KOVO STARTAI  

Kovo mėnesio viduryje Lietuvos golbolo rinktinė dalyvavo dviejuose tarptautiniuose turnyruose.

Golbolas tai aklųjų riedulys, sporto šaka, skirta žmonėms su regos negalia ir silpnaregiams.

Turnyrai vyko Berlyne, Vokietijoje, o vėliau vyko Trakuose.

Turnyre Vokietijoje mūsų rinktinė liko penkta.

Turnyre dalyvavo pajėgiausios pasaulio komandos.

Grupės varžybose lietuviai užėmė antrąją vietą ir pateko į ketvirtfinalį.

Ketvirtfinalyje lietuviai nusileido jaunai perspektyviai Lenkijos rinktinei.

Kovoje dėl 5 ir 6 vietos įveikė stiprią Pietų Korėjos komandą.

Tarptautiniame Trakų turnyre lietuviai jau užėmė pirmąją vietą.

Lietuvos rinktinė netrukus gali atsirasti tarp stipriausių pasaulio golbolo komandų.

Kovo mėnesį Sakartvele, Tbilisio mieste, vyko dziudo imtynių pasaulio taurė.

Joje dalyvavo du Lietuvos atstovai: Monika Aželionytė ir Osvaldas Bareikis.

Osvaldas užėmė penktąją vietą, o Monika laimėjo bronzą.

Kovo mėnesį Italijoje, Lignano mieste, vyko žmonių su negalia plaukimo pasaulio taurės varžybos.

Lietuvos neregiams jose atstovavo plaukikai Edgaras Matakas ir Simonas Žvirblis. Lietuvos atstovai šiose varžybose medalių nepelnė, bet gerino savo asmeninius rekordus.

Abu plaukikai rugsėjo mėnesį dalyvaus Europos plaukimo čempionate.

Balandžio mėnesį Lietuvos aklieji ir silpnaregiai bėgikai dalyvavo Paryžiaus maratone.

LAUKIANTIEMS NAUJŲ KNYGŲ  

LASS respublikinis centras šiemet brailio rašto skaitytojams pasiūlys apie 20 naujų knygų brailio raštu.

Tai du Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojami projektai.

Projektai vadinasi „Prasmės ieškojimas chaotiškame pasaulyje“ ir „Nuo žodžio terapijos iki žodžio magijos“.

Pirmasis projektas labiau orientuotas į suaugusį skaitytoją, antrasis skirtas jaunimui.

Dalis knygų bus išleistos su praretintomis eilutėmis su taktilinėmis iliustracijomis.

Knygose bus rašoma įvairiomis temomis.

Kasmet Respublikinis centras išleidžia po vieną ar dvi knygas skaitytojams, žurnalą „Mūsų žodis“ prenumeruojantiems brailio raštu.

Šiemet tai ukrainiečių autorės Julijos Iljuchos knyga „Mano moterys“.

Knygoje yra 40 trumpų Ukrainos moterų liudijimų apie jų patirtį vykstant Rusijos pradėtam karui.

Kovo 19 dieną knyga buvo pristatyta Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje.

Išsamius išleistų knygų sąrašus pateiksime metų pabaigoje.

Knygas bus galima skaityti ne tik išspausdintas popieriuje.

Jas bus galima skaityti ir elektroniniais brailio rašto įrenginiais BRF formatu.

SIMULIUOJANTIS PACIENTAS AKIŲ GYDYTOJO KABINETE  

Dažniausiai pacientai kreipiasi į akių gydytoją su tam tikrais skundais.

Žmonės skundžiasi, kad prastėja matymas, sunku skaityti, atsiranda rūkas, peršti ar skauda akis ir panašiai.

Gydytojai turi prisiminti, kad kai kuriais atvejais pacientai gali išgalvoti ar perdėti simptomus.

Atrodo neįtikėtina, kad kažkas gali mėginti apsimesti nematančiu ar aklu.

Bet žmonės gali turėti įvairiausių slaptų priežasčių ir tikslų.

Simuliacija ir agravacija

Medicinoje terminas simuliacija naudojamas gana plačiai.

Simuliacija reiškia, kad žmogus apsimeta prastai matančiu ar iš viso nematančiu, nors iš tiesų mato.

