2026 metų sausio pabaigoje „Netflix“ parodė naują Šerloko Holmso istorijos interpretaciją „Aklasis Šerlokas“, sukurtą Nyderlanduose. Tikrais įvykiais paremtame kriminaliniame seriale veikia aklas Roterdamo policijos pasiklausymo komandos narys vardu Romanas Mertensas, apdovanotas išskirtine klausa. 

Nesuklysime pasakę, kad žmonės mėgsta skaityti ar žiūrėti detektyvus, nes juose slypi paslaptis ir įtampa, kuri žadina smalsumą bei norą išsiaiškinti tiesą. Stebėdami tyrimą ir rinkdami užuominas kartu su herojais, žiūrovai ar skaitytojai patys jaučiasi tarsi dalyvautų įmenant mįslę. Tad nedidelis intarpas apie tai, kas yra detektyvas. Tai literatūrinis žanras su nusikaltimo išaiškinimu, galvosūkiu, kurį palengva išsprendžia tyrėjas ir atskleidžia tiesą. Tyrėjas kelia klausimą, kas yra kaltas, išsiaiškina aplinkybes, nukentėjusiojo pažįstamų ratą ir gyvenimo sąlygas. Klasikiniame detektyve pasikliaujama logika, įstatymu ir teisingumu. 

Detektyvinės literatūros pradininkas – amerikiečių rašytojas Edgaras Alanas Po (Edgar Allan Poe). Jis parašė tris istorijas apie detektyvą Augustą Dupiną. Apsakyme „Žmogžudystė Morgo gatvėje“ (1841) jis sukūrė klasika tapusį duetą iš protingo seklio ir jam padedančio palydovo, nesugebančio įžvelgti loginio ryšio tarp atskirų faktų. Edgaro Alano Po detektyvo schemą ištobulino anglų rašytojas Artūras Konanas Doilis (Arthur Conan Doyle), sukūręs virtinę pasakojimų apie talentingą detektyvą Šerloką Holmsą ir jo draugą daktarą Vatsoną. Detektyvai sudaro ciklus, juos sieja tie patys veikėjai. Pavyzdžiui, Agatos Kristi (Agatha Christie) kūriniuose tai seklys Erkiulis Puaro ir ponia Džeinė Marpl, G. K. Čestertono (Gilbert Keith Chesterton) – kunigas Braunas, R. Čandlerio (Raymond Chandler) – privatus seklys Filipas Marlou, Žoržo Simenono (Georges Simenon) – inspektorius Megrė. Pirmasis lietuvių detektyvas – Huberto Sageto politinis romanas „Paslapčių vagys“ (1928). 

Bet grįžkime prie TV serialo „Aklasis Šerlokas“. Tai nauja Šerloko Holmso istorijos interpretacija. Jo režisierius – Justas Veinentas (Joost Wynant), kino gamybos kompanija „De Mensen“. Tikrais įvykiais paremtame kriminaliniame seriale Bartas Kelčtermansas (Bart Kelchtermans) vaidina neregį Romaną Mertensą, dirbantį Roterdamo policijos pasiklausymo skyriuje. „Mums labiausiai patinka šio serialo pagrindas, kad tai – detektyvinis serialas su labai neįprastu pagrindiniu veikėju, – sakė vykdomoji prodiuserė Ivy Vanhaecke. – Mūsų visuomenė siaurai supranta, ką reiškia „talentas“. Jai svarbūs tik „normalūs“ žmonės, bet, kaip įrodo šis filmas, kiekvienas žmogus turi talentų.“ 

Tiems, kas dar nematė šio filmo, pristatysime jo pradžią: savo merginos nuostabai, Romanas išeina iš darbo telefono skambučių centre, nes darbą jam pasiūlo vietos policijos pasiklausymo skyrius. Po išpuolio Roterdamo restorane Romanas padeda demaskuoti liūdnai pagarsėjusią nusikalstamą gaują, bet iškyla pavojus jo gyvybei. 

Serialą sudaro šeši filmai, kurių kiekvienas trunka penkiasdešimt dvi minutes. „Aklajame Šerloke“ neregį detektyvą vaidina B. Kelčtermansas, o Frankas Lammersas, žinomas iš filmų „Undercover“ ir „Ferry“, vaidina neregio porininką. Taip pat vaidina Aišegiul Karaka (Aysegül Karaca), Sigrida ten Napel ir Čarlė Dagelet (Charlie Dagelet). Projektui vadovauja serialo prodiuseris Kristofas Hoefkensas. Prodiuserių grupė „De Mensen“ bendradarbiauja su „Studio TF1“ komanda. Scenarijų parašė K. Hoefkensas ir Martenas Gofinas (Maarten Goffin), režisierius – J. Veinentas. 

