Pačią pirmą šių metų pavasario sesijos dieną 2026-03-10 Seimas vienbalsiai, 74 Seimo nariams balsavus „už“, pakeitė Gaminių ir paslaugų prieinamumo įstatymą (toliau – Prieinamumo įstatymas). Šis įstatymas buvo priimtas 2022-12-08, o įsigaliojo 2025-06-28. Dauguma aptariamų įstatymo pakeitimų įsigaliojo 2026-04-01. 

Apie šį įstatymą ir jo priėmimą nulėmusią 2019-04-17 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą „dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų“ (toliau – Prieinamumo direktyva) „Mūsų žodyje“ buvo rašyta ne kartą. Žinotina, kad Europos Sąjungos (ES) direktyvos, skirtingai nuo ES reglamentų, nėra tiesiogiai taikomi teisės aktai, o jų nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinius teisės aktus. Gali kilti klausimas, kodėl prireikė pakeisti neseniai įsigaliojusį įstatymą. Jo pakeitimą nulėmė tai, kad neaišku, tyčia ar netyčia, bet Prieinamumo direktyvos nuostatos į įstatymą buvo perkeltos netinkamai ir dėl to Europos Komisija prieš Lietuvą pradėjo Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą dėl galimai nevisiško Prieinamumo direktyvos perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Europos Komisija 2025 m. balandžio 11 d. pateikė oficialų paklausimą dėl Prieinamumo direktyvos nuostatų perkėlimo pilnumo, identifikavusi atvejus, kai nacionaliniuose teisės aktuose nebuvo visiškai ar tiksliai perkelta dalis šios direktyvos reikalavimų. 2025 m. birželio 3 d. nuotolinio susitikimo tarp LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Europos Komisijos atstovų metu buvo sutarta dėl konkrečių Prieinamumo direktyvos straipsnių, kuriuos būtina perkelti arba patikslinti. 

Svarbiausi įstatymo pakeitimai yra tokie: 

1. Iki 2027-06-28 atidėtas įsigaliojimas įstatymo nuostatų, reglamentuojančių prieinamumo reikalavimus atsakymams į pagalbos prašymus, gaunamus skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Pradiniame įstatyme nebuvo numatyta pavėlinto šių nuostatų įsigaliojimo ir jos įsigaliojo kartu su visu įstatymu 2025-06-28. Dabar numatyta, kad jos netenka galios ir vėl įsigalios 2027-06-28. Šių nuostatų vėlesniam įsigaliojimui Prieinamumo direktyva neprieštarauja. Pavėlinti minėtų nuostatų įsigaliojimą prireikė todėl, kad Lietuva dar nėra techniškai pasiruošusi jų tinkamam įgyvendinimui. Šiuo metu minimalūs prieinamumo standartai vartotojams užtikrinami tik naudojant SMS žinutes numeriu 112 ir mobiliąją programėlę „112 Lietuva“, leidžiančią komunikuoti tekstu ar gestų kalba. Lietuva kol kas nepasiruošusi įgyvendinti minėtų nuostatų ir dėl to, kad šiuo metu nėra parengto Europos darniojo standarto, pagal kurį turėtų būti vertinamas prieinamumo reikalavimų įgyvendinimas atsakymams į pagalbos skambučius numeriu 112 – šis standartas bus parengtas tik 2027 m. sausio 15 d. Dėl to šiuo metu diegiami techniniai sprendimai galėtų būti nesuderinami su būsimu standartu, o tai keltų riziką patirti didelių finansinių nuostolių ir neefektyviai panaudoti valstybės išteklius. 

2. Iki 2026-03-31 galiojusioje Prieinamumo įstatymo redakcijoje buvo nustatyta, kad miestų ir priemiesčių transporto paslaugoms prieinamumo reikalavimai apskritai netaikomi. Pakeitus šį įstatymą nustatyta, kad joms turi būti taikomi konkretūs reikalavimai interaktyviesiems savitarnos terminalams. Tiksliai perkėlus šią Prieinamumo direktyvos nuostatą, bus užtikrintas nuoseklus ir teisingas Europos Sąjungos teisės taikymas nacionalinėje teisėje bei sudarytos aiškios ir pagrįstos prievolės paslaugų teikėjams. Tai taip pat padės žmonėms su negalia turėti lygiavertes galimybes naudotis transporto paslaugomis miestuose ir priemiesčiuose. 

3. Pagal iki 2026-03-31 galiojusią Prieinamumo įstatymo redakciją Lietuvos radijo ir televizijos komisija vykdė dvi rinkos priežiūros funkcijas: a) prižiūrėjo rinką interaktyviųjų įrenginių, t. y. gaminių, naudojamų prieigai prie audiovizualinės žiniasklaidos atžvilgiu; b) prižiūrėjo rinką audiovizualinės žiniasklaidos prieigos paslaugų atžvilgiu. Pakeitus aptariamąjį įstatymą rinkos priežiūros funkcija perduota valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o Lietuvos radijo ir televizijos komisijai palikta tik b) funkcija. Taip padaryta todėl, kad ši komisija nevykdo jokių kitų gaminių priežiūros funkcijų ir neturi tam reikalingų kompetencijų, išteklių ir infrastruktūros. O Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba jau prižiūri kitų gaminių atitiktį prieinamumo reikalavimams ir turi sukaupusi atitinkamą patirtį, todėl vartotojo prieigos prie audiovizualinės žiniasklaidos gaminių, įrenginių priežiūra jai ir perduota, o Lietuvos radijo ir televizijos komisijai palikta tik vartotojo prieigos prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų priežiūra. 