Terminas agravacija reiškia, kad žmogus gali turėti nusiskundimų ir simptomų, tačiau nori pabloginti savo būklę.

Pavyzdžiui, pacientas

tikrai prasčiau mato, tačiau teigia esantis visiškai aklas.

Kodėl žmonės simuliuoja?

Kadangi rega — vienas svarbiausių pojūčių, susidurti su apsimetančiais pacientais tenka labai retai.

Priežasčių, kodėl žmonės gali mėginti simuliuoti regos sutrikimą, nėra labai daug.

Žmonės nori nedarbingumo ar pašalpos, nori išvengti priverstinės karinės tarnybos, naktinių darbo pamainų ir panašiai.

Dažniausiai tokios simuliacijos tikslas — finansinės naudos gavimas.

Kaip nustatyti simuliantą?

Akių gydytojo kabinete įprastai naudojama gana daug įvairiausių akių ištyrimo metodų.

Tačiau žmogus pats pasako matomas raides ar skaičius.

Būtent tikrinant regos aštrumą ir lengviausia simuliuoti prastą matymą.

Įtarti simuliaciją per pirmąsias vizito minutes būna sudėtinga.

Tačiau galima atkreipti dėmesį į tai, kaip pacientas įeina į kabinetą, ar nekliūva už daiktų.

Galima stebėti, ar orientuojasi nepažįstamoje aplinkoje, ar turi lydinčių asmenų.

Paprasto ištyrimo metu labai gerai simuliuojantis pacientas gali apgauti ir patyrusį gydytoją.

Tačiau yra ir tikslių, rečiau naudojamų akių patikros metodų, kurie gali objektyviai įvertinti, ar pacientas nemeluoja.

Simuliacija ar tikras aklumas?

Nors oftalmologija yra labai senas mokslas, apie keistus regos sutrikimus pradėta kalbėti po Pirmojo pasaulinio karo.

Po sprogimų, artilerijos ugnies ar kito staigaus streso tūkstančiai karių pareikšdavo nematantys ar staiga apakę.

Tokie staigūs regos pablogėjimai būdavo skirstomi į 3 grupes pagal galimas priežastis.

Pirmuoju atveju aklumą lemdavo tikra akių ar smegenų trauma.

Antru atveju staigus apakimas būdavo priskiriamas psichogeniniam ar funkciniam aklumui.

Šiandien tai vadinama potrauminio streso sindromu.

Trečiu atveju pasitaikydavo ir apsimetinėjimų, kai kariai norėdavo pasitraukti iš fronto ar išvengti rimtų karinių užduočių.

Atpažinti simuliuojantį pacientą — labai retai pasitaikantis ir sunkus uždavinys.

KĄ REIKIA ŽINOTI APIE NEMOKAMĄ PAVĖŽĖJIMĄ  

Įsivaizduokite: vizitas pas gydytoją paskirtas rytoj, tačiau žmogus negali nei vairuoti, nei pats orientuotis.

Šeimos nariai dirba.

Važiuoti su taksi brangu.

Tokia situacija daugeliui žmonių su regos negalia yra kasdienybė, o ne išimtis.

Tačiau valstybė finansuoja pacientų pavėžėjimo paslaugą.

Daugelis žmonių tiesiog nežino, kad turi į ją teisę.

Regos negalia — tiesioginis pagrindas paslaugai gauti

Pavėžėjimas skirtas tiems, kurie dėl sveikatos negali patys naudotis individualiu ar viešuoju transportu.

Regos sutrikimai suteikia teisę į šią paslaugą lygiai taip pat, kaip judėjimo ar klausos sutrikimai.

Jei žmogus dėl regos problemos negali savarankiškai saugiai pasiekti gydymo įstaigos, jis atitinka sveikatos kriterijų.

Papildomai reikia atitikti bent vieną socialinį ar ekonominį kriterijų arba turėti gydytojo patvirtinimą apie poreikį.

Kaip gydytojas dalyvauja šiame procese?

Daugelio pacientų pavėžėjimo poreikį nustato gydantis gydytojas.

Jį gali nustatyti ir kitas sveikatos priežiūros specialistas iš gydytojo komandos.

Tai ypač svarbu žinoti, nes ne visada pakanka pačiam paskambinti ir paprašyti.

Tam tikrais atvejais reikia, kad gydytojas patvirtintų pavėžėjimo poreikį ir jo būtinumą konkrečiam vizitui.

