Kelionėmis jau nieko nenustebinsi. Jos tapo neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Keliaujame ne tik po savo gimtinę, bet ir į svečias šalis, o daugelio keliautojų tikslas – aplankyti labai toli nuo Lietuvos esančius egzotinius kraštus. Keliauti mėgsta visi, taip pat ir žmonės su įvairiomis negaliomis, tarp jų – neregiai. Į atmintį man įstrigo jaunos lenkaitės gidės pasakojimas. Ji apie Vilnių dažniausiai pasakoja iš Lenkijos atvykusiems turistams. Vieną kartą vedė ekskursiją neregei moteriai. Užėjus į vieną iš Vilniaus bažnyčių, ekskursantė paprašė gidės plačiau papasakoti, kaip šventovė atrodo. Gidė bendrais bruožais apibūdino bažnyčios vidines erdves ir plačiau ėmė pasakoti apie tai, kas pavaizduota vitražuose. Išklausiusi pasakojimo nematančioji giliai atsiduso ir ištarė: „Dieve, kaip gražu!“ 

Šio „Mūsų žodžio“ numerio pašnekovė – aistringa keliautoja Rasa Urbonaitė. Nepaisant jauno amžiaus, ji jau aplankė daugiau nei trisdešimt šalių. Mergina ypač mėgsta iš arčiau pažinti Europos valstybes, o tolimiausia jos kelionė buvo net į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Silpnaregė Rasa Urbonaitė keliones pamėgo gana anksti. Ji netgi mokslus derino su kelionėmis. Gavusi brandos atestatą Rasa pasirinko socialinio darbo studijas. Po jų įstojo į jungtinę Vilniaus universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno terapijos programos magistrantūrą, kur studijavo muzikos terapiją. Dabar R. Urbonaitė dirba socialine darbuotoja ir muzikos terapeute. 

– Pradėkime nuo muzikos. Galbūt ji jūsų gyvenime nėra atsitiktinė viešnia, nes iš meno terapijos šakų pasirinkote būtent muzikos terapijos studijas? 

– Išaugau supama muzikos. 2015 metais baigiau Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos konservatoriją, tačiau muzikantės karjera manęs nesudomino. Pasirinkau socialinio darbo studijas Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Baigusi bakalauro studijas norėjau tęsti mokslus magistrantūroje. Susidomėjau Vilniaus universiteto bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jungtine magistro studijų meno terapijos programa. Norint studijuoti šioje programoje be bakalauro diplomo reikėjo turėti ir papildomą profilinį išsilavinimą. Aš jį turėjau. 

– Ko yra mokoma ir kokie dalykai dėstomi šiose studijose? 

– Ši meno terapijos studijų programa pradėta vykdyti 2015 metais. Ją sudaro medicinos krypties studijos, orientuotos į paciento reabilitaciją. Iš dėstomų medicinos dalykų paminėsiu kelis specifinius: neurologija, psichologija, terapija ir panašiai. Lygiagrečiai dėstomi muzikos dalykai, tokie kaip muzikos interpretacija, muzikos terapija. Muzikos terapija nėra orientuota į ugdymą, o į ryšio kūrimą. 

Neregiams ir silpnaregiams studijos nėra lengvas pasivaikščiojimas. Nesu išimtis. Todėl noriu akcentuoti komunikacijos svarbą siekiant išsikeltų tikslų. Aš nesivaržiau bendrauti ir prašyti pagalbos tiek studijų draugių, tiek dėstytojų. Paskaitose dėstytojai rodo skaidres ir jas komentuoja. Nematant skaidrių sunku suprasti, apie ką yra kalbama. Todėl dėstytojų iš anksto prašydavau skaidrių. Visi geranoriškai jomis dalinosi. Studijuojant pravertė patirtis, įgyta mokykloje (aš baigiau bendrojo lavinimo mokyklą). Studijų metu didžiausia problema buvo, kur atlikti praktiką. Lietuvoje muzikos terapija ganėtinai naujas dalykas. Laimei, man pasisekė ir privalomą praktiką atlikau užsienyje – Airijoje, Dubline. Dirbau su vaikais ir su suaugusiais pacientais, turinčiais regos ir lygiagrečiai kompleksinę negalią. 