Prodiuseris K. Hoefkensas prisimena, kaip gimė serialo „Aklasis Šerlokas“ idėja. Viskas prasidėjo nuo laikraščio straipsnio, kurio jis negalėjo pamiršti metų metus. „Prieš daugelį metų, kai dirbau žurnalistu, bendradarbis parašė istoriją apie Sašą Van Lu (Sacha Van Loo), aklą civilį, dirbusį policijos pasiklausymo skyriuje, – pasakojo jis „Broadcastnow“ žurnalistams. – Istorija man įstrigo. Mudu su bendraautoriumi M. Gofinu nusprendėme su tuo neregiu pasikalbėti. Saša pasirodė esąs įdomus, protingas, talentingas ir mėgstantis humorą žmogus. Aklas pagrindinis veikėjas policijos tyrime buvo būtent tas kūrybinis posūkis, kurio ieškojome būsimam serialui apie policiją.“ 

Pats Van Lu daugiau nei dešimt metų dirbo pasiklausymo tarnyboje ir per tą laiką padėjo išspręsti šimtus bylų. Jo puikus darbas buvo pastebėtas ir dabar tapo šio TV serialo pagrindu. 

Serialo kūrėjai, ilgai su juo kalbėjęsi, įkvėpimo pasisėmė iš Van Lu gyvenimo. Bet, pasak K. Hoefkenso, serialas nėra tiesioginė Van Lu gyvenimo rekonstrukcija. „Mes paėmėme jo biografijos ištraukas, jas perkėlėme į filmo scenarijų, suderindami su išgalvotomis siužetinėmis linijomis, – sakė jis. – Tai suteikia serialui patikimumo, kartu paliekant erdvės įtampai ir dramai.“ 

Veiksmas vyksta Roterdame, kur siaučia narkotikų platintojai, nusikalstamumas, tarpusavyje konkuruoja gaujos. Policija įsteigia specialų pasiklausymo padalinį, tikėdamasi suvaldyti situaciją. Aklas vyras Romanas Mertensas nusprendžia įsidarbinti šiame padalinyje, nepaisydamas policijos darbuotojų abejonių. Greitai paaiškėja, kad aklumas yra netikėtas jo privalumas. Romanas pastebi detales, kurių nepastebi kiti. Klausydamasis pokalbių, jis susieja užuominas, kurių jo kolegos nepastebi, ir sugeba išnarplioti, atrodytų, neišsprendžiamas bylas. 

„Studio TF1“ atstovai pabrėžė, kad šis požiūris buvo pasirinktas sąmoningai. Vykdomoji viceprezidentė Kamilė Dupeuble (Camille Dupeuble) aiškina taip: „Jo negalia nelaikoma apribojimu. Priešingai, aklumas leidžia jam sutelkti dėmesį į kitus pojūčius, o tai sustiprina žiūrovo susidomėjimą. Žiūrovai labiau pasineria į veiksmą, kai netiesiogiai patiria tai, ką herojus girdi, užuodžia ir liečia, o ne tik tai, kas ekrane sakoma ar rodoma. „Aklasis Šerlokas“ pranoksta įprastus kriminalinius filmus. Tai šviežias ir modernus požiūris į gerai žinomą intelektinę literatūrą, kurio pagrindinis veikėjas sujungia Šerloko Holmso ir kitų žinomų detektyvų savybes. Atrandame teigiamą negalios vaizdavimą, kai herojus aklumą paverčia supergalia.“ 

„Netflix“ kanalo atstovai serialą trumpai pristato taip: „Dėl išskirtinės klausos neregys Romanas Mertensas gauna svajonių darbą policijos pasiklausymo skyriuje. Tačiau darbas pasirodo esąs daug pavojingesnis, nei jis įsivaizdavo.“ 

Visame pasaulyje sukurta nemažai filmų apie Šerloką Holmsą ir Džoną Vatsoną. Galbūt nustebsite sužinoję, kad sero Artūro Konano Doilio kūrinių pagrindu detektyviniai serialai kuriami visame pasaulyje. „Aklasis Šerlokas“ tik pavadinimu primena Šerloką Holmsą. 

Ekrane – Šerloko Holmso variacijos 

Toliau siūlau skaityti apie pasaulio televizijose rodytus filmus, susietus Šerloko Holmso personažo (remiantis žurnalisto Dano Clarendono 2026 m. sausį pateikta informacija „Versions of Sherlock Holmes, Including ‘Blind Sherlock’ “ (https://www.tvinsider.com/gallery/sherlock-holmes-foreign-tv-adaptations/#13). 

„Šerlokas Holmsas“ (Vokietija) 

Šiame 1967 m. seriale aktorius Erikas Šelou (Erich Schellow) suvaidino detektyvą, „labai protingą, bet švarų personažą“, kaip „kontrastą kitiems veiksmo kupiniems septintojo dešimtmečio herojams“, – 1992 m. sakė aktorius žurnalistui Deividui Stiuartui Daviesui (David Stuart Davies) duodamas interviu jo straipsniui „Ekrane Šerlokas Holmsas“. 