Gydytojas vertina ne tik diagnozę, bet ir tai, ar paciento būklė neleidžia naudotis viešuoju ar individualiu transportu.

Todėl vizito metu verta atvirai papasakoti apie sunkumus keliaujant.

Kai paslauga skiriama dėl sveikatos būklės, ją gali užsakyti ir pati gydymo įstaiga numeriu 1808.

Kada valstybė veža nemokamai?

Paslauga teikiama keliais aiškiais atvejais:

vykstant gauti planinių specializuotų paslaugų ir grįžtant namo;

grįžtant po planinės hospitalizacijos, po skubiosios pagalbos suteikimo;

vykstant dėl onkologinio gydymo ar organų transplantacijos.

Pavėžėjimas teikiamas ir tada, kai pacientas vežamas iš vienos gydymo įstaigos į kitą paliatyviosios priežiūros tęstinumui užtikrinti.

Tai svarbu tiems, kurie serga sunkiomis ligomis ir nuolat keliauja tarp slaugos ar gydymo įstaigų.

Kelionė į privačią kliniką šios paslaugos finansavimo neapima.

Socialiniai ir ekonominiai kriterijai — ar tinka jums?

Net kai sveikatos būklė nėra kritinė, paslauga gali būti suteikta ir dėl socialinių ar ekonominių priežasčių.

Tam reikia atitikti bent vieną iš šių sąlygų:

* Nustatytas 40 proc. ar mažesnis dalyvumo ir asmuo turi teisę į kompensuojamųjų vaistų priemokas dėl nepakankamų pajamų.

* Nustatytas vidutinio ar sunkaus neįgalumo lygis ir asmuo turi teisę į vaistų priemokas.

* Asmeniui sukakę 80 metų ar daugiau ir jis turi teisę į vaistų priemokas.

Lydintis asmuo — ne malonė, o teisė

Žmonėms su regos negalia ypač svarbu tai, kad kartu gali vykti lydintis asmuo.

Tai yra ne tik vaikas ar sutuoktinis, bet ir bet kuris pasirinktas asmuo, galintis padėti.

Lydintysis turi būti nurodytas jau užsakant paslaugą, o važiuoti kartu gali tik vienas toks asmuo.

Jei keliauja nepilnametis iki 16 metų — vienas iš tėvų ar atstovas privalo vykti kartu be jokių išimčių.

Kaip užsakyti

Paslauga užsakoma telefonu 1808 — tai Greitosios medicinos pagalbos tarnybos linija, veikianti visą parą, 7 dienas per savaitę.

Registruotis reikia ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesį ir ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki vizito.

Dažniausios klaidos užsakant pavėžėjimą

Nutarimas ne tik suteikia teises, bet ir nustato aiškias pareigas.

Čia daugelis pacientų ir jų artimųjų suklysta, o pasekmės gali būti nemalonios.

1. Pavėžėjimas neįspėjus atšaukiamas per vėlai arba visai neatšaukiamas.

Nutarimas reikalauja apie negalėjimą vykti pranešti ne vėliau kaip likus 3 valandoms iki planuotos kelionės.

Todėl šeimos nariai, padedantys organizuoti pavėžėjimą, turėtų žinoti šį terminą ir jį stebėti.

2. Lydintis asmuo nenurodytas užsakymo metu.

Nutarimas aiškiai reikalauja, kad lydintis asmuo būtų nurodytas iš anksto užsakant paslaugą.

Jei tai nepadaroma, vairuotojas gali atsisakyti vežti lydintį asmenį.

3. Registracija vykdoma per vėlai.

Paslauga užsakoma ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki vizito.

Jei skambinate dieną prieš arba tą pačią dieną — paslauga gali būti nesuteikta.

Todėl registruotis verta kuo greičiau po to, kai paskirtas vizitas.

4. Pateikiami svetimi arba netikslūs duomenys.

Jei paaiškėja, kad žmogus panaudojo svetimus duomenis, paslaugos teikimas gali būti sustabdytas 3 mėnesiams.

Artimieji turėtų turėti atstovavimą patvirtinančius dokumentus ir nurodyti tikslią informaciją.

