjimo.

LASS komanda, vykdydama socialinės reabilitacijos paslaugas, suteikia daug žinių ir priemonių.

Svarbu nebijoti prašyti pagalbos, mokytis ir nebijoti būti savarankiškiems.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga teikia įvairią pagalbą, padeda gauti specialias priemones.

Apribojame save?

Irma sako, kad mūsų savarankiškumui ugdyti priemonių ir galimybių atsiranda vis daugiau.

Minint savarankiško gyvenimo dieną, svarbu atkreipti dėmesį į mūsų galimybes būti savarankiškiems.

Taip pat svarbu patiems stengtis ieškoti būdų būti savarankiškiems.

Ypač norisi pasidžiaugti žmonėmis, kurie, įveikę kokią nors krizę, randa jėgų pradėti viską iš naujo.

Daina nori paskatinti visus neužsidaryti namuose ir bandyti po truputį ieškoti savo savarankiškumo.

Tai gali būti tiesiog savarankiškai išneštos šiukšlės ar išėjimas vienam į lauką.

Priminkime visiems, kam galime, kad netekus regos vis dar labai daug galima atlikti pačiam.

ŠIMTAS METŲ ŠVIESOS, BENDRYSTĖS IR VILTIES  

Šiemet vyksta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos šimtmečio renginiai.

Balandžio 15 dieną pirmasis renginys įvyko Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.

Į mūsų organizacijai svarbią ir ypatingą šventę sugūžėjo 600 bendruomenės narių iš visos Lietuvos.

Salė buvo pilnutėlė.

Būtent Kaune 1926 metais įvyko pirmasis Lietuvos aklųjų suvažiavimas.

Žiūrovams ir klausytojams atradus savo vietas, šurmulys pamažu nutilo.

Pasigirdo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidento Pauliaus Kalvelio balsas.

Prezidentas pasveikino kiekvieną atvykusį į šią bendruomenei svarbią šventę.

Paulius pasakojo, kad svarbu kurti visuomenę, kurioje žmonės, turintys regos negalią, galėtų gyventi savarankiškai.

Visi dalyviai klausėsi operetės, kuri vadinasi „Linksmoji našlė“.

Operetė pasakoja apie meilę, intrigas ir netikėtus likimo posūkius ir pasirinkimus.

Kiekviena operetės dalis buvo pradedama garsiniu vaizdavimu.

Buvo papasakojama, kokioje aplinkoje vyksta scena, kaip atrodo personažai ir kokius vaidmenis jie atlieka.

Pavyko sutikti sąjungos narių iš Šiaulių, Alytaus, Vilkaviškio, Pakruojo, Kėdainių ir Telšių.

Ką man reiškia LASS?

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariai pasidalino savo mintimis apie sąjungą:

Irena iš Pakruojo pasakojo, kad jai svarbiausia yra bendravimas su žmonėmis.

Irena sakė, kad turi galimybę išvažiuoti, pabūti, pabendrauti.

Irena su kolektyvu Pakruojyje daro rankdarbius.

Irena dėkoja, kad tokia organizacija yra.

Ramunė iš Šiaulių sako, kad kol ji yra organizacijos narė, viskas labai keitėsi.

Ramunė galvoja, kad tikrai žmonės su regos negalia yra labiau girdimi, matomi.

Ramunė neįsivaizduoja, kur būtų, jei nebūtų mūsų organizacijos.

Birutė iš Šiaulių sako, kad anksčiau būdavo daugiau baimių.

Dabar žmonėms lengviau išeiti į gatvę su baltąja lazdele.

Kai žinai, kad nesi vienas, viskas tampa paprasčiau.

Inga iš Telšių sako, kad norėtųsi daugiau garsinių šviesoforų, daugiau pritaikytų erdvių.

Svarbu, kad būtų įgarsintas viešasis transportas, visada ryškiai pažymėtos perėjos.

Inga mano, kad pavojų neregiams kelia stiklinės durys ar vitrinos.

Inga sako, kad šiandien mums labai padeda technologijos — telefonai, kalbantys prietaisai.

