Pastaruoju metu tarsi netrūksta įvairių edukacijų, muziejų ir atskirų menininkų iniciatyvų, kuriomis apmąstomos galimybės, kaip visi žmonės galėtų dalyvauti kultūroje ir visuomenėje. Žmonės su regos negalia irgi gana dažnai sulaukia kvietimų testuoti, patirti, pažinti, išbandyti. Būna, kartais vienas kitas net burbteli, ar tikrai visko, kas pritaikyta, reikia, ar įdomu, ar prasminga. Tačiau dažnai tie abejojantys praleidžia svarbų dalyką – kas nereikalinga vienam, galbūt sudomins kitą, gal privers ne tik įgyti žinių, bet ir praplės mintis, paskatins pagalvoti ar tiesiog pradžiugins. Tad esame dėkingi visiems, kuriantiems galvojant ir apie žmones su regos negalia, ir įtraukiantiems regos problemų neturinčiuosius. Juk tiek daug nesusipratimų tarp žmonių įvyksta ne iš blogos valios, o iš nežinojimo. 

Gretės Labanauskaitės patyriminę parodą „Jausmas“, kurią šiemet dar bus galima aplankyti Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Anykščiuose, jau tyrinėjo nemažai žmonių – ir neregių, ir reginčiųjų. Atrodo, kad visus juos vienija ne tik provokacija į madą pažvelgti „kitomis akimis“, bet ir susikalbėjimo galimybė. 

Ugnė Žilytė parodoje „Jausmas“ / Rūtos Tamulaitės nuotr. 

Apvali kovo mėnesio žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka, kurioje užfiksuota akimirka iš parodos „Jausmas“. Kairėje pusėje į kadrą patenka dalis kabančios suknelės. Apačioje krenta juodas audinys, viršuje prie jo pritvirtintos didelės rudos žievės atplaišos. Jų paviršius grublėtas, suaižėjęs, kai kurios iš jų yra apaugusios žalsvai pilkšvomis kerpėmis. Tarpuose matyti juoda medžiaga, o šone – dalis užtrauktuko. Dešinėje nuotraukos pusėje iš kairės nuo pečių iki viršugalvio užfiksuota suknelę liečianti Ugnė Žilytė. Jos ranka maždaug pečių lygyje yra pakišta po žievės kraštu, nykštys liečia išorinį paviršių. Jauna moteris vilki rausvą megztinį ir segi smulkų pakabuką. Jos ilgi šviesiai rudi ant krūtinės krentantys plaukai ties kakta susegti juodu segtuku su balta gėle stambiais žiedlapiais. Moteris atrodo šiek tiek nustebusi: antakiai pakelti, ant kaktos susimetusios negilios raukšlelės, primerktos akys nukreiptos žemyn, plonos lūpos pravertos. Tamsiame, stipriai susiliejusiame fone galima įžvelgti žmogaus figūrą. Užfiksuota patyrimo akimirka šiek tiek mistiška ir paslaptinga, tarsi įkūnijanti parodos pavadinimą „Jausmas“. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnės nuotraukos viršuje matyti daugiau žieve dengtos suknelės dalies. 

PROTANOPIJA. Tas pats vaizdas pateiktas ne toks spalvotas, kaip realus. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai kampuose visai užtemsta. Kairėje uždengiama juoda suknelės apačia, užtrauktukas ir didelė dalis žievės. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato juodos suknelės apačios ir moters dilbio, o likusioje nuotraukoje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Šiuo atveju visas vaizdas toks pat kaip realus, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiame pavyzdyje apatinėje nuotraukos dalyje įstrižai uždengiama apatinė vaizdo dalis, todėl visiškai nematyti juodos suknelės apačios, moters dilbio, apatinės veido dalies nuo lūpų iki smakro ir kūno. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Regėjimo plotis ir spalvos nepakitę, tačiau pats vaizdinio centras – nematomas. Šiuo atveju nematyti dalies suknelės žievės, moters nykščio, fone stovinčio žmogaus kūno ir dalies moters kaktos. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje įžiūrimas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – galima įžvelgti tik žievės kraštelį ir susiliejusį foną.