2026 m. balandžio 23 d. Vilniuje, viešbutyje „Panorama“, įvyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) XXXVIII ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas. 

Grįžtu prie minties, kad neaiškumo kelia jau pati suvažiavimų numeracija: ar jis tikrai XXXVIII, o gal turėtų būti XL? Prisimenu, prieš porą dešimtmečių, berods, darbo grupėje, rengusioje 2002 m. LASS įstatų projektą, paklausiau vadinamųjų „senųjų LASS vilkų“, nuo kada pradėti skaičiuoti LASS suvažiavimai. Jie man atsakė, kad nuo sovietmečio pradžios, nuo 1947 m. Į mano pastabą, kad tai daryti neteisinga, reikėtų suvažiavimų numeraciją skaičiuoti nuo Lietuvos aklųjų sąjungos įsteigimo 1926 m., todėl reikėtų pakeisti suvažiavimų numeraciją, įtraukiant 2 tarpukariu įvykusius Lietuvos aklųjų sąjungos suvažiavimus, nes LASS įstatuose skelbiasi esanti tarpukariu veikusios Lietuvos aklųjų sąjungos veiklos tęsėja ir visų teisių bei pareigų perėmėja, man buvo atsakyta, kad nieko mes nekeisime, dešimtmečiais nusistovėjusios numeracijos nejauksime, sumaišties nekelsime, kai tu būsi LASS vadovu, galėsi keisti. Dabar, priblėsus jaunatviškam maksimalizmui, svarstau, kad galgi jie buvo teisūs. Priminsiu, kad LASS pirmtakė – Lietuvos aklųjų sąjunga – buvo surengusi 2 suvažiavimus: 1926 m. liepos 24–25 d. ir 1930 m. rugsėjo 21 d. Kita tarpukariu veikusi LASS pirmtakė, Lietuvos akliesiems globoti draugija, suvažiavimų nerengė. Jos aukščiausiu organu buvo visuotinis narių susirinkimas, kuris vykdavo kasmet. Sovietmečiu veikusi Lietuvos aklųjų draugija savo pirmąjį suvažiavimą sušaukė 1947-ųjų balandžio 29–30 d., nuo jo ir yra numeruojami dabartiniai LASS suvažiavimai. 

Diskutuotina ir nuo 1989 m. kiekvienoje LASS įstatų redakcijoje kartojama nuostata, kad LASS yra visų Lietuvos aklųjų sąjungos ir Lietuvos akliesiems globoti draugijos teisių ir pareigų perėmėja. LASS iš tarpukariu veikusių pirmtakių iš esmės perėmė tik vadinamąją ideologinę dalį, veiklos sritis, tikslus, uždavinius, kaip dabar madinga sakyti, viziją, misiją (lietuviškiau būtų vadinti paskirtimi) ir vertybes, tačiau konkrečių teisių, tokių kaip nuosavybės teisė, skolos ar turtinės reikalavimo teisės, ji neperėmė, todėl skelbimasis esant tarpukaryje veikusių LASS pirmtakių visų teisių ir pareigų perėmėja yra daugiau deklaratyvus. 

Grįžtant prie šiųmečio LASS suvažiavimo, į jį buvo išrinkti 77 delegatai. 75 išrinkti LASS filialuose ir 2 atstovavo LASS nariams juridiniams asmenims. Suvažiavime dalyvavo 71 delegatas. 69 dalyvavo atvykę į suvažiavimą, kaip sakoma, gyvai, ir 2, negalintys atvykti į suvažiavimą, pasinaudojo įstatų suteikta galimybe balsuoti iš anksto. 

Suvažiavimo eigą galima suskirstyti į 3 etapus: 

1. Ataskaitų tvirtinimas. 

2. LASS organų rinkimai. 

3. Kitų LASS suvažiavimo dokumentų tvirtinimas. 

Pirmajame etape tradiciškai buvo patvirtintos dvi ataskaitos – 2025 m. LASS veiklos ataskaita ir Revizijos komisijos ataskaita bei vienas metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2025 m. 

Antrajame suvažiavimo etape buvo išrinkti 4 LASS organai: 3 valdymo organai, prezidentas, viceprezidentas ir valdyba, bei 1 kontrolės organas – Revizijos komisija. 

Nors LASS administracija buvo pasiruošusi LASS prezidento rinkimus vykdyti balsuojant slaptai ir atsispausdinusi akliesiems ir silpnaregiams prieinamus slapto balsavimo biuletenius, suvažiavimas nusprendė šiuos rinkimus vykdyti atviru balsavimu. Tokį pasirinkimą gal nulėmė tai, kad į prezidento pareigas kandidatūrą išsikėlė tik vienas LASS narys – iki suvažiavimo buvęs LASS prezidentas Paulius Kalvelis. Suvažiavimas jį naujai kadencijai išrinko vienbalsiai, visiems dalyvaujantiems, t. y. 71 delegatui, balsavus „už“. Atviras balsavimas renkant LASS vadovą LASS suvažiavimų istorijoje pasitaikydavo gana retai, praeityje dažniausiai jo rinkimai vykdavo balsuojant slaptai. 