Tai reikšmingai keičia gyvenimą ne tik jauniems, bet ir vyresniems žmonėms.

Vytautas iš Alytaus pasakoja, kad organizacijoje yra apie 30 metų.

Vytautas ėmė dalyvauti renginiuose, stovyklose „Zelvoje“.

Šie dalykai suteikia galimybę bendrauti su to paties likimo žmonėmis.

Vytautas sako, kad organizacija padeda gyventi normalų gyvenimą.

Gintautas iš Vilkaviškio sako, kad jam svarbiausia bendravimas su tokiais pačiais žmonėmis, kaip ir jis.

Gintautas pasakoja, kad visi kartu pabūna, pabendrauja, užsiima rankdarbių veiklomis.

Gintautas džiaugiasi, kad vyksta renginiai, būreliai.

Dalia iš Kėdainių mano, kad sąjunga yra tarsi antrieji namai.

Dalia pasakoja, kad visi kartu bendrauja, turi veiklų, nesijaučia vieniši.

Visus sieja bendrystė, pomėgiai, kartu švenčia gimtadienius, metų šventes, turi knygų klubą.

100 LASS metų

Ramunė mano, kad organizacijai padėjo išlikti vidinė stiprybė, bendruomenės vienybė.

Birutė linki žmonėms daugiau pozityvo, laisvumo, atvirumo, pasitikėjimo savimi, drąsos būti savarankiškiems.

Inga linki daugiau išeiti į visuomenę, neužsidaryti, negalvoti, kad žmonės su regos negalia yra nereikalingi.

Vytautas sako, kad labai didelis pliusas, kad turime šią organizaciją.

Gintautas galvoja, kad Aklųjų organizacija išliko dėl vienybės.

Gintautas linki ir toliau rūpintis žmonėmis su regos negalia.

Dalia sako, kad organizacija yra stipri, reikalinga akliesiems ir silpnaregiams.

Dalia sako, kad turime vadovus, kurie stengiasi ir padeda organizacijai išlikti.

Irena linki, kad organizacija gyvuotų dar bent šimtą metų.

Laukiamas kiekvienas

2026 metais LASS bendruomenė planuoja įvairius renginius visoje Lietuvoje.

Gegužės 9 dieną įvyko „Camino Lituano“ žygis.

Gegužės 16 dieną Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje skambės choro „Veritas“ sakralinės muzikos koncertas.

Vasaros pradžioje, birželio 12 dieną, kviečia bendruomenės sąskrydis.

Rugsėjo 11 dieną Vilniaus arkikatedroje bazilikoje vyks tradicinė Maldos diena.

Spalį šimtmetį vainikuos finalinis renginys Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

Kiekvienas kalbintas šimtmečio atidarymo ceremonijos dalyvis džiaugiasi, kad organizacija gyvuoja.

BARSELONA, LAUK MANĘS!  

Eglė pasakoja, kad kai grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, vėl užsinorėjo kur nors keliauti.

Eglė nusipirko bilietą ir pradėjo planuoti kelionę į Barseloną, kuri yra Ispanijoje.

Ispanijoje veikia viena stipriausių Europoje neregių organizacija.

Eglė susisiekė su organizacija ir paklausė, ką verta aplankyti Barselonoje.

Eglei buvo pasiūlyta rinktis „Ilunion“ viešbutį.

Šis viešbutis yra geriausiai pritaikytas viešbutis Ispanijoje įvairių sveikatos iššūkių turintiems žmonėms.

Eglė užsisakė viešbučio kambarį ir gavo dovaną nemokamą taksi iš oro uosto iki viešbučio.

Eglė susiplanavo, ką norės pamatyti Barselonoje, kur nori nueiti, kokias pramogas pasirinkti.

Hola, Barselona!

Vos tik nusileido Barselonoje, Eglė gavo žinutę, kur lauks pasitinkantis ir palydėti iki taksi automobilio turintis asmuo.

Užteko tą žinutę parodyti oro uosto asistentui.

