Greitai sukaks šimtas metų, kai du sovietiniai rašytojai – Ilja Ilfas ir Jevgenijus Petrovas – į pasaulį paleido literatūrinį personažą, kuriam bus lemta gyvuoti ilgus dešimtmečius ir, kaip netrukus įsitikinsime, po savęs palikti gausybę savo vardo ir amato vertų pasekėjų. Tasai personažas – tai didysis kombinatorius, manipuliatorius, avantiūristas, sukčius, apsimetėlis ir kas tik norite, Ostapas Benderis! Tarp kitko, visai smagus tipas, su kuriuo susibičiuliavę, tikrai nenuobodžiausite, o ar nenukentėsite, tai jau kitas klausimas. Ostapo pirmtakų, jo mokinių ir sekėjų yra ir bus visais laikais, visose šalyse ir visose santvarkose, tad profilaktikos sumetimais su nuotykingu jo gyvenimu ir spalvinga veikla pravartu susipažinti kiekvienam. Tikimės, tai padarysite savarankiškai, jeigu ne iš meilės literatūrai, tai bent iš smalsumo. Juo labiau kad abi minėtų autorių knygos – „Dvylika kėdžių“ ir „Aukso veršis“ – prieinamos ir audioformatu. 

Ostapo Benderio mokiniai ir sekėjai postsovietinėje erdvėje ir dabartinėje Lietuvoje: vieni jų verti savo mokytojo vardo, kiti, neabejotinai, jį pranoko. Spaudos leidiniai, interneto portalai, feisbuko įrašai mirga marga žinutėmis apie sukčių išviliotus žmonių pinigus, „pelningas“ investicijas, netikrų pareigūnų skambučius, romantiškai prasidėjusias ir visai neromantiškai pasibaigusias meilės istorijas. Tokiomis istorijomis kaip „Tėti, papuoliau į avariją“, arba „Padariau avariją, reikia pinigų“, jau niekas rimtai neužsiima, nebent tik amato pradinukai. Visgi, kokia rimta padėtis, kalba skaičiai: skelbiama, kad per 2025-uosius sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių išviliojo apie 19 milijonų eurų, pradėta beveik 5 tūkstančiai ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo. 

Kovodamas su sukčiavimu, praėjusių metų pabaigoje Lietuvos bankas kartu su LRT, Lietuvos policija ir Lietuvos bankų asociacija pradėjo visuomenės informavimo kampaniją prieš sukčius „Padėk ragelį“. Kaip rašoma banko pranešime spaudai, kampanijos tikslas – padėti gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias apgaules, laiku sustabdyti sukčių spaudimą ir apsaugoti savo pinigus bei asmens duomenis. Prie šios kampanijos dar grįšime, o dabar, kad tuščiai neaušintume burnos ir nepamokslautume, konkreti istorija, nutikusi vienos LASS darbuotojos artimam giminaičiui. Moteriai sutikus ja dalijamės su žurnalo skaitytojais. Veikėjo vardas pakeistas, visa kita tikra. 

Slėpynės ir gaudynės 

Veiksmas vyksta Vilniuje praėjusių metų pabaigoje. Jo centre vyras, vardu Bronius. Broniui 65-eri, tačiau jis yra dirbantis, adekvačiai aplinką suvokiantis žmogus. Tokio net senjoru dar nepavadinsi. Vieną dieną Broniui paskambina rusiškai kalbantis vyras, prisistato kaip Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojas. Kreipiasi vardu ir pavarde, paaiškina, kad VMI jis turįs didelę skolą ir kad ji bus nurašyta nuo Broniaus sąskaitos. „Norime pasitikslinti, ar čia iš tikrųjų jūs? Reikia, kad prisijungtumėte prie VMI ir patvirtintumėte savo tapatybę, su mumis, dabar.“ 

