Balandžio 15 dieną Kauno valstybiniame muzikiniame teatre oficialiai atidarytas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) šimtmečio renginių ciklas. Į mūsų organizacijai svarbią ir ypatingą šventę sugūžėjo 600 bendruomenės narių iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų salė buvo pilnutėlė. Prieš prasidedant šventei, salėje ir jos prieigose skambėjo pokalbiai žmonės sveikinosi su seniai matytais bičiuliais, dalijosi kelionės iki Kauno įspūdžiais, aplinkui tvyrojo pakili, gyva nuotaika ir nekantrus laukimas.
Šventės vieta priminė ir labai svarbią istoriją. Būtent Kaune, prie Šv. Gertrūdos ir A. Mapu gatvių sankirtos, 1926 m. liepos 2425 d. įvyko pirmasis Lietuvos aklųjų suvažiavimas. Tuomet apie 200 žmonių susivienijo bendram tikslui įkurti organizaciją, ginančią aklųjų teises, stiprinančią bendruomenę ir kuriančią galimybes oriam ir savarankiškam gyvenimui. Taip gimė LASS pirmtakė, kurios idėja ir po 100 metų vienija žmonių su regos negalia bendruomenę visoje Lietuvoje.
Žiūrovams ir klausytojams atradus savo vietas, šurmulys pamažu nutilo. Pasigirdo LASS prezidento Pauliaus Kalvelio balsas. Prezidentas pasveikino kiekvieną atvykusį į šią bendruomenei svarbią šventę: Per šimtą metų keitėsi santvarkos, kartos, gyvenimai. Tačiau LASS ir jos misija išliko kurti visuomenę, kurioje žmonės, turintys regos negalią, galėtų gyventi savarankiškai ir oriai. Šiandien esame stipri bendruomenė, gebanti ne tik kalbėti apie pokyčius, bet ir juos įgyvendinti. Kalbėdamas apie šiandieną, jis ragino: Skleiskime žinią, pasidalinkime, kad Aklųjų sąjunga yra ta organizacija, kuri yra stipri nariais, stipri idėjomis, proveržiais ir tais darbais, kuriuos labai dažnai tyliai mes darome. Ačiū už tuos tylius, bet labai prasmingus darbus.
Atidarymo kulminacija elegancijos ir romantikos kupina Franzo Leharo operetė Linksmoji našlė. Tai vienas garsiausių šio žanro kūrinių, neprarandantis žavesio daugiau nei 120 metų, pasakojantis apie meilę, intrigas ir netikėtus likimo posūkius bei pasirinkimus. Kiekviena operetės dalis buvo pradedama garsiniu vaizdavimu, leidusiu sužinoti, kokioje aplinkoje vyksta scena, kaip atrodo personažai ir kokius vaidmenis jie atlieka.
Po renginio dar ilgai skambėjo Muzikinio teatro prieigos: puikią saulėtą dieną žmonės šnekučiavosi, dalijosi įspūdžiais, juokavo. Nėra geresnės progos pakalbinti mūsų bendruomenės žmonių, savo miestuose ir rajonuose kuriančių LASS kasdienybę. Pavyko sutikti LASS narių iš Šiaulių, Alytaus, Vilkaviškio, Pakruojo, Kėdainių ir Telšių. Taigi kalba mūsų žmonės.
Ką man reiškia LASS?
Irena (Pakruojis, organizacijoje yra beveik šešerius metus): Tai bendravimas su žmonėmis. Turime galimybę neužsidaryti tarp keturių sienų išvažiuoti, pabūti, pabendrauti. Mes Pakruojyje darome rankdarbius. Ačiū, kad tokia organizacija yra. Atradau daug draugų, bendrystės, čia būti nuostabu.
Ramunė (Šiauliai, LASS narė apie trisdešimt metų): Per tą laiką, kiek esu čia, viskas labai keitėsi. Dabar daugiau dėmesio skiriama įtraukčiai, daugiau galimybių. Šiuo metu tikrai esame labiau girdimi tiek plačiojoje visuomenėje, tiek pačioje mūsų bendruomenėje. Ji pabrėžia, kad LASS gyvenimo atrama: Neįsivaizduoju, kur aš būčiau ir kas būtų, jei nebūtų mūsų organizacijos.