Eglė bijojo nespėti į taksi, bet visur spėjo ir buvo labai laiminga.

Taksi vairuotojas nekalbėjo angliškai, naudojo vertimo programėlę.

Eglė paprašė ir jis palydėjo iki pat viešbučio registratūros.

Čia viskas vyko sklandžiai, tarnautojas netgi palydėjo iki viešbučio kambario.

Viešbučio pritaikymas

Ir koks tai viešbutis!

Pirmiausia, tai liftas.

Liftas yra iš modernesnių, kurių, tiesa, atsiranda ir Lietuvoje.

Kai liftas sustoja, prieš atsidarant durims skleidžia garsą, panašų į durų skambučio.

Taip neregys tiksliai žino, kuris iš kelių liftų atvyko ir prie kurių durų eiti.

Kai durys atsidaro arba užsidaro, liftas informuoja ir ispaniškai, ir angliškai.

Kad galėtume pasinaudoti liftu, reikia priglausti kambario atrakinimo kortelę prie skaitytuvo.

Kai liftas atvyksta į kokį nors aukštą balsu informuoja, kelintas tai aukštas.

Kambarių numeriai taip pat sužymėti brailio raštu.

Ši informacija pateikta virš kortelių skaitytuvo.

Pats kambarys taip buvo labai neblogai apgalvotas gyventi neregiams.

Seifo mygtukai pažymėti brailio raštu.

Muilas, dušo želė, šampūnas, dantų pasta ir šepetėlis, vatos diskeliai, servetėlės ir kitos buvo sužymėtos brailio raštu.

Eglė daug kur naudojosi dirbtinio intelekto programa „ChatGpt“.

Ši programa atsako į užduodamus klausimus, pataria.

Vos tik Eglė atėjo į pusryčių salę, ją pasitiko darbuotojas, palydėjo prie stalo, papasakojo, iš ko gali rinktis.

Eglė pasakė, ką jai atnešti.

Jei kur nors tam viešbutyje Eglė pasimesdavo, prie jos visada prieidavo darbuotojas ir palydėdavo.

Pažinimas mieste

Eglė labai norėjo pabūti šiltai ir pabūti ant stogo įrengtoje terasoje.

Tai yra puiki vieta poilsiauti: čia daugybė gultų, baseinas, baras ir dirbtinė žolė.

Eglė nutarė pavakarieniauti restorane ir paragauti populiaraus Valensijos regiono patiekalo paelijos.

Eglę labai nustebino, kad einant nebuvo nė vieno garsinio šviesoforo, nors nemažai vedimo linijų ant šaligatvių.

Bet Eglė rado restoraną ir paragavo paelijos.

Įveikusi šį iššūkį Eglė susirado, kaip nueiti prie Viduržemio jūros ir pasidaryti asmenukę.

Kitą dieną Eglė buvo suplanavusi paplaukiojimą laivu Viduržemio jūroje.

Eglė labai norėjo saulėlydžio maršruto.

Eglė rado reikalingą uostą ir vietą, kur gavo bilietą į saulėlydžio plaukiojimą.

Eglė iškeliavo apžiūrėti uosto.

Uoste buvo daug visokių kavinių, parduotuvių, daug suoliukų.

Buvo tokių medinių suoliukų, kurie panašūs į gultus, čia galima ir atsiremti, ir susikelti kojas, ir pasideginti.

Plaukdama laive Eglė klausėsi muzikos ir džiaugėsi, kad gavo kur kas daugiau, negu svajojo vaikystėje.

Kitą dieną Eglė keliavo į didelį ir gražų parką.

Parke yra didžiulis fontanas, ežeras su valtelėmis, zoologijos sodas.

Čia žmonės tiesiog ateina pabūti: kas sportuoti, kas ant suoliuko knygos paskaityti.

Eglei labai patiko kelionė, patiko rajonas, kuriame gyveno viešbutyje.

Rajonas labai pritaikytas pėstiesiems, viskas labai aišku ir patogu.

Eglė jau svajoja apie naujas keliones.