DĖMESYS FORMATŲ ĮVAIROVEI IR LEGALIAM SKAITYMUI  

Vasario mėnesio pabaigoje Lietuvos audiosensorinė biblioteka kvietė visus susitikti Vilniaus knygų mugėje.

Šių metų mugės šūkis — „Žodis ieško savo žmogaus“.

Šūkis ypač taikliai parodo prieinamų knygų formatų svarbą.

Kiekvienas žodis gali pasiekti savo skaitytoją, kai tam sudaromos galimybės.

Šiemet biblioteka į Vilniaus knygų mugę vėl atvežė įvairius knygų formatus ir kitokias skaitymo patirtis.

Biblioteka kvietė susitikti trijuose stenduose ir dalyvauti keturiuose renginiuose, skirtuose prieinamiems leidiniams.

Dėmesys buvo skiriamas leidinių svarbai ir vertei žmonėms, kuriems tai dažnai yra vienintelė galimybė skaityti savarankiškai.

Vyko tokie renginiai:

Vasario 26 dieną vyko diskusija „Žemaitės „Marti“ prabyla kitaip: klasikinė literatūra lengvai suprantama kalba“.

Renginyje buvo pristatyta ką tik pasirodęs Žemaitės apsakymas „Marti“ lengvai suprantama kalba.

Buvo diskutuojama apie literatūros lengvai suprantama kalba poreikį ir vertę. Elektroninė „Marčios“ versija — garsinė ir EPUB knygos — netrukus atsiras ir virtualiose ELVIS lentynose.

Vasario 27 dieną vyko knygos „Vadyba. Žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui“ pristatymas.

Šį vadovėlį prieinamu EPUB formatu išleido Mykolo Romerio universitetas.

Tai pirmasis universiteto leidinys EPUB formatu, kurtas iškart galvojant apie prieinamumą.

Vasario 28 dieną vyko diskusija „Skaityti, dalintis, kurti: ką iš tiesų reiškia „parsisiųsti“?“.

Lietuvoje vis dar neefektyviai kovojama su nelegalaus turinio vartojimu.

45 procentai Lietuvos jaunuolių, norėdami pasiekti skaitmeninį turinį, sąmoningai naudojasi nelegaliais šaltiniais.

Knygų mugėje buvo diskutuojama apie autorių teises.

Kovo 1 dieną vyko diskusija „Naujos EPUB formato galimybės: ar pradėsime skaityti daugiau?“.

Europos Sąjungoje pernai įsigaliojo Prieinamumo aktas, o su juo ir nauji reikalavimai elektroninėms knygoms.

EPUB taip pat pasipildė iliustracijų aprašais, prieiga pagalbinėms technologijoms, į tekstinę knygą įdiegtu garso įrašu.

Ir tai tik dalis naujų funkcionalumų, ne tik užtikrinančių prieigą prie literatūros, bet ir patogesnę skaitymo patirtį kiekvienam.

Buvo diskutuojama, ar tai padės mums skaityti daugiau.

Knygų mugėje taip pat buvo keli stendai

5 salė, stendas 5.A04.

Interaktyvi skaitymo patirčių instaliacija „Knygos prabyla tavaip“.

Čia visuomenei buvo pristatomas šiandien inovatyviausias knygos formatas EPUB.

Buvo galima išgirsti neurotinklais veikiančią balso sintezę.

Buvo galima susipažinti su pačių knygų autorių parengtais iliustracijų aprašais, sužinoti apie naujas skaitymo programas.

3 salė, stendas 3.03.

Šiame stende laukė garsinių knygų biblioteka ELVIS ir puikiai pažįstami LAB darbuotojai.

4 salė. Bibliotekų erdvė.

Stende buvo galima sukti ratą ir pažinti visuomenės įvairovę.

Buvo galima surasti atsakymus į tokius klausimus:

Ar žmonės su negalia turi supergalių?

Ar neregiai žiūri filmus?

Ar autizmas — bendravimo, o disleksija — sveikatos sutrikimas?

Kur mitas, o kur — tiesa?