„Mano giminaitis nėra naivus žmogus ir iškart suprato, kad rusakalbis VMI darbuotojas nėra joks darbuotojas, o paprasčiausias sukčius. Pasakė, kad nieko nesuprantąs, pats išsiaiškinsiąs ir padėjo ragelį“, – pasakoja pašnekovė. Po poros minučių skambutis iš SEB banko ir kalba jau lietuviškai (telefono ekrane – SEB banko logotipas). „Ponas Broniau, matome, kad galimai neteisėtai neseniai buvo prisijungta prie jūsų banko sąskaitos. Patvirtinkite, ar tai buvote jūs?“ „Ne, nebuvau prisijungęs.“ „Gerai, mes stebime situaciją, įtariame, kad jums ką tik skambino sukčiai.“ „Taip, taip, ką tik skambino, kalbėjo rusiškai.“ „Kadangi buvo įsibrauta į jūsų sąskaitą, ar turite joje pinigų?“ „Turiu.“ „Kokia suma?“ (Žmogus pasako sumą.) „Mes užfiksuosime, ką jūs sakote, nes turime pranešti policijai. Su jumis susisieks policijos pareigūnas.“ 

Turime pastebėti, kad šioje istorijoje nelogiškų klausimų, galinčių sukelti įtarimą, buvo ne vienas. Tariamas banko darbuotojas klausia, kiek žmogus tame banke turi pinigų, tarsi negalėtų pasižiūrėti pats. Policijos pareigūnas teiraujasi, ar pilietis turi namuose grynųjų ir kiek turi – kaip visa tai susiję su sukčiais, norėjusiais išgauti jo duomenis ir nieko nekalbėjusiais apie grynuosius? Kodėl turimus namuose grynuosius ir banke laikomas santaupas reikia suanspauduoti ir t. t. Tiktai nesidėkime labai protingi pirma laiko, o sekime istoriją toliau. Dar po poros minučių skambutis iš policijos (telefone irgi rodo užrašą, kad skambina iš Lietuvos policijos). „Gavome iš SEB banko pranešimą, kad bandyta įvykdyti nusikaltimą, todėl reikia sužymėti jūsų pinigus. Ar turite namuose grynųjų?“ „Turiu.“ „Kiek turite?“ Žmogus pasako sumą. „O kiek turite banke?“ Bronius vėl pasako. „Jums reikia tuos pinigus nusiimti. Prie jūsų privažiuos policijos siųstas kurjeris, jam reikės paduoti pinigus. Jis sužymės numerius ir po paros jums grąžinsime.“ 

Žmogus laksto po Vilnių, nuiminėja iš bankomatų pinigus, laimei, kad visos banke laikomos sumos jam nedavė išsigryninti. Prekybos centro aikštelėje prie jo privažiuoja siuntų pristatymo kompanijos DHL apranga apsirengęs kurjeris (vėliau paaiškės, kad su DHL ši istorija neturi nieko bendra), pasitikslina vardą, pavardę: „Gerai, bet vis tiek jūs turite identifikuotis, kad tikrai esate tas žmogus, su kuriuo mes bendraujame. Dabar vaizdo skambučiu su jumis susisieks policijos darbuotojas. Priešais telefono kamerą turėsite parodyti savo veidą ir iš abiejų pusių – tapatybės kortelę. Kortelę nuskenuos ir sutikrins su turimais duomenimis.“ 

Po poros minučių per pokalbių programėlę „Viber“ iš tikrųjų skambina policininkas. Ekrane matyti, kad prie stalo sėdi žmogus su policininko uniforma ir kalba. Prisistato kaip policijos tyrėjas: „Pasisukite priekiu, pasisukite šonu. O dabar iš abiejų pusių parodykite tapatybės kortelę.“ 

Žmogus daro viską, ko iš jo prašoma. Tada tariamas kurjeris įteikia „policijos raštą“, kuriame tvarkingai surašyta, kad inkriminuojama nusikalstama veikla, nurodyti atitinkami Baudžiamojo kodekso straipsniai, pagal kuriuos iš asmens (nurodytas vardas, pavardė) norėta pasisavinti pinigus (nurodoma konkreti suma), todėl būtina turimus pinigus sužymėti. Raštas su visais Lietuvos policijos rekvizitais, nurodytas tyrėjo vardas, pavardė. Dokumentas pasirašomas dviem egzemplioriais, vieną pasiima patys, kitą palieka Broniui. Vėliau Bronius pasakos: „Pinigus suskaičiavo, sudėjo į tokį „mandrą“ voką, užklijavo, užantspaudavo ir užtikrino, kad po paros grąžins.“ 