– Ar įgytas išsilavinimas tapo profesija? 

– Taip. Šį darbą dirbu tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje. Kol kas ši profesija Lietuvoje nėra paklausi, trūksta darbo vietų. Kaip jau minėjau, muzikos terapija yra orientuota ne į muzikinį ugdymą, o į ryšio kūrimą ir emocinę gerovę. Siekiama naudojant tam tikrus muzikinius instrumentus sustiprinti artumą. Norėdamas tai padaryti, muzikos terapeutas naudoja ne tik muzikos, bet ir medicinines žinias. Yra kelios muzikos terapijos rūšys. Aptarsiu aktyviąją ir receptyviąją. Aktyviojoje terapijoje muzikos terapeutas kartu su pacientu muzikuoja. Pacientas pats išsirenka jam patinkantį muzikos instrumentą. Čia labai svarbi paciento emocija. Vienas iš taikomų metodų – dainų kūrimas. Žodžius padeda kurti muzikos terapeutas. Receptyvioji muzikos terapija – tai muzikos kūrinio klausymas ir jo analizavimas. Pacientas savo išgyvenimus ir patirtį sieja su melodija arba su dainose skambančiais žodžiais. Muzikos terapijos užsiėmimai gali būti bendri, grupiniai ir individualūs. Grupėje turi būti ne daugiau dešimties pacientų. Aš dirbu individualiai. 

– Svečiuodamasi Lietuvos radijuje jūs užsiminėte ir apie tikrąją savo aistrą. Papasakokite apie ją. 

– Aistra keliauti. Tai vienas iš mane motyvuojančių dalykų. Nekantriai laukiu išvykų ir joms iš anksto ruošiuosi. Jau aplankiau trisdešimt dvi šalis. Keturiose šalyse gyvenau po kelis mėnesius. Mėgstu keliauti po Europą. Aplankiau ir Turkiją. Tolimiausia kelionė – į JAV. 

– Kada atsirado noras pažinti svečius kraštus, o gal viskas prasidėjo nuo gimtojo krašto pažinimo? 

– Matyt, esu netipiška keliautoja. Mėgstu pažinti svečius kraštus, bet ne gimtąjį. Lietuvoje daug įstabių lankytinų vietų, kurias tikrai verta pamatyti. Prisipažinsiu, Lietuvos nesu išmaišiusi skersai išilgai. Laimei, tai yra pataisoma. Į kitas šalis intensyvios kelionės prasidėjo dar studijuojant. Tarp aukštųjų mokyklų yra studentų mainai pagal „Erasmus“ programą. Studijuodama antrame kurse išvykau į Slovėniją. Susiradau bičiulių, su kuriais keliavome po kaimynines Slovėnijai šalis. Vėliau dalyvavau trumpalaikiuose „Erasmus“ programos projektuose. Gal ne visi žino, kad yra tokie trumpalaikiai projektai ir nebūtinai tu turi studijuoti. Trumpalaikių vizitų programoje gali dalyvauti asmenys nuo 16 iki 30 metų. Šiuos projektus finansuoja Europos Sąjunga, o jų trukmė 1–2 savaitės. Tiesa, tam tikras išlaidas turi pasidengti savomis lėšomis. Baigusi studijas keliones pradėjau planuoti savarankiškai. Dažniausiai keliauju su artimaisiais, draugais, retkarčiais – viena. 

– Kiek pačios pasiruošimas keliauti skiriasi nuo puikiai reginčių turistų? 

