Vasaris ir kovas yra tarsi įrėminti Lietuvos nepriklausomybės datų, kurių ribose telpa galybė patirčių, išbandymų, pastangų, pasiaukojimo, taip pat ir klaidingų sprendimų, kurių nuostatas esame labai protingi įvertinti iš laiko perspektyvos. Tačiau nuolat besikeičianti geopolitinė situacija tikrai ne vieną verčia permąstyti, ką savo laiku galime kiekvienas iš mūsų? 

„Žmonės, nežinantieji istorijos, visad lieka vaikai“ – senu romėnišku posakiu lotyniškai ir lietuviškai mėnraščio „Aušra“ („Auszra“) prakalbą, tapusią lietuvių tautos atgimimo manifestu, 1883 m. pradėjo visuomenės veikėjas ir ideologas daktaras Jonas Basanavičius. Nedidelio formato „į kišenę telpantis“ nuo 1883 iki 1886 m. Mažojoje Lietuvoje (Ragainėje ir Tilžėje) spausdintas laikraštis per sąlyginai trumpą laiką tapo lietuvių tautinio pabudimo simboliu ir kūnu. Rengtas ir spausdintas sudėtingomis tautai sąlygomis, neretai paskubomis, stokojant autorių, subūrė Lietuvos likimui neabejingus žmones ir greta kitų įvykių tapo svarbiu tašku Lietuvos valstybingumo istorijoje. Turbūt šiandien, kaip niekada, norisi priminti 1918 m. Lietuvos Tarybą, kurią sudarė dvidešimt aktyvių tautinio judėjimo dalyvių, turinčių skirtingas pažiūras, bet jungiamų vieningos nuostatos dėl būtinybės atkurti Lietuvos valstybę. Vienybės, nepametant svarbiausio tikslo! 

Ne visas bendražmogiškai rūpimas temas apžvelgiame vasario mėnesio „Mūsų žodyje“. Bet maloniai kviečiame skaityti apie įspūdingą Vlado Bagdono bendrystę su muzika, Aloyzo Vilimo egzotinių vaismedžių sodą. Perspėjame apie telefoninių sukčių atakas ir analizuojame mitus apie generinius ir biopanašius vaistus oftalmologijoje, pristatome paštomatų diegiamas prieinamumo naujoves ir publikuojame daug kitų istorijų. Kaip supratote, vienaip ar kitaip mūsų straipsniai gimsta iš įsitikinimo, kad kiekvienas žmogus savo kasdieniame apsisprendime gali pasirinkti kažką gero. Apie tai žurnalo brailio raštu prenumeratoriams primins pirmasis šių metų priedo „Pasaulis į namus“ numeris – poetės, prozininkės, žurnalistės Julijos Iliuchos trumposios prozos rinkinys „Mano moterys“, pasakojantis apie Ukrainos moterų gyvenimą po 2022 m. vasario 24 d. Belieka sugrįžti prie seno romėnų posakio: „Žmonės, nežinantieji istorijos, visad lieka vaikai“. 

Ginta Čingaitė-Kiznienė