Baigėsi beveik 4 metus trukęs tarptautinis projektas ABILITY, kuriame aktyviai dalyvavo ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS). Apie šį projektą, skirtingus jo etapus jau kalbėta ir rašyta. Kai kurie bendruomenės nariai dalyvavo projekto veiklose, išbandė prototipus, inovatyvius sprendimus. Vis dėlto verta apžvelgti projekto visumą ir tai, kokią patirtį įgijo LASS per šiuos metus. 

Netikėta galimybė būti technologijų priešakyje 

Visų pirma, noriu pabrėžti, kad ABILITY skiriasi nuo kitų „europinių“ projektų. Tai yra „Horizon Europe“ programos mokslinis projektas. Tai reiškia, kad numatytos veiklos sukasi ne apie „minkštuosius“ dalykus – mokymus, kalbas, patirtis, bet apie technologijas, techninius parametrus ir inžinerinius sprendimus. 

2022 m. susibūrė stiprus tarptautinis konsorciumas, jungiantis aštuonis partnerius iš keturių Europos Sąjungos (ES) valstybių ir Jungtinės Karalystės. Prancūzijos Alternatyviosios energetikos ir atominės energijos komisija (CEA) buvo atsakinga už pagrindinių inovatyvių technologijų vystymą projekte, „Hlab“ laboratorija atsakinga už piezo aktuatorių gamybą, OFFICE laboratorija – už dirbtinio intelekto panaudojimą, „InsideVision“ – vartotojams neregiams skirtos planšetės „InsideOne“ tobulinimą, „Samsung“ komanda – už nuspėjamo rašymo algoritmo kūrimą, „Siemens“ komanda, ULUND universiteto komanda ir LASS – už idėjų, prototipų testavimą. 

ABILITY projekto tikslas – sukurti taktilinę planšetę, kuri leistų neregiams iškiliais taškais atvaizduoti skaitmeninį turinį. Greta taktilinės planšetės buvo siekiama sukurti planšetę su lietimui jautriu paviršiumi, perteikiančiu lokalizuotas vibracijas. 

Pagrindinė technologija, kuria buvo remiamasi šiame projekte, yra piezo aktuatoriai. Tai maži įrenginiai, pagaminti iš specialių medžiagų, kurios keičia formą, kai per jas teka elektros srovė. Paprastai tariant, tekant elektrai medžiaga vos vos išsiplečia ar susitraukia. Vibracijos bangos sklinda ekrano paviršiumi. Specialiais inovatyviais algoritmais sugebama šias vibracijas tiksliai ir greitai sutelkti į norimą ekrano vietą ir taip iškelti brailio tašką arba sukelti liečiančiajam stipresnį ar silpnesnį pojūtį. Įprastoje brailio eilutėje vienam brailio taškui arba brailio langeliui naudojamas vienas aktuatorius, o šiuo atveju buvo bandyta pasitelkiant maždaug 20 aktuatorių valdyti šimtus brailio taškų, taip tikintis atpiginti brailio eilučių technologiją. 

Kas antrą savaitę turėjome nuotolinius susitikimus, kur partneriai dalindavosi pasiektais rezultatais, kilusiais iššūkiais. Ten ir išgirdau visus techninius burtažodžius „piezo actuators“, „sound wave propagation“, „multimodal feetback“, „holding force of the pins“, „AI pipeline“... Nesakau, kad puikiai suprantu šiuos terminus ir visas už jų slypinčias mokslines detales, tačiau labai vertinu, kad mes, kaip nevyriausybinė organizacija, turėjome galimybę prisiliesti prie tokio aukšto lygio mokslinio projekto ir iš arti pamatyti, kaip gimsta technologiniai sprendimai – nuo idėjos ir laboratorinių eksperimentų iki realiai veikiančių prototipų. Tai reta proga ne tik stebėti, bet ir dalyvauti procese, kuriame sprendžiami sudėtingi techniniai uždaviniai, tiesiogiai susiję su neregių kasdieniu gyvenimu. 

Kas sukurta? 

Žinau, kad LASS nariai ir anksčiau yra susidūrę su techniniais projektais. Jų eiga pažįstama: pirmiausia atsiranda iniciatyvi kompanija, kuri turi viziją. Šią viziją pristato kaip perspektyvų projektą, sudomina neregius, pažada sukurti galutinį produktą. Kurį laiką vyksta intensyvus darbas. Paskui paaiškėja, kad ne viskas taip paprasta, ir, galiausiai, iniciatyvi kompanija išnyksta nepalikusi apčiuopiamo rezultato. 