– Ruošdamasis kelionei silpnaregis sugaišta daugiau laiko. Keliaudama nemėgstu klausinėti. Stengiuosi kelionės maršrutą ir lankytinas vietas bei pastatus susidėlioti namuose. Dabar tai padaryti nesunku. Paieškose nepakeičiamas pagalbininkas yra kompiuteris arba telefonas. Prieš įlipdama į lėktuvą, telefone turiu smulkų visos kelionės maršrutą su žemėlapiais ir apgyvendinimo, maitinimo vietomis. Man aktualios lengvatos. Bilietus į kai kuriuos lankytinus objektus nusiperku iš anksto. Su savimi stengiuosi pasiimti didinamąjį įrankį. Tai gali būti telefono didinimo-priartinimo programa arba žiūronai. Kai dar šiek tiek matai, tai iš aplinkinių reikia tik minimalios pagalbos. Sudėtingiau keliauti vienai. Kelionėse dažnai būna nenumatytų situacijų. Svarbu išlaikyti ramybę ir nesupanikuoti. Jeigu negelbsti turima įranga, visada galima paklausti žmonių. Geriausia yra kreiptis į policininkus. Jie tikrai padės ir patars. 

– Vienas iš sėkmingos išvykos faktorių – teisingas lagamino ar kelioninio krepšio sudėjimas. Kaip ir ką pasiimti su savimi? 

– Daiktų arba bagažo kiekis priklauso nuo kelionės pobūdžio. Jeigu kelionės tikslu pasirenkamas vienas konkretus miestas – su savimi imu labai mažai daiktų. Pagaliau, ko nors pritrūkus, visada gali nusipirkti, nes miestuose pilna prekybos centrų. Pasirinkus kelionę-žygį su savimi natūraliai reikia pasiimti daugiau būtino bagažo. Kokią kelionę bepasirinktum, su savimi privalai turėti šiuos daiktus: dokumentus, (pageidautina neperšlampančioje pakuotėje); vartojamus vaistus ir pleistriukų; mobiliojo telefono stacionarų įkroviklį bei nešiojamąją įkraunamą bateriją; rūbų daug neverta imti, tik būtiniausius (miestuose veikia skalbyklos). Svarbu keliauti apsiavus patogia, išmėginta avalyne ir būtinai turėti pakaitinę batų porą. Skrendant lėktuvu bagažo svoris ribojamas. Važiuojant automobiliu – kas kita. Čia bagažas nesveriamas ir galima truputį moteriškai papiktnaudžiauti. Kur bekeliautum, yra dar du būtiniausi dalykai: gera nuotaika bei nusiteikimas netikėtiems siurprizams ir adekvačiai reakcijai. 

– Keliautojai mėgaujasi vaizdais, o kas jums yra svarbiausia kelionėje, kuo kompensuojate regą? 

– Viena akimi dar šiek tiek matau. Dėkui Dievui, kad telefonuose yra priartinimo ir išdidinimo funkcija. Pagaliau, galima nusifotografuoti ir nuotrauką išsididinti. Muziejuose ar lauko objektuose dažnai būtina informacija pateikiama raštu. Tekstas parašytas smulkiomis raidelėmis. Šią informaciją kompensuoju audiogidu. Jeigu jo negaunu, prašau šalia stovinčio žmogaus perskaityti informacinę lentelę. Kartais informacijos pateikiama daug. Tada prašau perskaityti esminius faktus. 

– Mėgstate keliauti viena ar su draugija? 

– Anksčiau keliavau viena. Teko ieškoti naujų pažinčių ir bičiulių. Ne dėl regos, bet kompanijoje visada keliauti yra smagiau. Turėjau ir solo kelionių. Jų privalumas – absoliuti laisvė ir prie nieko nereikia taikytis. Nebūtina griežta dienotvarkė. Ją gali keisti, kaip nori. Gali ilgiau pamiegoti ar patinkančiame muziejuje praleisti daugiau laiko. O kur dar malonumas maklinėti po parduotuves! Vienai keliaujant nėra širdgėlos, kad kažkas tavęs laukia ir tu privalai skubėti. Su draugais lankant svečias šalis yra keli privalumai. Atsiradus problemai, ją lengviau išspręsti. Visada turi su kuo paplepėti. Pagaliau, yra kas tave nufotografuoja. Dabar turistaujame su šeima. Tokių kelionių privalumas – nereikia išeiti iš savo komforto zonos. Nemėgstu keliauti didelėse grupėse, nes esi priverstas nuolat taikytis prie daugumos. Esu įrėminta atostogų laiko galimybių. Gal todėl nekeliauju su turizmo agentūromis. 