5. Atvykimas prie transporto vėluojant daugiau nei 15 minučių.

Nutarimas nustato, kad vairuotojas laukia ne ilgiau kaip 15 minučių.

Jei pacientas per tą laiką neišeina — transportas gali išvykti.

6. Bandoma naudotis paslauga esant apsvaigus ar elgiantis neadekvačiai.

Paslauga neteikiama, jei bet kuris iš vykstančių asmenų yra apsvaigęs arba kelia grėsmę kitiems.

Jei paslauga nesuteikta — yra kur kreiptis

Jei paslauga nebuvo suteikta arba suteikta netinkamai, per 30 dienų galima pateikti skundą.

Žmonės su regos negalia dažnai išmoksta susidoroti su kliūtimis, apie kurias kiti nė nepagalvoja.

Kelionė pas gydytoją neturėtų būti viena iš jų.

Žinodami savo teises ir vengdami dažniausių klaidų, galite šia paslauga naudotis sklandžiai ir be streso.

Pirmasis žingsnis paprastas: numeris 1808.

KELI NEREGIAMS PRIEINAMI GARSINIAI ŽAIDIMAI  

Žaidimai yra ne tik pramoga, bet ir ugdymo bei bendravimo priemonė.

Vokietijos neregių ir silpnaregių sąjungos žurnalas „Sichtweisen“ pristato tris neregiams prieinamus garsinius žaidimus.

„Sound of Magic“ — garsinis fantazijos nuotykis

Tai garsais ir balsais pagrįstas vaidmenų žaidimas, kuriame ekranas išlieka visiškai juodas.

Žaidėjas tampa burtininku, praradusiu atmintį, ir turi atlikti užduotis bei spręsti galvosūkius.

Žaidėjas naudojasi tik braukimo ir bakstelėjimo gestais.

Įgarsino profesionalūs aktoriai, todėl žaidimo pasaulis kuriamas vien per garsą.

* Platformos: „iOS“ ir „Android“

* Kaina 5 Eur (yra nemokama demonstracinė versija)

* Trukmė 8-12 valandų

„Ritter-Manager“ — valdymo ir strategijos žaidimas balsu

Tai visiškai balsu valdomas strateginis žaidimas, žaidžiamas per „Amazon“ „Alexa“ programėlę ar įrenginį.

Žaidėjas vadovauja riteriui, siunčia jį į kovas ir žygius, įsako atlikti užduotis, kaupia auksą, patirtį bei tobulina įgūdžius.

Galima:

* bendrauti su kitais žaidėjais, jungtis į strategines grupes;

* siųsti dovanas, prekiauti daiktais;

* sukti laimės ratą, dalyvauti medžioklėje ir panašiai.

Žaidimas nemokamas ir išsiskiria socialiniu bendravimo aspektu,.

Žaidimas patrauklus bendruomeniškumą mėgstantiems žaidėjams.

„Klang²“ — garsinis atminties žaidimas

Šis žaidimas jungia skaitmeninį ir fizinį pasaulį.

Naudojama speciali mobilioji programėlė ir 20 kvadratėlių su mikroschemomis, atpažįstamomis išmaniojo telefono.

Užuot atpažinus vaizdus, žaidėjai turi susieti garsinius porų elementus.

Pavyzdžiui, turi susieti lojimo garsą ir žodį šuo.

Yra net 19 teminių rinkinių nuo patarlių iki muzikos ar pasaulio šalių.

Kaina priklauso nuo rinkinio, kainuoja nuo 29 iki 89 eurų.

Žaidimą galima žaisti ir be interneto.

Straipsnyje pabrėžiama, kad šie žaidimai tėra keli iš daugelio įtraukiųjų žaidimų pavyzdžių.

Šiuolaikinės žaidimų konsolės vis labiau prisitaiko prie regos sutrikimų turinčių žmonių poreikių.

Konsolės turi ekrano skaitytuvus, kontrasto ir valdymo nustatymus.

Konsolė yra žaidimų kompiuteris.

Norint sužinoti daugiau apie prieinamus žaidimus, rekomenduojama apsilankyti parodoje „SightCity“.

Paroda vyksta kiekvienų metų pavasarį Frankfurte.

Šiemet paroda vyks gegužės 27-29 dienomis.

Galima apsilankyti Vokietijos neregių ir silpnaregių sąjungos jaunimo klubo „offSight“ forume.