Šiuo atveju nebuvo žadama rinkai pateikti galutinio produkto. ABILITY projektas yra sutelktas į technologijų vystymą, tam tikrų sprendimų pastūmėjimą į priekį, galimybių parodymą. Ar šias technologijas perims didžiosios kompanijos „Samsung“, „Siemens“ ir ims jas vystyti, diegti į vartotojams skirtus produktus, yra atviras klausimas. 

Nepaisant to, vienas konkretus produktas tikrai turėtų pasiekti rinką. Tai „InsideVision“ kompanijos atnaujinta planšetė neregiams „InsideOne+“. Tiksliau tariant, tai neregiams skirtas planšetinis kompiuteris su brailio eilute, įgaubtu stiklu, žyminčiu brailio rašymo klaviatūros pirštų pozicijas. Šiai planšetei bus integruotas lokalizuoto vibravimo grįžtamasis ryšys. Lokalizuotos vibracijos padės rasti brailio rašymo klaviatūros pirštų pozicijas, tam tikrų valdiklių pozicijas. Tai neregiams turėtų suteikti šiek tiek daugiau užtikrintumo valdant planšetinį kompiuterį. Taip pat šis lokalizuotas vibrotaktilinis grįžtamasis ryšys gali būti panaudotas ir įvairiose programėlėse. Kadangi tai nauja technologija, jos panaudojimo galimybės dar iki galo neatskleistos. 

Labai buvo įdomu stebėti taktilinės brailio planšetės prototipo kūrimo procesą. Pirmaisiais projekto metais buvo pademonstruota, kad garso bangomis galima valdyti brailio taškų iškėlimą. Tuomet technikai susidūrė su problemomis – paaiškėjo, kad brailio taškai per lengvai grįžta į pradinę poziciją. Nepatyrusiam brailio skaitytojui tai būtų problema. Buvo nuspręsta keisti brailio taško mechanizmo dizainą. Kadangi buvo susidurta ir su kitais techniniais iššūkiais (magnetų interferencija, smulkių detalių atsiklijavimas ir pan.), brailio taško mechanizmo dizainas keitėsi keturis kartus. Paskutinis variantas sprendžia magnetų sąveikos problemą, taip pat išvengta magnetų klijavimo prie taško. Ši dizaino kelionė suteikė daug patirties laboratorijai, todėl gali būti, kad darbai tęsis ir, galiausiai, po kurio laiko turėsime naujomis technologijomis paremtus produktus. 

Dirbtinis intelektas jau nieko nestebina. Neregiai dažnai jį pasitelkia savo telefonuose, kompiuteriuose kasdieniams iššūkiams spręsti. Kai kalbame apie taktilinę grafiką, labai svarbu iš nuotraukos, paveikslėlio ištraukti esminę informaciją, kurią būtų galima prasmingai atvaizduoti taškais. Tai reiškia, kad dirbtinis intelektas turi suprasti paveikslėlio turinį, atpažinti objektus, jų kontūrus, supaprastinti paveikslėlį ir pateikti jį taškais. Dalis šių sprendimų bus atviro kodo – pasiekiami vystyti visiems norintiems. 

Ką išmokome 

Dalyvaudami projekte labai aiškiai pamatėme visą „Horizon Europe“ ciklą – nuo idėjos formulavimo ir paraiškos rengimo iki įgyvendinimo, ataskaitų teikimo ir finansų deklaravimo. Iki tol tai atrodė gana abstraktu, o dabar jau suprantame, kokie konkretūs reikalavimai keliami projektams, partneriams ir rezultatams. Tai nėra tik „gera idėja“ – tai labai aiškiai struktūruotas procesas, kuriame kiekvienas žingsnis turi būti pagrįstas, suplanuotas ir tinkamai dokumentuotas. 

Taip pat pamatėme, kaip realiai vyksta tarptautinis partnerių bendradarbiavimas. Reguliarūs susitikimai, aiškus atsakomybių pasidalijimas, nuolatinis keitimasis informacija – visa tai leidžia projektui judėti į priekį. Mums svarbu, kad šiame kontekste LASS buvo matoma kaip patikimas partneris – toks, kuris reaguoja greitai, laikosi susitarimų ir padaro tai, ką pažada. Tai nėra savaime suprantama, ir būtent tokia reputacija atveria duris į kitus projektus. 

