Įprastai pacientai kreipiasi į akių gydytoją dėl įvairių regos sutrikimų, kuriuos dažniausiai nulemia skirtingos akių ligos. Tačiau gali nutikti taip, kad, apžiūrėję akis ir atlikę išsamų ištyrimą, akių gydytojai neranda jokios akių ligos, nors matymas nėra geras. Ir tai tikrai nereiškia, kad akių gydytojas blogas ir nieko nesupranta. Kodėl taip yra? Ar gali akys būti sveikos, tačiau nematyti gerai? 

Regos kelias 

Reikia suprasti, kad akys – tik dalis viso regos kelio. Pagrindinis akių tikslas yra priimti iš aplinkos gaunamus šviesos signalus ir juos paversti elektriniu impulsu, kuris perduodamas smegenims regos nervu. Smegenys gautus impulsus apdoroja ir interpretuoja – taip suprantame, ką matome. Visas regos kelias tiek anatomiškai, tiek fiziologiškai yra labai sudėtingas ir dėl to, kad matytume ir interpretuotume matomą vaizdą sklandžiai, atsakingos daugelis struktūrų: tiek regos nervų kryžmė, gumburas, smegenų kamienas, tiek už regimosios informacijos apdorojimą atsakinga užpakalinė galvos smegenų žievės dalis, esanti pakaušio skiltyje. Jei bet kuri iš šių smegenų sričių nefunkcionuoja taip, kaip priklauso, nukenčia rega. 

Regos sutrikimai po insulto 

Regos sutrikimai po smegenų insulto gali paveikti net pusę ar daugiau insultą išgyvenusių žmonių. Kiek nukentės rega, priklauso nuo smegenų vietos, kurioje įvyksta insultas. Būtent šiuo atveju akys anatominiu požiūriu išlieka sveikos, tačiau gali sutrikti akių judesiai, dvejintis vaizdas, „iškristi“ dalis regėjimo lauko, tampa sunkiau išlaikyti balansą ir suvokti aplink esantį stereo vaizdą. 

Dažniausiai būdingi akipločio defektai: homoniminė hemianopija, homoniminė kvadrantopsija ar skotoma. Homoniminė hemianopija – kai po insulto „iškrenta“ pusė regėjimo lauko dešinėje ar kairėje pusėje, dažniausiai būna ir kitų simptomų būtent toje paveiktoje pusėje, kaip rankos ar kojos silpnumas, paralyžius, pusės veido pažeidimas. Homoniminė kvadrantopsija – kai iškrenta ketvirtis regėjimo lauko dešinėje ar kairėje pusėje. Skotoma – nematymo zona bet kurioje regėjimo lauko dalyje, tarsi juoda ar balta dėmė, pro kurią vaizdo nesimato. Šie akipločio defektai labai dažnai susiję su dešine ar kaire puse ir visiškai regėjimo neatima, tačiau tenka prisitaikyti prie sumažėjusio regėjimo lauko ir pasikeitusios orientacijos aplinkoje. 

Iš karto po insulto akipločio defektai ir kiti liekamieji reiškiniai įprastai būna intensyvesni, su laiku ir reabilitacijos periodu gali ir pagerėti, priklausomai nuo pažeistos smegenų dalies apimties. Kai kurie šaltiniai teigia, kad akipločio defektai 15 procentų pacientų išnyksta visiškai, 30 procentų pagerėja ir iki 50 procentų atvejų gali likti visam gyvenimui. Todėl po insulto gali tekti prisitaikyti prie aplinkos iš naujo ir išmokti gyventi su akipločio defektais. 

Neretai galvos smegenų vaizdiniai tyrimai ir neurologinis ištyrimas parodo daugiau nei akių patikra. Vis tik, jei įvyko mikroinsultas ir pacientas niekur nesikreipė, liaudiškai sakant „pravaikščiojo“, kartais išsami akių patikra ir akipločio ištyrimas gali sukelti įtarimų apie buvusį galvos smegenų insultą. 