EGZOTINIAI VAISIAI IŠ SAVO SODO  

Šaltuoju metų laiku neįsivaizduojame savo mitybos be vitaminingų ir gardžių egzotinių vaisių.

Juk kaip tik žiemą būna jų pats sezonas, gausesnis pasirinkimas.

O ar kada svarstėte patys užsiauginti šių vaisių?

Nors tai skamba neįtikėtinai, tačiau Lietuvoje tokius vaisius užsiaugina nemažai žmonių.

LASS šiaurės rytų centro direktorius Aloyzas Vilimas jau daug metų augina egzotinių vaisius ir kitas retesnes sodo gėrybes.

Egzotiniais vaismedžiais Aloyzas intensyviai užsiima kiek daugiau nei penkerius metus.

Būdamas dešimties metų Aloyzas pasodino kelias apelsino sėkleles.

Iš vienos sėkmingai išaugino net lubas siekiantį medelį.

Juo Aloyzas rūpinosi dvylika metų, tačiau vaisių taip ir nepavyko sulaukti.

Prieš dešimt metų prekybos centre pamatęs apelsinmedžio sodinuką, jį nusipirko ir vėl bandė išauginti vaisių.

Aloyzas pradėjo ieškoti informacijos, susipažino su bendraminčiais Lietuvoje ir užsienyje.

Dar labiau Aloyzas įsitraukė, kai prieš penkerius metus įsigijo namą, atsirado daugiau erdvės sodinukams.

Aloyzas iš Italijos atsisiuntė 40 sodinukų, augino, rūpinosi, tačiau neprigijo.

Bet Aloyzas nepasidavė ir dar labiau pradėjo domėtis, kaip sodinukus užauginti.

Pirmojo subrandinto derliaus Aloyzas laukė net kelerius metus.

Nors citrusiniai medeliai ir anksčiau gali užmegzti vaisius, tačiau juos sodininkas nukarpo.

Kartą, kai dar jaunam medeliui, maždaug 60 centimetrų aukščio, leido brandinti vaisius, jis nugeibo.

Nuo to laiko Aloyzas laukia, kol medeliai sutvirtės, užaugs didesni, ir tik tada jau galės brandinti derlių.

Ant kiekvieno medelio paliekama ne daugiau nei 10 ar 12 vaisių, kad augalas galėtų išsimaitinti.

Aloyzas medelius yra auginęs po specialia saulės šviesą sukuriančia lempa, bet tai labai brangus dalykas.

O be saulės citrusiniai vaisiai kitokie.

Taip, jie sunoksta gražūs, dideli, perpjovus trykšta sultys, bet neturi skonio.

Iš egzotiškų augalų Aloyzas yra išbandęs auginti ir kitų, Lietuvoje itin retų medelių.

Taip pat Aloyzas turėjo ir savo svajonių augalą mangą.

Medis užaugo didelis, bet vaisiaus taip ir neužmezgė.

Išbandęs ne vieną rūšį, šiuo metu Aloyzas didžiausią dėmesį skiria persimonams, dabar jų turi apie 50.

Medelius Aloyzas sodina į vazonus ir rudenį perkelia į nekūrenamą patalpą, kad vaisiai baigtų nokti.

Eksperimentuodamas su šiltųjų kraštų vaismedžiais, Aloyzas dar augina ananasą, bananmedį.

Aloyzas šiuo metu turi ir 32 šilauogių krūmus, 25 vynuoges, 20 trešnių medelių, 15 slyvos ir abrikoso, persiko ir slyvos hibridų.

Įdomiausia tai, kad šios gėrybės auga vazonuose.

Aloyzas pasakoja, kad jo žmona kruopščiai puoselėja savo rožių kolekciją, o sūnus užsiima egzotiniais kaktusais.

Aloyzas atvirauja, kad skanauti savo užaugintus egzotinius vaisius — ypatingas malonumas.

Aloyzui brangiausias yra ryšys su gamta, galimybė pačiam puoselėti, formuoti augalus, jausti gamtos ritmą iš arti.