„Šerlokas Holmsas“ (Italija) 

1968 m. aktorius Piteris Kušingas (Peter Cushing) nusifilmavo Šerloko Holmso vaidmenyje britų televizijos filme, o aktorius Nandas Gazolo (Nando Gazzolo) tą patį padarė italų seriale, suteikdamas detektyvui šiek tiek Džeimso Bondo savybių. 

„Šerloko Holmso ir daktaro Vatsono nuotykiai“ (SSRS) 

Nuo 1979 iki 1987 m. Vasilijus Livanovas vaidino Šerloką Holmsą, o Vitalijus Solominas – daktarą Vatsoną sovietinių televizijos filmų serijoje. Šie du aktoriai buvo pasirinkti dėl „angliškos išvaizdos“ ir panašumo į Sidnio Pedžeto (Sidney Paget) klasikines Konano Doilio istorijų iliustracijas. 

„Šuo Šerlokas“ (Japonija ir Italija) 

Šiame 1984 m. sukurtame japoniškame animaciniame seriale Holmsas tapo foksterjeru, Vatsonas – skajaus terjeru, o Moriartis – piktadare lape. Kartu su Konano Doilio apsakymų „Marga juosta“ ir „Mėlynasis karbunkulas“ adaptacijomis sukurti ir originalūs nuotykiai, kuriuose vaidino antropomorfizuoti šunys. 

„Šerlokas Holmsas“ (Rusija) 

2016 m. Igoris Petrenko šį personažą Rusijos televizijoje suvaidino aštuonių dalių seriale ir tapo žvaigžde. Čia Šerlokas Holmsas šiek tiek maniakiškas, hiperaktyvus, netvarkingas, kartais šiek tiek per daug pasipūtęs, žvitraus proto, žaismingas. 

„Mis Šerlok“ (Japonija) 

Šiame 2018 m. TV adaptacijoje Konano Doilio istorijos buvo perkeltos į šiuolaikinį Tokiją. Šerloką suvaidino aktorė Juko Takeuči. Vatsoną, filme vadinamą „Vato-san“, – aktorė Šihori Kandžija. „Mis Šerlok“ nėra visiškas grįžimas prie įprasto sero Konano Doilio personažo, tačiau iš esmės atkuria daktaro Vatsono draugystę su Šerloku Holmsu. 

„Šerlokas jaunesnysis“ (Filipinai) 

Konanas Doilis tikriausiai nebūtų supratęs, kuo jis įkvėpė šią 2018 m. dramą apie meilės trikampį. Šerlokas filme tapo Džeku, arba Džeksonu jaunesniuoju. Aktorius Ruru Madridas vaidina žurnalistą, tyrinėjantį savo merginos ir jos draugės painias situacijas. „Šerlokas jaunesnysis“ patraukia kvapą gniaužiančia siužeto linija, kupina veiksmo, paslapties ir dramos bei parodo, kad meilė ir šeima yra vieni didžiausių gyvenimo džiaugsmų. 

„Šerlokas: Nepapasakotos istorijos“ (Japonija) 

2019 m. Japonijoje sukurta dar viena šio personažo televizijos adaptacija. Pagrindinius vaidmenis atliko aktoriai Deanas Fudžioka (Fujioka) ir Takanori Ivata. Tas pats aktorių duetas dar kartą vaidino 2022 m. filme „Baskervilių šuo: Šerloko filmas“. „Kiekvieną dieną groju smuiku, kad kuo geriau atkurčiau originalią istoriją, – interviu „Fuji Television“ sakė Fudžioka. – Šerlokas dar buvo ir bokso meistras, o kadangi man patinka veiksmas, šis filmas man puikiai tinka.“ 

„Byla Nr. 221: Kabukicho“ (Japonija) 

2019 m. animaciniame filme pakartoti Konano Doilio siužetai, kuriuose Šerlokas ir Vatsonas narplioja nusikaltimus, nuomodamiesi butą ponios Hadson name. Šiame filme veiksmas prasideda naktį, kai įvyksta keista žmogžudystė, primenanti tas, kurios priskiriamos Džekui Skerdikui. 