Žievinis aklumas 

Galutinė vieta, kur apdorojami regos impulsai, praėję ilgą regos kelią, regimoji smegenų žievė pakaušio skiltyje. Jos pažeidimai gali būti įgimti ir įgyti. Įgimti pažeidimai reti, tačiau gali pasitaikyti dėl vystymosi defektų, kraujotakos sutrikimų nėštumo metu ar rimtų uždegimų (meningitas, encefalitas). Įgyti dažniausiai pasireiškia po išeminio insulto, rimtos galvos traumos. Rečiau dėl didelės apimties širdies operacijų, širdies sustojimo ar nėštumo metu pasireiškiančios eklampsijos. Kai pažeidžiama žievinė sritis, žmogus visiškai ar iš dalies netenka matymo, nors akys pačios yra visiškai sveikos ir nepažeistos. Kitaip sakant, matymo funkcija nesutrikusi, tačiau apdoroti gaunamo vaizdo smegenys negali, todėl nustatomas žievinis arba centrinis aklumas. 

Regos nervo ligos 

Regos nervas – tarsi jungtis tarp akių ir smegenų, kuria keliauja nervinis impulsas. Dalį regos nervo galime matyti ir akių apžiūros metu akių dugne, tačiau likusi regos nervo dalis eina per akiduobę į smegenis, todėl paprastos akių patikros metu didžiosios regos nervo dalies apžiūrėti neįmanoma. Šiuo atveju padeda papildomi tyrimai, kaip akiduobių ultragarsas ir akiduobių magnetinio rezonanso tomografija. Tačiau kai kurios ligos gali pažeisti regos nervą, kuris apžiūrint akių dugną atrodo įprastai. 

Viena iš jaunesnio amžiaus žmones paveikiančių galimų regos nervą pažeidžiančių ligų – išsėtinė sklerozė, kuri net pirmą kartą gyvenime gali ir pasireikšti regos nervo uždegimu – retrobulbariniu neuritu. Akių apžiūros metu akis gali atrodyti visiškai sveika, tačiau retrobulbarinis neuritas lemia staigų vienos akies matymo pablogėjimą, sutrikusią spalvinę juslę, akipločio defektus, kartais skausmingus akių judesius. Neuritas – epizodinė liga ir matymas dažniausiai atsistato, tačiau svarbiausia yra nustatyti neurito priežastį ir jį atitinkamai gydyti. Skaičiuojama, kad 1 iš 5 žmonių, sergančių išsėtine skleroze, pats pirmasis ligos požymis ir yra regos nervo uždegimas – neuritas. 

Vyresniame amžiuje pasitaiko išeminės optinės neuropatijos atvejų, kai sutrinka regos nervo kraujotaka dėl padidėjusio kraujo spaudimo, širdies ritmo sutrikimų ar kitų širdies ir kraujotakos ligų, tačiau dažniau akių dugne jau galima matyti tam tikrų požymių, kurie padeda įtarti ligą. Retesnės regos nervą pažeidžiančios priežastys – toksinis alkoholio, metanolio ar kai kurių vaistų poveikis. 

Apibendrinimas 

Tiek akių, tiek neurologinių ligų yra daug ir svarbu pabrėžti, kad kartais teisingą diagnozę nustatyti nėra taip lengva, nes normali akių būklė apžiūros metu dar nereškia normalios regos. Nereikėtų nustebti, jei akių gydytojas rekomenduoja planinę neurooftalmologo ar neurologo konsultaciją, nes bendradarbiavimas tarp specialistų ir gali būti raktas į teisingą matymo pablogėjimą lemiančią diagnozę. 

Nuotrauka: Yra nemažai priežasčių, kodėl fiziškai sveikos akys kartais nemato gerai / www.pixabay.com nuotr. 

Kairiosios akies nuotrauka iš arti priešais tamsų foną. Kairėje nuotraukos pusėje į kadrą patenka nosies viršutinė dalis. Virš akies tamsuoja antakio lankas, o po ja ant šviesios odos yra išsibarsčiusios smulkios strazdanų dėmelės. Nuo akies į viršų ir apačią riečiasi ilgos tamsios blakstienos. Žvilgsnis nukreiptas į dešinę nuotraukos pusę. Vyzdį supa tamsi apvali ragena, sunku įžvelgti ribą tarp jų. Nuo ragenos krašto tęsiasi šviesi odena, kurioje vietomis galima įžvelgti smulkias kraujagysles. Vidiniame akies kamputyje blizga nedidelė tamsesnė įduba, vadinama ašarų ežeru. Nuo akies atsispindinti šviesa suteikia žvilgsniui skvarbumo įspūdį.