

Šių metų balandis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sporto istorijoje nebuvo kuo nors ypatingas ar išskirtinis. Vis dėlto jo viduryje nutiko šis tas įdomaus: net penki regos negalią turintys mūsų šalies bėgikai dalyvavo Paryžiaus maratone. Aklųjų ir silpnaregių įveikiami vis nauji maratonai jau nieko pernelyg nestebina, vis dėlto pabandykime įsivaizduoti: vieną rytą pakylame ir žygiuojame 42 kilometrus. Kiek iš mūsų tokį kelią nueitume? O jie ne eina, jie bėga! Paryžiaus maratone dalyvavo Arnoldas Januškevičius, Evaldas Šlušnys, Linas Balsys, Mantas Antropikas ir Žygimantas Matusevičius.
Jau po Paryžiaus maratono pakalbinome Lietuvos aklųjų sporto federacijos (LASF) prezidentą A. Januškevičių ir paralimpietį, daugelio didžiausių pasaulio maratonų dalyvį L. Balsį.
A. Januškevičius: Tai yra ketvirtas mano įveiktas maratonas per 9 metus ir antras Paryžiuje. Šitam miestui turiu daug sentimentų. Jame lankiausi penktą kartą ir, tikiuosi, ne paskutinį. Nesu maksimalistas, kai jaučiu, kad esu pasiruošęs, tai ir prabėgu. Paryžiaus maratonas nebuvo oficialios LASF varžybos susibūrėme penki entuziastai ir prabėgome. Kiekvienas turėjome savo tikslą, tačiau svarbiausia visi finišavome. Trasoje žmonių, turinčių specialiųjų poreikių, mačiau nemažai: bėgo su vedliais, riedėjo neįgaliųjų vežimėliais. Turime bendraminčių grupę socialiniuose tinkluose, dalijamės informacija, viešiname renginius, kuriuose dalyvaujame. Šitaip vienas kitą motyvuodami, skatindami, agituodami, keliaujame iš vieno maratono į kitą. Bėgiojančių žmonių Lietuvoje yra. Turiu svajonę kuriame nors kitame maratone suburti dar didesnę lietuvių grupę.
L. Balsys: Paryžiaus maratonas man buvo pirmas po praeitą rudenį įveiktų šešių didžiųjų pasaulio maratonų. Sakyčiau, spontaniškas. Maratonas nepatenka tarp minėtų šešių prestižiškiausių, nepaisant to, yra vienas didžiausių pasaulyje, šiemet jame dalyvavo apie 56 tūkst. bėgikų. Kaip atsitiko, kad dalyvavome iš Lietuvos penkiese? Pradėti reikėtų iš toliau. Žinojome, kad bėgiojančių aklųjų ir silpnaregių Lietuvoje yra, kilo mintis juos suburti į vieną renginį. Tokia galimybė atsirado 2020 m. vasarą Vilniuje vykusiose 100 km bėgimo varžybose. Jose pirmą kartą dalyvavo aklųjų ir silpnaregių komanda: 10 žmonių po 10 kilometrų. Po šių varžybų subūrėme grupę socialiniuose tinkluose, pradėjome bendrauti intensyviau. Arnoldas užsiregistravo į Paryžiaus maratoną, pasidalijo informacija, pakalbino kitus. Jau po Paryžiaus suskaičiavau, kad maratoną iki šiol yra įveikę 11 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių. Iš tų 11-os, šeši vienaip ar kitaip yra susiję su manimi kaip kūno kultūros mokytoju ir lengvosios atletikos treneriu. Džiaugiuosi, kad bėgimo aistra pavyko užkrėsti jaunesnius žmones.
Alvydas Valenta
Nuotrauka: Balandį Paryžiaus maratoną įveikė (iš kairės) L. Balsys, E. Šlušnys, M. Antropikas A. Januškevičius ir Ž. Matusevičius / asmeninio archyvo nuotr.
Nuotraukoje debesuotą dieną priešais daugiaaukščių pastatų foną nuo šlaunų iki viršugalvio užfiksuoti maratonininkai, žvelgiantys tiesiai į kamerą. Pradedant nuo kairės L. Balsys, E. Šlušnys, M. Antropikas, A. Januškevičius ir Ž. Matusevičius yra apglėbę vienas kitą. Vyrai vilki įvairią aprangą, kiekvienam ant kaklo kabo šviesus medalis, kurį įstrižai kerta tamsios viena su kita susikertančios linijos. Dešiniausiai esantis Ž. Matusevičius peties aukštyje ištiesęs smilių ir didįjį pirštą rodo pergalės ženklą. Maratonininkai triumfuojančiai šypsosi. Nuotraukoje justi jų pasididžiavimas ir bendrystė.