4. Patikslinta Prieinamumo įstatymo taikymo sritis paslaugoms, nustatant, kad šiame įstatyme nustatyti prieinamumo reikalavimai taikomi ne visoms, o tik vartotojams teikiamoms paslaugoms, taip nustatyta derinant Prieinamumo įstatymą prie Prieinamumo direktyvos. 

5. Siekiant didesnio teisinio aiškumo Prieinamumo įstatymo naujoje redakcijoje nustatyta, kad ekonominės veiklos vykdytojų atsakomybės taisyklės netaikomos pirkimo procedūroms, vykdomoms pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą. Ši išimtis nustatyta todėl, kad viešųjų pirkimų procedūros yra išsamiai reglamentuojamos kitais teisės aktais. 

6. Panašiai nustatyta, kad Prieinamumo įstatymas netaikomas teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 straipsnis ir 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1563 „Dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių tarpvalstybinio keitimosi autorių ir gretutinių teisių saugomų tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui“. Tokia nuostata atsirado ne dėl to, kad apskritai teisės aktuose būtų panaikinta skaitymo sunkumų turintiems žmonėms su negalia tokia svarbi autorių teisių apsaugos išimtis, leidžianti neatlygintinai ir be kūrinio autoriaus sutikimo atkurti autorinius kūrinius žmonėms su negalia prieinamais būdais (formatais), o tik todėl, kad minėtą išimtį reglamentuoja kiti teisės aktai, tai Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. ir minėtas ES reglamentas, bei 2017-09-13 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1564 „Dėl aklų, regos sutrikimų ar kitų spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui leidžiamų tam tikrų būdų naudoti tam tikrus autorių teisių ir gretutinių teisių saugomus kūrinius ir kitus objektus“, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2001/29/EB „Dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo“. Taigi siekiant didesnio teisinio reglamentavimo aiškumo buvo nuspręsta šios autorių teisių apsaugos išimties nedubliuoti Prieinamumo įstatyme. 

7. Pakeistas įstatymas leidžia greičiau pritaikyti rinkos ribojimo priemones įstatymo neatitinkantiems gaminiams ar paslaugoms. Ankstesnė įstatymo redakcija šias priemones leido taikyti tik po to, kai įstatymo pažeidimo protokolo pagrindu išnagrinėjamas ir patvirtinamas sprendimas dėl įstatymo pažeidimo, o naujoji įstatymo redakcija leis taikyti rinkos ribojimo priemones neatsižvelgiant į tai, ar sprendimas dėl įstatymo pažeidimo surašyto protokolo pagrindu yra jau išnagrinėtas ir patvirtintas, ar dar ne. 

8. Ankstesnė įstatymo redakcija rinkos priežiūros institucijoms leido nusižengusiems ūkio subjektams taikyti vieną iš dviejų priemonių, arba skirti baudą, arba sprendimą dėl gaminio tiekimo rinkai draudimo arba ribojimo. Naujoji įstatymo nuostata leidžia taikyti abi šias priemones kartu. 

9. Saugant smulkiojo ar vidutinio verslo interesus nustatyta, kad Rinkos priežiūros institucijos reikalavimai dėl techninių dokumentų neturi tapti pertekline administracine našta labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Kokios įmonės laikytinos labai mažomis, mažomis ar vidutinėmis, nustato Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas. Problema tik tokia, kad Lietuvoje labai didelis įmonių procentas priskirtinas būtent tokioms įmonėms ir joms nustatyti tam tikri gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų palengvinimai. 

10. Prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai yra žymimi CE ženklu, kuris turi būti matomas, lengvai įskaitomas ir negalimas ištrinti. Pakeistame įstatyme reglamentuojant žymėjimą CE ženklu pateikiama nuoroda į ES Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnį, kuriame numatyti žymėjimo CE ženklu bendrieji principai. 

11. Patikslintas kai kurių įstatymo sąvokų vartojimas. Pavyzdžiui, tiksliau apibrėžta, kas vadinama banko paslaugomis vartotojams, ir ši sąvoka suderinta su Finansų įstaigų įstatymu, išaiškinta, kas laikytina Elektroninių transporto bilietų pardavimo paslaugomis, aiškiau nurodyta, kad įstatymo trumpinys žodis „Vertinimas“ sistemiškai apima 2 galimus vertinimo atvejus – tiek vertinimą dėl esminio gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio pakeitimo, tiek vertinimą dėl neproporcingos naštos. Šie vertinimai atliekami, kai norima išimties iš gaminių ar paslaugų prieinamumo reikalavimų.