Birutė (Šiauliai) kaip vieną iš pokyčių įvardija drąsą būti: Anksčiau būdavo daugiau baimių. Dabar žmonėms lengviau išeiti į gatvę su baltąja lazdele. Kai žinai, kad nesi vienas, viskas tampa paprasčiau. Jeigu žmogus yra negatyvus, jis visuomet ras, kas yra blogai. Jeigu žmogus iš prigimties yra pozityvus jis visur atras gerų dalykų. Taip pat matyti, kad organizacija tapo atviresnė, daugiau kalba apie save ir stiprina bendruomenės pasitikėjimą.
Inga (Telšiai): Norėtųsi daugiau garsinių šviesoforų, daugiau pritaikytų erdvių. Svarbu, kad būtų įgarsintas viešasis transportas, visada ryškiai pažymėtos perėjos. Pavojų neregiams kelia stiklinės durys ar vitrinos. Šiandien mums labai padeda technologijos telefonai, kalbantys prietaisai. Tai reikšmingai keičia gyvenimą ne tik jauniems, bet ir vyresniems žmonėms.
Labai džiaugiamės, kad LASS šimtmetis, kad šia proga daug visokių programų. Smagu, kad turime atsakingų žmonių, kurie dirba dėl mūsų organizacijos ir žmogaus, dėl jo poreikių.
Vytautas (Alytus): Organizacijoje esu apie 30 metų. Kai tik įstojau, nebuvau aktyviu nariu. Iš pradžių galvojau, kad aš čia netinkamas. Paskui pamažu įsivažiavau, ėmiau dalyvauti renginiuose, stovyklose Zelvoje. Šie dalykai suteikia galimybę bendrauti su to paties likimo žmonėmis. Reikėjo laiko, bet dabar jau esu apsipratęs. Gyvenu normalų gyvenimą. Man, kaip neregiui, svarbu, kad, kai mažiau pavaikštau, tampa sudėtingiau orientuotis, o orientacijos ir mobilumo mokymuose galima sudalyvauti tik kas penkerius metus. Manau, kad tai per retas dalykas.
Gintautas (Vilkaviškis, 50 metų sąjungoje): Pirmiausia tai yra bendravimas su tokiais pačiais žmonėmis, kaip ir aš. Mes pabūname, pabendraujame, užsiimame rankdarbių veiklomis. Vyksta renginiai, būreliai. Viskas puiku. Be LASS nieko nebūtų. Ir manęs tokio, koks esu dabar, nebūtų.
Dalia (Kėdainiai): LASS mūsų antrieji namai. Mes čia bendraujame, turime veiklų, nesijaučiame vieniši. Mus sieja bendrystė, pomėgiai, kartu švenčiame gimtadienius, metų šventes, turime knygų klubą, organizuojame protmūšius, turime rankdarbių vadovę Sondrą Žalakevičienę, su kuria gaminame rankdarbius iš antrinių žaliavų, taip prisidėdami prie aplinkos tvarumo. Turime ansamblį Temela. Dalyvaujame LASS sąskrydžiuose. Esu patenkinta, kad esu šioje organizacijoje, atsipalaiduoju nuo namų rūpesčių.
100 LASS metų
Ramunė: Manau, organizacijai padėjo išlikti vidinė stiprybė, bendruomenės vienybė. 100 metų tai daug. Linkėjimas organizacijai gyvuoti mažiausiai dar šimtą metų.
Birutė: Visas amžius pakankamai nemažas laikotarpis, juolab kad reikėjo pergyventi santvarkų pasikeitimus. Linkiu žmonėms daugiau pozityvo, laisvumo, atvirumo, pasitikėjimo savimi, drąsos būti savarankiškiems, nes mūsų organizacijos stiprybė yra žmonėse.
Inga: 100 labai daug. Kaip ir LASS prezidentas minėjo atidarymo kalboje, per šimtą metų LASS organizacija perėjo daug etapų. Linkiu daugiau išeiti į visuomenę, neužsidaryti, negalvoti, kad žmonės su regos negalia yra nereikalingi, kad niekas jų nemato arba niekas jų negirdi. Mes patys turime eiti ir daryti, kad mus kažkas pamatytų ir kažkas išgirstų ir sužinotų tai, ko mes norime ir tai, ko mums reikia.