Viceprezidentu naujai kadencijai vienbalsiai perrinktas Vilmantas Balčikonis. Už jį balsavo 70 delegatų. Kadangi suvažiavime dalyvavo 71 delegatas, bet niekas nebalsavo „prieš“, vadinasi 1 balsavime nedalyvavo, gal buvo kur išėjęs ar tiesiog nekėlė balsavimo pažymėjimo. 

Rinkimus į valdybą suvažiavimas nutarė vykdyti balsuojant slaptai. Valdybą sudaro 14 narių, į ją suvažiavimas rinko 12 narių, nes prezidentas su viceprezidentu automatiškai tampa valdybos nariais. Kandidatūras į valdybą buvo išsikėlę 16 LASS narių. Suvažiavimo delegatai galėjo balsuoti už ne daugiau kaip 12 kandidatų į valdybą. Visi 71 gautų biuletenių buvo pripažinti galiojančiais, vadinasi, nė vienas nesuklydo ir nesugadino biuletenio. 

Delegatų balsai pagal skaičių pasiskirstė taip: 

Giedrius Stoškus – 66, 

Jolanta Kručkauskaitė – 59, 

Aušra Gresienė – 54, 

Mindaugas Triušys – 51, 

Renata Mingilė – 50, 

Andžėjus Ravanas – 50, 

Dainora Rubašenko – 49, 

Aloyzas Vilimas – 48, 

Linas Balsys – 40, 

Odeta Jurevičienė – 39, 

Grita Strankauskienė – 38, 

Vytautas Gendvilas – 33. 

Neišrinkti į valdybą liko šie kandidatai: 

Virginija Pukenienė – 30, 

Vytautas Girnius – 24, 

Dovydas Girdžiūnas – 18, 

Dainius Masėnas – 18. 

Neišrinktieji į valdybą kandidatai dar vilties tapti valdybos nariais gali visiškai nelaidoti. Jie lieka tam tikrais atsarginiais žaidėjais ir, jei suvažiavimas atšauks iš pareigų kokį valdybos narį, jo vietą užims pirmas neišrinktas, kaip sakoma, už brūkšnio likęs, kandidatas. 

Galima pastebėti, kad valdyboje bus žymiai daugiau VšĮ LASS regioninių centrų vadovų, vietoje buvusio 1, jų turėsime 3. Taip pat bus 3 LASS filialų pirmininkai, ankstesnėje valdyboje jų taip pat buvo 3. 4 LASS įstaigų darbuotojai (neskaičiuojant šių įstaigų vadovų), ankstesnėje valdyboje jų buvo 3. Vienas LASS įmonių darbuotojas, ankstesnėje valdyboje jų buvo du. 

Neskaičiuojant prezidento su viceprezidentu, į valdybą išrinkti net 6 vilniečiai, 2 kauniečiai, po vieną klaipėdietį, šiaulietį, panevėžietį ir kaišiadorietį. Valdyba gerokai atsinaujino, joje bus net 6 nauji nariai. 

Į Revizijos komisiją buvo išrinkti: Žygimantas Matusevičius, Dainius Masėnas, kurie buvo ir ankstesnės Revizijos komisijos nariais, ir naujas narys Dovydas Girdžiūnas. Jie pareigomis pasiskirstė taip: pirmininkas Žygimantas Matusevičius, pavaduotojas Dainius Masėnas, sekretorius Dovydas Girdžiūnas. 

Trečiajame suvažiavimo etape suvažiavimas patvirtino šiuos dokumentus: LASS etikos kodeksą, LASS 2026–2030 m. strategines veiklos kryptis, rezoliuciją dėl LASS turto valdymo ir ūkinės veiklos 2026–2030 m. Su visų šių dokumentų turiniu taip pat kaip ir su anksčiau minėtais 2025 m. LASS veiklos ataskaita bei 2025 m. metinių finansinių ataskaitų rinkiniu galima susipažinti LASS interneto svetainėje www.lass.lt. Taip pat suvažiavime patvirtintas LASS vėliavos pavyzdys. Vėliavos išvaizda tokia: tamsiai mėlyname fone vėliavos viršuje kairėje pusėje baltomis raidėmis reginčiųjų raštu per 3 eilutes parašyta „Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga“, po šiuo užrašu yra to paties užrašo brailio raštu vaizdas, vėliavos dešinėje pusėje pavaizduotas LASS logotipas. 

Nuotrauka: Suvažiavime patvirtintas LASS vėliavos pavyzdys / redakcijos archyvo nuotr. 

Nuotraukoje suvažiavimo dalyviams iš dešinės ant užuolaidų kabo LASS vėliava. Dviem eilėmis sėdintys rimtaveidžiai dalyviai užfiksuoti iš kairės pusės, tamsi vėliava kabo virš jų galvų. Per vėliavos vidurį kairėje trimis didėjančiomis eilutėmis pateiktas šviesus užrašas „Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga“. Tas pats tekstas pateiktas brailio raštu vėliavos apačioje. Per vidurį dešinėje yra didelis LASS logotipas. Jį sudaro du vienas greta kito esantys apskritimai, kurių viršutinė nukirsta pusė yra pasislinkusi į dešinę. Kairiojo apskritimo viršaus dešinys galas jungiasi su dešiniojo apačios kairiu galu ir šios dalys kartu sudaro vientisą kreivę. Vėliava pasižymi paprastumu ir aiškumu.