Bronius kurjeriui atiduoda pinigus, atsisveikina ir laukia, kol juos grąžins. Aišku, po paros jų niekas negrąžina. Bronius kreipiasi į policiją. Ši atvažiavo, išsiklausinėjo, kaip viskas vyko, sudarė fotorobotą, pakvietė atpažinti galimų įtariamųjų, nes turi atitinkamą duomenų bazę, tačiau žmonių, bendravusių su nukentėjusiuoju, tarp jų nebuvo. Iki šiol nusikaltimas neištirtas ir žmogus pinigų neatgavo. Jau po visko sūnus klausia: „Tėvai, kodėl nepaskambinai man, būtume pasitarę.“ „Kai pasakė, kad turiu išsigryninti pinigus ir po valandos atvažiuos kurjeris, tuo metu į telefoną nuolatos vis kas nors skambino. Kažkas siūlo pirkti čiužinį, kažkas skambina dėl antros pensijų pakopos, kažkas siūlo įsigyti dar kokį nors nereikalingą daiktą – visą laiką telefonas užimtas, nei tu gali paskambinti, nei tau prisiskambinti.“ Vėliau paaiškėjo, kad skambinta iš dešimties skirtingų numerių siekiant nukreipti žmogaus dėmesį, neleisti susikaupti. 

Policijoje irgi klausė: „Kaip jūs patikėjote, savanoriškai atidavėte pinigus? Ar jums nekilo įtarimų?“ „Nekilo, taigi skambino iš policijos. Žiūrėkite, net telefonas rodo, kad skambino policija.“ 

Vėliau Bronius pasakojo: „Tam tikrais momentais aš nesupratau, kodėl taip darau. Jaučiausi kaip lengvos hipnozės būsenos.“ 

Pabaigai reikia pridurti, kad visą laiką su žmogumi buvo bendraujama švaria gražia lietuvių kalba. Jokios netaisyklingos tarties, jokio įtarimo, kad bendrauji ne su banko darbuotoju ar policijos pareigūnu. Istorija verta didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio prizo! Tiktai tada, kai kas nors panašaus nutinka mums, mūsų artimiesiems ar draugams, juokauti nesinori. Bronius taupė mašinai, liko ir be mašinos, ir be dalies santaupų. 

Skambina? Skubina? Kalba rusiškai... 

Tobulėja ne tik internetas, mūsų išmanieji įrenginiai, dirbtinis intelektas, bet ir sukčiai. Ne tik tobulėja, bet ir mandagėja, todėl tampa vis sunkiau juos atpažinti, perprasti. „Skambina? Skubina? Kalba rusiškai, padaryk pauzę ir padėk ragelį, – pataria specialistai. – Jei skambutis ar žinutė kelia šoką, spaudimą ar verčia skubėti – nutraukite pokalbį. Sukčiai dažnai siekia išprovokuoti emocinę reakciją, kad žmogus nebespėtų kritiškai vertinti situacijos. Svarbiausias patarimas – padėti ragelį ir patiems susisiekti su institucija oficialiais kanalais.“ 

Specialistai išskiria keletą sukčių grupių ir sukčiavimo schemų. Jas pravartu žinoti ir mūsų žurnalo skaitytojams. Štai kelios istorijos pagal „padekrageli.lt“. 