Dar viena svarbi patirtis – vartotojų tyrimai. Iki šiol nebuvome susidūrę su tokiais aspektais kaip tyrimų etika, asmens duomenų apsauga ar aiškiai apibrėžti tyrimų protokolai. Šiandien šie dalykai mums jau nėra nauji – suprantame, kaip planuoti tyrimą, kaip jį vykdyti ir kaip atsakingai dirbti su dalyvių duomenimis. Tai labai konkreti kompetencija, kurią galėsime taikyti ir ateityje. 

Galiausiai, žengėme ir vieną praktinį žingsnį į priekį – LASS užsiregistravo ES projektų portale. Tai reiškia, kad dabar galime ne tik patys ieškoti naujų projektų, bet ir tapti matomi kitiems partneriams, kurie ieško patikimų organizacijų. Ši patirtis parodė, kad tokie projektai mums yra pasiekiami, todėl visiškai realu, kad jau artimiausiu metu ieškosime galimybių dalyvauti panašiose iniciatyvose. 

Filosofiniai pasvarstymai 

Asmeniškai mane šis projektas paskatino kiek kitaip pažvelgti į vaizdų perteikimą neregiams. Iki tol taktilinė grafika atrodė kaip savaime suprantamas dalykas – jei yra vaizdas, jį galima „perkelti“ į iškilius taškus. Tačiau dirbant su šiuo projektu vis labiau aiškėjo, kad tai nėra tiesiog perkėlimas. Tai yra interpretacija. Kiekvieną kartą reikia apsispręsti, kas tame vaizde yra svarbiausia, ką verta palikti, o ką būtina atmesti, kad rezultatas būtų ne tik „apčiuopiamas“, bet ir prasmingas. 

Tai kelia gana fundamentalių klausimų. Kiek stipriai galime keisti vaizdą, kad jis vis dar būtų tas pats vaizdas? Kiek supaprastinimo yra būtina, o nuo kurios ribos jau pradedame kurti visai kitą objektą? Ir galiausiai – ką iš tikrųjų gauna neregys, liesdamas vieną ar kitą taktilinį atvaizdą? Ar tai padeda suprasti, pažinti, susidaryti vaizdinį, ar tik sukuria paviršinį įspūdį, kuris labiau svarbus matantiesiems? 

Šie klausimai tiesiogiai siejasi su švietimu, su mokymosi priemonėmis, su muziejų ir parodų prieinamumu. Dažnai matome pastangas „pritaikyti“ vizualinį turinį, tačiau ne visada aišku, ar tas pritaikymas iš tiesų kuria vertę. Man vis labiau norisi klausti, ne „ar galime tai padaryti taktiliškai“, bet „ar verta tai daryti“ ir „ką žmogus iš to pasiims“. 

Man atrodo, kad tai yra gera terpė tolesniems tyrimams, bet kartu ir labai reikalinga diskusija mūsų bendruomenės viduje. Neturiu vienareikšmių atsakymų, tačiau turiu daug klausimų, kuriuos, tikiuosi, pavyks iškelti ir aptarti įvairiais formatais ateityje. 

Nuotrauka: Balandžio 23–24 dienomis Briuselyje vyko paskutinysis ABILITY projekto etapas, kuriame Europos Komisijai pristatyti nuveikti darbai ir išbandyti prototipai / LASS archyvo nuotr. 

Akimirka iš ABILITY renginio. Nuotraukoje užfiksuotas ant stalo gulintis planšetinį kompiuterį primenantis įrenginys, kurį sudaro tamsus maždaug 5 cm storio korpusas ir ekranas. Po ekranu ir jo šonuose yra pailgi grioveliai. Apatinį liečia dvi žmogaus rankos, o dešinįjį dešinės rankos smiliumi liečia kitas žmogus. Ekrane rodomas žemėlapį primenantis paveikslėlis, padalintas į įvairaus tamsumo sritis. Šalia įrenginio stovi vertikalaus cilindro formos kolonėlė, aplink guli įvairūs laidai. Ant gretimo ir tolėliau statmenai išdėliotų stalų yra daugiau prototipų. Atrodo, renginyje galima susipažinti su įvairiomis naujovėmis ir pasvarstyti, kas gali laukti ateityje.