Mokomės gyventi globaliame pasaulyje, kuriame vis labiau trinasi valstybių sienos, atstumai. Yra žmonių, teigiančių, kad globalumas naikina nacionalinius skirtumus – tam tikra prasme jie teisūs, iš tikrųjų naikina. Tiktai ar tie skirtumai tokie dideli? Kitą dalį, ypač vyresnius, trikdo ir erzina atsivėrusios galimybės – veik, kurk, ieškok, klysk, prieš tave visas pasaulis! Apie globalizacijos privalumus ir trūkumus galima „filosofuoti“ ilgai. Sukonkretinkime: globalaus pasaulio iššūkiai ir šimtmečio sukaktį mininti Lietuvos aklųjų bendruomenė. Praėjęs mėnuo tokiam klausimui kelti galėtų būti ypač palankus. 

Balandžio viduryje, kaip ir kasmet, Nacionalinio diktanto rengėjai kvietė pasitikrinti lietuvių kalbos žinias. Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje diktantą rašė aštuoni LASS bendruomenės nariai – brailio mašinėlėmis, kompiuteriais. Dar trys rašė prisijungę nuotoliu. Viena iš jų – Graikijoje gyvenanti Brigita. Informacinės technologijos leidžia gimtąją kalbą palaikyti, gilinti jos įgūdžius bet kurioje pasaulio vietoje. 

Balandžio pabaigoje vyko Paryžiaus maratonas. Tarp keliasdešimties tūkstančių dalyvių jame startavo penki mūsų bendruomenės nariai. Vieno iš jų, paralimpiečio Lino Balsio, sąskaitoje – nubėgti šeši didžiausi, prestižiniais laikomi maratonai (apie tai rašėme 2025 m., Nr. 12). Galėtume retoriškai klausti: kodėl Paryžius, kodėl net penki? Atsakymas nelauktai paprastas: sugalvojo, susitarė ir nubėgo. Neatmestina galimybė, kad kituose maratonuose „savų“ dalyvių turėsime ir daugiau. 

Tuo pat metu Briuselyje vyko paskutinysis ketverius metus trukusio tarptautinio projekto ABILITY etapas, jo metu Europos Komisijai pristatyti nuveikti darbai ir sukurtų naujų taktilinių įrenginių prototipai. Projekte dalyvavo ir LASS bendruomenė, jos nariai testavo įrenginių pavyzdžius, teikė savo siūlymus bei pastabas. Betarpiškai projekto veikloje dalyvavo LASS viceprezidentas Vilmantas Balčikonis. Šiame žurnalo numeryje apie projektą jis pasakoja išsamiau. 

Šių trumpų pamąstymų pabaigoje, kad netaptume visiški „kosmopolitai“, grįžkime į Lietuvą. Tarpukariu, grįždama iš Italijos, Kaune lankėsi garsi latvių rašytoja Zenta Maurinia. Paprašyta palyginti Kauną ir Florenciją ji atsakiusi: „Florencija turi praeitį, Kaunas turi ateitį.“ Štai šiame ateitį turinčiame mieste prieš šimtą metų įvyko pirmasis Lietuvos aklųjų suvažiavimas, prasidėjo organizuota neregių ir silpnaregių veikla. Plačiau apie tai Lauros Stadalninkaitės straipsnyje „Šimtas metų šviesos, bendrystės ir vilties“. 

Alvydas Valenta