INVESTICINIAI PAŽADAI. Prieš porą metų Lietuvoje sparčiai paplito skambučiai iš nepažįstamų numerių: žvalus balsas, neretai – rusų kalba, siūlo „investuoti“ į auksą, naftą ar kriptovaliutas, minėdamas tam palankią ekonominę situaciją, kalbėdamas apie įvairių „finansinių priemonių“ potencialą. Vieną dieną tokio skambučio sulaukė ir vilnietis pardavėjas Viktoras. Dirbdamas technikos prekių parduotuvėje, vyras kasdien bendrauja su daugybe žmonių. Naujojo pokalbininko užtikrintas tonas nepaliko abejonių: atrodė, kad kalba tikras savo srities ekspertas. Sergejumi prisistatęs investicijų brokeris pasisakė atstovaujantis solidžiai bendrovei – pavadinimas Viktorui nebuvo girdėtas, bet skambėjo kaip tipiškas finansų sričiai. Brokeris paaiškino turintis pasiūlymą pelningai investuoti ir pasiūlė pratęsti dalykinį bendravimą per „Skype“ ar kitą pokalbių programėlę, kad būtų paprasčiau papildyti informaciją analitiniais duomenimis. Viktoras susidomėjo. Tą patį vakarą susiskambinus per pokalbių programą, Sergejaus kolega, pasidalijęs ekranu, parodė jų bendrovės esą naudojamą virtualią aplinką, kur galima stebėti savo investicijas ir jų augimą. Spalvingi grafikai ir diagramos atrodė aiškūs bei informatyvūs. Kad sukurtų „asmeninę investavimo paskyrą“, brokeriai pasiūlė Viktorui internetu parsisiųsti jų rekomenduotą programą. Nieko bloga neįtardamas, šis padarė ko prašomas. Brokeris patarė pradėti nuo nedidelės 200 eurų sumos. 

(Kas buvo toliau, galima nuspėti: investuojamos sumos vis augo, kol žmogui atėjo prašviesėjimas. Pabaiga buvo liūdnesnė nei pradžia.) 

Specialisto komentaras. Taip, dažniausiai jie prisistato finansų ekspertais, konsultantais, analitikais, žadančiais jums netikėtą investicinę grąžą. Jie pasakoja apie naujas platformas, pažangius investavimo būdus ir ragina jus veikti operatyviai – investuok dabar, kol dar nėra vėlu. Taip, jie sukuria fiktyvias platformas, atrodančias patikimai. Jie netgi leidžia išsiimti dalį grąžos, kad tik sustiprintų pasitikėjimą. O tada jau ragina įnešti daugiau lėšų, žadėdami dar didesnį pelną. Tad turite būti budrūs, ypač, kai jūsų prašoma pervesti pinigų į jums nežinomos įmonės ar fizinio asmens sąskaitą. Sukluskite ir nutraukite ryšį, paskambinkite į policiją ir savo banką. Abejonė – pirmoji priemonė, padedanti neprarasti santaupų. 

NETIKRI PAREIGŪNAI. Agnės, kultūros įstaigos vadovės, dienotvarkėje darbas vijo darbą – paskelbtas naujas kvietimas teikti projektus, reikėjo skirti daug laiko planų derinimui su partneriais. Popiet, regis, turėjo būti kiek ramiau, tačiau moters darbo telefonas ir vėl suskambo. Tik šįkart kalba ėjo visai ne apie kultūrą – vyriškis prisistatė policijos atstovu. Pašnekovas kalbėjo oficialiai. Pasitikslino, ar tikrai kalba su Agne. Nurodė ir jos pavardę, ir darbovietę. Pats prisistatė jos mieste veikiančio policijos komisariato tyrėju Egidijumi P. Jis pasiteiravo, ar Agnė pažįstanti Živilę K. (nurodė ir pavardę). Agnė susimąstė – bendrauti tenka su tikrai daug žmonių, tačiau Živilės K. neprisimena sutikusi. Pašnekovas informavo, kad Živilė K. yra sulaikyta ir tarp jos daiktų rasti Agnės dokumentai: tapatybės kortelė, banko kortelės. Žinios pritrenkta Agnė žvilgtelėjo į spintelę – rankinė vietoje, lygiai ten, kur pasidėjo grįžusi iš pietų pertraukos, piniginėje taip pat nieko netrūksta. „Man atrodo, jūs klystate, mano dokumentai visi vietoje“, – tarė ji. 