„Šerlokas Rusijoje“ (Rusija) 

Maksimas Matvejevas suvaidino Holmsą 2020 m. televizijos seriale, kuriame detektyvas seka Džeką Skerdiką nuo Londono iki Sankt Peterburgo. „Siužetas paremtas įdomiais, paslaptingais nusikaltimais, su kuriais Šerlokas niekada nebūtų susidūręs savo gimtojoje Anglijoje, – laikraščiui „Komsomolskaja pravda“ aiškino prodiuseris Aleksandras Remizovas. – Žiūrovui parodysime visiems pažįstamą istoriją, bet iš kitos perspektyvos.“ 

„Aklasis detektyvas“ (Austrija ir Vokietija) 

Šiame filme nėra užuominų apie Šerloką Holmsą, bet tyrėjas neregys itin sumanus. Pagrindinius vaidmenis atlieka tamsius akinius dėvintis ir baltą lazdelę nešiojantis aktorius Filipas Hochmajeris (Philipp Hochmair), jis vaidina neregį detektyvą Aleksą Halerį, o Andreasas Giunteris (Andreas Guenther) vaidina jo regintį padėjėją Niką Falką. Serialas buvo nufilmuotas 2018–2024 metais. Jį buvo galima (ir vis dar galima!) pamatyti ir per TV1 programą. 

Tai Austrijos ir Vokietijos bendros gamybos filmas. „Aklasis detektyvas“ prasideda nuo prokurorės nužudymo. Automobilyje įtaisytas sprogmuo, matyt, skirtas A. Haleriui, sprogsta tiesiai prieš nustebusį detektyvą, kuris nieko negali padaryti, kad ją išgelbėtų. Po incidento inspektorius lieka aklas ir vienišas. Jis pasiima pistoletą, išsikviečia taksi ir nuvyksta į atokią vietą nusižudyti. Tačiau taksi vairuotojas Nikas jam sutrukdo. 

Aleksas atranda priežastį gyventi, kai nusikaltėlis, susprogdinęs jo automobilį, pabėga iš kalėjimo. Padedamas Niko, dabar pasamdyto asmeniniu vairuotoju, Aleksas atlieka tyrimą, siekdamas teisingumo. Kiekvienoje „Aklojo detektyvo“ serijoje, sudarytoje iš vienuolikos 90 minučių trukmės serijų, Aleksas ir Niko tiria vis kitą bylą: Halerio sesers pagrobimą, mokyklos direktoriaus mirtį gaisre, narplioja mirtį nešančios Austrijos imperatorienės Sisi nuotraukos atvejį arba dvigubą žmogžudystę prie Dunojaus. 

„Aklojo detektyvo“ serialas buvo itin žiūrimas Austrijoje ir Vokietijoje. Serialo premjera Vokietijos visuomeninėje televizijoje ARD pritraukė 5,25 mln. žiūrovų. Žiūrovų skaičius augo kiekvieną savaitę ir pasiekė beveik šešis milijonus žiūrovų, o tai sudarė daugiau nei 22 proc. visų žiūrovų. Austrijos visuomeninis transliuotojas ORF serialą parodė apie 500 000 žiūrovų, kurie sudarė apie 20 proc. visų žiūrovų. 

Apie serialą „Aklasis detektyvas“ rašė Vokietijos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (DBSV) žurnalas „Sichtweisen“ 2024 m. trečiajame numeryje. F. Hochmajeris žurnalui „Sichtweisen“ papasakojo, kad ruošdamasis vaidmeniui lankėsi Hamburge patyriminėje ekskursijoje „Dialogas tamsoje“. Po to galėjo geriau suprasti, ką išgyvena A. Halerio personažas. Taip pat aktorius mokėsi vaikščioti su baltąja lazdele. Tačiau filme jam baltoji lazdelė daugiau išorinis ženklas, labiausiai norėjosi akcentuoti vidinę personažo būseną, jo skausmą ir iš jo kylantį naują suvokimą. F. Hochmajeris sakė, kad sulaukė daug teigiamų atsiliepimų. Jokių pastabų dėl regos negalios temos ar dėl to, kad vaidino nematantį žmogų, nebuvo. Išskyrus vieną ar dvi neregių pastabas, kad Niko neteisingai veda neregintį Aleksą ir kad tai reikėtų pakeisti. Bet jis mano, kad tai, ką jie daro filme, yra išgalvota, o kadangi Niko nelankė jokių mokymų, jis neregį veda savaip. Jis neveda neregio neteisingai, tiesiog tai daro kitaip. 

Nuotrauka: Detektyvas, grafinė iliustracija 

Šviesiame, į viršų tamsėjančiame fone iš kairės nuo krūtinės iki viršugalvio pateiktas tamsus Šerloko siluetas. Į priekį palinkęs detektyvas žvelgia žemyn pro rankoje laikomą didinamąjį stiklą. Šis įrankis pavaizduotas tikroviškai – nuo metalinio rėmelio ir apvalaus stiklo atsispindi šviesa. Ant Šerloko galvos yra stereotipinė detektyvo kepurė su snapeliais priekyje ir gale, o burnoje – lenktų formų pypkė, iš kurios galvutės vingiuoja trys trumpos dūmų linijos. Virš nosies pavaizduota apvali akis, nukreipta į per didinamąjį stiklą apžiūrimą įrodymą.