Brailio rašto naudojimas visame pasaulyje kasmet mažėja, tačiau tai išlieka vienintelis įrankis, leidžiantis išsaugoti žmonių, turinčių regos negalią, raštingumą. Šio rašto kuriama vertė yra neabejotina, todėl būtina nuosekliai skirti jam daugiau dėmesio ir pastangų. 

Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB) inicijuoja veiklas, kurios skatina šio rašto svarbos suvokimą, jo išsaugojimą ir bendruomenės įsitraukimą. 

Rašymo įgūdžius tikrino net Graikijoje 

Kasmet organizuojamas Nacionalinis diktantas brailio raštu sulaukia didelio bendruomenės susidomėjimo. Norinčiųjų rašyti yra gerokai daugiau, nei dalyvaujančių: ne visi gali ateiti į biblioteką ar rašyti darbo vietoje. Šių metų balandį vykusioje iniciatyvoje lietuvių kalbos žinias bibliotekoje tikrinosi 8 dalyviai, dar 3 prisijungė nuotoliu. Tolimiausias taškas – Graikija. Ten gyvenanti Brigita teigia, kad, nors gyvena ne Lietuvoje, negalėjo praleisti tokio renginio. Mergina patikina, kad buvo pasiryžusi sugrįžti į Lietuvą, jeigu tik patektų į antrąjį turą. 

„Kaip ir bet kuri kalba ar rašymo sistema, brailio raštas reikalauja nuolatinės praktikos. Norint išlikti raštingiems, būtina reguliariai rašyti. Šiandien vis dažniau bendraujame trumposiomis žinutėmis ar elektroniniais laiškais, todėl mažiau dėmesio skiriame kalbos taisyklingumui. Džiugu, kad Nacionalinis diktantas kasmet suburia įvairaus amžiaus dalyvių – lietuvių kalbos ir brailio rašto entuziastų. Svarbiausia – nebijoti klysti ir iš klaidų mokytis“, – sako kasmet diktantą bibliotekoje organizuojanti Janina Vileikienė. 

Vertinant darbus pastebėta, kad daugiausia daroma ne rašybos, o skyrybos klaidų. Tam įtakos gali turėti keli veiksniai: retesnis ilgesnių tekstų rašymas, mažesnis dėmesys skyrybos taisyklėms bei tai, kad skyryba reikalauja ne tik taisyklių žinojimo, bet ir teksto suvokimo bei kalbos pojūčio. Ir tik dažnas skaitymas, rašymas gali šiuos įgūdžius išlavinti. 

56 metus besitęsianti skaitymo tradicija 

Skaitymo brailio raštu konkursas – tai tradicinis, kasmet organizuojamas renginys, į kurį brailio rašto mylėtojai kviečiami jau nuo 1970 m. Pagrindinė dalyvių užduotis – ne perskaityti kuo greičiau, bet perskaityti tekstą taisyklingai, aiškiai ir su intonacija. Šiame konkurse jėgas išbandyti biblioteka irgi kvietė balandžio mėnesį. J. Vileikienė džiaugiasi, kad skaitymo konkurse vis dažniau dalyvauja jaunimas. Nors ir ne vienas jų prisipažįsta, kad paskutinį kartą brailio raštu skaitė per praėjusiais metais vykusį konkursą. 

Šiemet 21 skaitovas varžėsi konkurse, skaitydami Julijos Iliuchos knygos „Mano moterys“ ištrauką: 6 Klaipėdoje ir 15 Vilniuje. Klaipėdoje geriausiai pasirodė Vitalija Petkutė, tekstą perskaičiusi per 2 min. 35 sek. Antrąją vietą užėmė Raminta Stankevičiūtė (2 min. 45 sek.), trečiąją – Rasa Kaminskaitė (3 min. 1 sek.). 

Vilniuje nugalėtoju tapo Hermis Kasperavičius, 220 žodžių tekstą perskaitęs per 2 min. 50 sek. Antrąją vietą pelnė Mantas Brazauskis (3 min. 3 sek.), trečiąją – Grigas Sakalis (3 min. 16 sek.). Dalyvius vertino Lietuvos audiosensorinės bibliotekos atstovai Janina Vileikienė, Ugnė Žilytė, Vytautė Bubnytė, Daiva Žiemelienė, taip pat žurnalistas ir poetas Alvydas Valenta bei tiflopedagogė Danutė Marcelė Balčiūnienė. 

Komisijos narės J. Vileikienės teigimu, dalyviams daugiausia keblumų kėlė didžiosios raidės žymėjimas. Nuo 2021 m. naudojamas sutartinis ženklas dar nėra įprastas rečiau brailio raštu skaitantiems – jis dažnai painiojamas su K raide. Vis dėlto patys skaitantieji pabrėžia, kad tai – įgūdis, kuris ateina su praktika. 

Siekdama dar labiau sustiprinti dėmesį brailio raštui, LAB keičia iki šiol kas dvejus metus organizuoto nacionalinio konkurso formatą – jau kitų metų gegužę bendruomenė bus kviečiama į Skaitymo brailio raštu festivalį. 

Milda Lipavičiūtė, Lietuvos audiosensorinė biblioteka

Nuotrauka: Kasmet į konkursus LAB rašyti ir skaityti brailio raštu susirenka ištikimi šio rašto entuziastai / autorės archyvo nuotr. 

Nuotraukoje užfiksuoti šviesioje patalpoje sėdintys žmonės. Per patalpos vidurį įstrižai nuotraukos vienas paskui kitą išdėlioti keturi darbo stalai, o dešinėje – pertvaromis atskirti stalai su kompiuteriais. Prie pastarųjų sėdi trys žmonės. Prie trijų pirmųjų iš kairės darbo stalų sėdintys žmonės susikaupę naudojasi brailio spausdinimo mašinėlėmis. Priekyje esanti moteris trumpais plaukais kairiąja ranka skaito į mašinėlę įdėtą lapą, o dešiniąja taisosi akinius. Už jos sėdintis stambesnio sudėjimo vyras tamsiais atgal sušukuotais plaukais laiko abiejų rankų pirštus ant mašinėlės klavišų. Trečias liaunas vyras trumpais plaukais pasukęs galvą į šoną liečia į mašinėlę įdėtą lapą. Kiekvienas atrodo pasinėręs į darbą.