Pašnekovas nė kiek nenustebo. „Viskas tvarkoje, gali būti. Dirbate su žmonėmis, teisingai supratau? Žinote, tikrai daug ko pasitaiko, panašu, kad Živilė kažkokiu būdu gavo jūsų asmeninius duomenis ir suklastojo dokumentus. Patarčiau patikrinti visas svarbias sritis, kur reikalingas asmens tapatybės nustatymas. Ar rytoj 10 val. galėtumėte atvykti į komisariatą? Viską detaliai aptartume“, – kalbėjo Egidijus P. 

Agnė pajuto vis stiprėjantį nerimą. Nejaugi tai tikrai įmanoma? Gal kada iš tiesų buvo palikusi asmeninius daiktus be priežiūros? Kažkada buvo pametusi mokėjimo kortelę, iškart užblokavo, bet ką gali žinoti... Atmintyje sijojo pamirštas dienas ir situacijas, o tuo metu pašnekovas tęsė – saugumo sumetimais jis rekomenduotų Agnei kuo greičiau užsiblokuoti banko sąskaitą. Gyventojos patogumui jis tuoj pat sujungsiąs ją su banko specialistu, atsakingu už asmens duomenų taisyklių pažeidimus. Ragelyje, kaip įprasta skambinant į įstaigas, suskambo muzika, malonus balsas pranešė, kad netrukus galima bus kalbėti su banko specialistu. Gana greitai atsiliepė maloni moteris. Ji pasakė žinanti Agnės situaciją, tyrėjas jau informavęs, kad ši susisieks. Pašnekovė pradėjo klausinėti, ar savo prisijungimo duomenimis Agnė naudojasi tik pati? Galbūt kartais, tarkime, palieka savo telefoną šeimos nariams, kai, pavyzdžiui, reikia už ką nors sumokėti ir t. t. 

(Šįsyk istorija baigėsi laimingai. Agnei, kalbantis su tariama specialiste, kilo įtarimų, kuriais ji pasidalijo su policijos pareigūnais.) 

SKAMBUTIS IŠ BANKO. „Laba diena, skambinu iš Jūsų banko, – ragelyje pasigirdo melodingas, bet tvirtas moteriškas balsas. – Ar šiuo metu galite kalbėti? Jūsų sąskaitoje pastebėjome įtartinų operacijų.“ Atsiliepęs 60-metis Arūnas tuo metu darbavosi sode ir labai nustebo – tokių skambučių niekuomet nebuvo sulaukęs, o savo sąskaita naudojosi tik pats ir visuomet labai apdairiai. Tačiau paskambinusi moteris sakė ką kita – esą panašu, kad jo sąskaita bus pasinaudoję piktavaliai. O dėl to Arūnas gali ne tik prarasti pinigus, bet ir sulaukti teisėsaugos įtarimų. 

„Ką gi dabar daryti? – vyro galvoje iškart ėmė suktis visas minčių spiečius. – Nejaugi būsiu palaikytas nusikaltėliu, nors prie savo sąskaitos net nesu prisijungęs ir naujausius pavedimus esu atlikęs praėjusią savaitę?.. Pirkau kelias prekes interneto parduotuvėje ir atsiskaitinėjau kortele. Gal tai susiję? Kažkokia velniava...“ Pašnekovė puolė jį raminti ir pasiūlė, anot jos, prevencinį sprendimą. Jeigu Arūnas pasakytų jai savo prisijungimo kodą ir PIN kodus, ji prisijungsianti prie sąskaitos ir patikrinsianti. Arūnas nuskubėjo į namus akinių ir slaptažodžių generatoriaus. Akimirkai mintyse šmėstelėjo – ar gerai taip atvirauti su nepažįstamąja? „Gal būtų geriau man atvykti į skyrių? Kažkaip nesaugiai viskas atrodo“, – sudvejojo jis. 

Pašnekovė nenustebo. „Būtent, nesaugiai. Todėl mes ir stengiamės būti lankstūs ir patys pasirūpiname savo klientais. Neužtruksime nė penkių minučių, o ramybė garantuota ilgam. Man reikės tik prisijungimų, daugiau jokios konfidencialios informacijos“, – aiškino ji. 

(Deja, Arūnas nepajuto apgaulės ir jo sąskaita liko tuščia.) 