– Kokiomis transporto priemonėmis dažniausiai keliaujate? Gal teko išmėginti ir egzotines transporto priemones? 

– Sunkus klausimas. Nežinau, kas yra egzotika? Vieniems gal metro, o kitiems – keltai? Jais keliavau ne kartą. Kėliausi iš Klaipėdos į Švediją, vėliau – į Suomiją. Ypač man patiko plaukti naktiniais keltais. Tai iš tiesų įspūdinga patirtis. Dažniausias kelionių transportas – lėktuvai ir automobilis. Neseniai keliavome per Europą. Kelionės tikslas – Italija. Aplankėme devynias šalis. Vykstant automobiliu gali daugiau aprėpti kelionės tikslų. 

– Kuri išvyka buvo sunkiausia ir kartu netikėčiausia? 

– Studijuodama „Erasmus“ programoje gavau galimybę pusmetį mokytis Švedijoje. Šis laikas man buvo pats sunkiausias. Apsigyvenau mažame Švedijos miestelyje. Pirmieji mėnesiai – ne medumi tepti. Buvau sau pati. Nieko nepažinojau, ribotai bendravau. Tik po kelių mėnesių atsirado kontaktų ir netgi bičiulių. Labiausiai nustebino Amerika. Šis kontinentas pilnas laisvės ir kontrastų. Amerikietiškas gyvenimo būdas skiriasi nuo europietiškojo. Pirmiausia – švaistūniškumu. Visur mėtosi plastikinės pakuotės su nesuvalgytu maistu. Į akis krito žmonių atsipalaidavimas. Niujorke sutikau žmogų su gėle ausyje. Už kelių žingsnių, vidury gatvės, be jokių skrupulų pilietis mankštinosi. Ir tai tik keli pavyzdžiai. 

– Jūsų manymu, kurioje šalyje pirmiausia turėtų apsilankyti neregiai ar silpnaregiai ir kodėl? 

– Aš siūlyčiau aplankyti Skandinavijos šalis. Jos labiausiai pritaikytos žmonių su įvairiomis negaliomis poreikiams. Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ir Norvegijoje neregys gali naudotis ne tik taktilika, bet ir vadovautis įvairiausiais garsiniais signalais. Kitos Europos šalys sparčiai vejasi Skandinaviją, tad, tikiu, keliauti ateityje bus dar patogiau ir saugiau. 

Nuotrauka: R. Urbonaitės aistra keliauti veda per skirtingas šalis ir patirtis. Kelionės Niujorke (JAV) akimirka / asmeninio albumo nuotr. 

R. Urbonaitės nuotrauka Niujorko gatvėje. Jauna moteris užfiksuota iš priekio nuo viršugalvio iki blauzdų. Ji stovi nuleistomis, į šonus išskėstomis rankomis nukreipusi delnus į dangų ir šiek tiek kilstelėjusi galvą. Rasa vilki tamsoką, tankiai smulkiomis gėlytėmis išmargintą suknelę nuogais pečiais ir trumpomis pūstomis rankovėmis. Krūtinę per kairįjį petį įstrižai juosia tamsi plona rankinuko juostelė. Trumpus plaukus pridengia šiaudinė skrybėlaitė, primerktas akis įrėmina stambūs, beveik stačiakampiai akiniai tamsiais rėmeliais, plonos lūpos plačiai šypsosi. Už jos gatvėje ir ant šaligatvių skuba žmonės. Į šviesų dangų kyla dangoraižiai, ant pastatų mirguliuoja reklamos. Atrodo, Rasa bando visu kūnu sugerti aplink tvyrančią atmosferą.