Vytautas: Labai didelis pliusas, kad turime šią organizaciją. Manau, buvo padėti labai geri pamatai. Matyt, buvo geri vadovai, bendruomenės žmonės, vadovai ir valstybė prisidėjo prie organizacijos išlikimo. Linkiu nenuleisti rankų. Ir toliau eiti į priekį. Dabar atkuria, renovuoja pastatus. Gal, sakau, baigiasi patalpų pardavinėjimai. Linkiu neiššvaistyti turto, kurį turime, linkiu skirti akliesiems daugiau dėmesio.
Gintautas: Aklųjų organizacija išliko dėl vienybės. Bet, sakyčiau, kad 100 metų mažai. Tai dar tik pradžia. Išgyventų kokį tūkstantį metų, tai, galvoju, jau būtų daug. Linkiu ir toliau rūpintis žmonėmis su regos negalia, stiprybės ir, kad gyvuotų dar nors kelis šimtus metų.
Dalia: Šimtas metų tai ne tik graži šventė. Tai įrodymas, kad organizacija yra stipri, reikalinga akliesiems ir silpnaregiams. Manau, turime vadovus, kurie stengiasi ir padeda organizacijai išlikti. Jie stengiasi dėl mūsų gerovės. Sakyčiau, kad ir nariai patys įneša nemažai indėlio, kad gyvuotumėme ir toliau. Turime daug gerų, sektinų pavyzdžių, kurie leidžia eiti į priekį. LASS palinkėčiau dar ilgai ilgai gyvuoti. Ji yra be galo reikalinga. Mes nesijaučiame vieniši, neužsidarome kasdieniuose rūpesčiuose ir tada mūsų negalia tampa nebebaisi.
Irena: Manau, kad 100 metų tik pradžia. Linkiu, kad gyvuotų dar bent šimtą metų. Tiktai, kad gyvuotų. Kad laikytųsi vieni kitų, bendrystės.
Laukiamas kiekvienas
Šimtmečio minėjimas šiuo renginiu tik prasidėjo. 2026 metais LASS bendruomenė planuoja įvairius renginius visoje Lietuvoje nuo bendruomeninių iniciatyvų iki kultūrinių susitikimų, kviečiančių visuomenę geriau pažinti regos negalią ir organizacijos veiklą. Gegužės 9 dieną įvyko Camino Lituano LASS šimtmečio atkarpos žygis iniciatyvoje Lietuva eina, gegužės 16 dieną Kauno (Žaliakalnio) Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje skambėjo choro Veritas sakralinės muzikos koncertas. Vasaros pradžioje, birželio 12 dieną, kviečia bendruomenės sąskrydis, o rugsėjo 11 dieną Vilniaus arkikatedroje bazilikoje vyks tradicinė Maldos diena. Spalį šimtmetį vainikuos finalinis renginys Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, kuriame skambės specialiai šiai progai sukurtas kūrinys. Kviečiami visi sekite informaciją LASS tinklalapyje ir feisbuko paskyroje, teiraukitės savo filialų vadovų.
Kiekvienas kalbintas LASS šimtmečio atidarymo ceremonijos dalyvis džiaugiasi, kad organizacija gyvuoja. Kad ji jungia žmones. Kad leidžia jaustis ne vieniems. Tikriausiai būtent tai tiksliausiai apibūdina LASS šimtmečio prasmę bendruomenė ir jos vienybė, kurioje žmonės tampa nesugriaunama atrama vieni kitiems.
Nuotrauka: Atidarymo renginyje Kauno muzikiniame teatre pilnutėlėje salėje tvyrojo pakili emocija ir bendrystė / LASS archyvo nuotr.
Šviesioje Kauno muzikinio teatro salėje iš dešinės užfiksuoti atidarymo renginio dalyviai. Įvairūs bendruomenės nariai yra užpildę kiekvieną vietą. Daugelio svečių veidai nukreipti į priekį link už kadro likusios scenos. Virš parterio įrengtame ilgame balkone šonu sėdi daugiau žmonių. Turėklų viršus aptrauktas tamsia medžiaga, ant kurios kai kurie dalyviai pasidėję alkūnes pasiremia galvas. Salėje tvyro lūkestis: degančios lempos nušviečia smalsius, susitelkusius veidus, pasiruošusius įdomiai patirčiai.