Specialisto komentaras. Esminis sukčių tikslas – išvilioti iš jūsų prisijungimo duomenis ir atsidaryti elektroninę bankininkystę. Sukčiai apsimeta banko ar finansų priežiūros institucijų darbuotojais ir prašo iš jūsų PIN kodo, slaptažodžio, asmens kodo. Jie gali skambėti ypač ramiai, užtikrintai – tarsi tikri banko darbuotojai, raminantys jus, kad viskas bus gerai, kad jūsų santaupos nedings, kad jie ir skambina tam, kad jums padėtų. Kaip elgtis? Padėkite ragelį ir niekada niekam neatskleiskite jokių asmeninių duomenų, neatlikite jokių mokėjimų. Padėkite ragelį ir paskambinkite į savo banką, papasakokite šią istoriją ir apsaugokite savo sąskaitą. 

Jums gali skambinti ne tik iš „banko“ ar „policijos“, bet ir iš „Google“ ar „Meta“. SEB banko specialistai (seb.lt) tokiais atvejais pataria: 

- „Google“ ir „Meta“ neskambina žmonėms dėl įtartinų prisijungimų. 

- Kitos įmonės telefoninio pokalbio metu negali Jūsų sujungti su banku. 

- Bankas niekada nesiunčia nuorodų, kurias paspaudus reikia suvesti savo prisijungimo prie interneto banko ar kitus duomenis. 

- Bankas niekada neprašo telefoninio pokalbio metu diktuoti ar kitaip atskleisti Jūsų prisijungimo prie interneto banko duomenų. 

- Bankas niekada nesiūlo pervesti pinigų į kitą „saugią“ sąskaitą ir neprašo niekam perduoti kortelės – kortelę bankas gali užblokuoti nuotoliniu būdu. 

- Jei turite nors menkiausią įtarimą, kad pokalbis vyksta keistai – padėkite ragelį ir patys perskambinkite bankui. Taip įsitikinsite, kad tikrai kalbate su banko darbuotoju. 

- Jei įtariate, kad atskleidėte savo duomenis, tuoj pat susisiekite su mumis, kad galėtume užblokuoti Jūsų banko sąskaitą ir / ar kortelę. Tokiu atveju tikimybė, kad išsaugosite savo lėšas, didesnė. 

Redakcijos prierašas. Jau baigus rengti šį straipsnį, vasario 3 d. LRT „Panoramos“ laidoje parodytas reportažas apie tai, kad įdarbinimo agentūros gauna užklausų surasti gerai lietuvių kalbą mokančių žmonių darbui ne ES šalyse. Agentūroms pradėjus teirautis, kokį darbą jie dirbtų, paaiškėjo, kad šie žmonės gyventų Turkijoje, Stambule, ir dirbtų pardavimų vadybininkais tėvynainiams siūlydami telekomunikacijų, bankų, komunalinių įmonių paslaugas. Atsiųstame paaiškinime rusų kalba vieni užsakovai neslėpė, kad tai būtų pinigų viliojimas – vadinamasis fraudas (angl. „fraud“ – sukčiavimas, apgaulė). Anot „Panoramos“ pašnekovų, kada lietuvių kalba pateks į tarptautinių sukčių rankas, tik laiko klausimas. Laukiama iš antrosios pensijų pakopos į rinką įsiliesiančių milijonų. Sukčiai tam irgi ruošiasi. 

Nuotrauka: Sukčių metodai greitai keičiasi ir tobulėja, todėl labai svarbu būti atidiems ir įžvalgiems / LASS archyvo nuotr. 

Nuotraukoje iš kairės užfiksuotos rankos, laikančios tamsų išmanųjį telefoną. Riešai yra už kadro, arčiau esanti kairioji ranka šiek tiek pridengia dešiniąją, matyti tik telefono viršutinis ir dalis šoninio krašto, ekranas neįžiūrimas. Nykščiai yra virš ekrano, lyg ketintų kažką rašyti, likę sulenkti pirštai prilaiko įrenginio nugarinę pusę. Šiek tiek susiliejusiame fone ant tamsokos sienos kabo plakatas su šviesia juosta apačioje, kurioje pateiktas smulkus tamsus neįskaitomas užrašas.