2026-ieji su kiekviena diena didina apsukas, pažeria naujų spalvų, patirčių ir emocijų. Tiktai pernelyg nesuklysime sakydami, kad 2025-ieji vis dar netoli, vis dar neseniai. 

„Sustok ir nurimk. Ne tik klausyk, bet ir išgirsk“, – tokiais žodžiais dainininkė Vaida Butautaitė-Sankovskaja kvietė į savo autorinį koncertą, vykusį prieš pat šv. Kalėdas Trakų Vokės dvaro sodyboje. Jai fortepijonu akompanavo džiazo pianistas Raigardas Daraganas. 

Kodėl Trakų Vokė? „Kažkada nuvažiavau į čia vykusį koncertą ir man labai patiko visa dvaro aplinka, renginių salė. Pamaniau, kaip būtų įspūdinga joje padainuoti pačiai“, – prisimena Vaida. Ir štai gruodžio 21-oji, scenoje du neregiai – Vaida ir Raigardas, jiems talkina trečia kolegė – Aistė Vilkišiūtė. Skamba Vaidos kūrybos dainos, Raigardo improvizacijos. 

„Visada dainavau ir norėjau dainuoti“, – pasakoja Vaida, tačiau tuo pat metu neslepia, kad santykis su muzika nebuvo pozityvus. 2010 m. mergina atvyko į Vilnių, tuomečiame pedagoginiame universitete studijavo muzikos pedagogiką. Pradėjo mokytis dainuoti pas muzikos pedagogę Aušrą Liutkutę. Pas tą pačią A. Liutkutę, kuri 1991 m. kartu su Jūrate Vizbaraite tapo pirmojo Beatričės Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkurso laureatėmis. Vėliau Vaidos beveik dešimt metų praleista Klaipėdoje. Dvasinio konsultavimo studijos Klaipėdos universitete, darbas „Pagalbos moterims linijoje“, vėliau – specialiosios kūrybos draugijoje „Guboja“, savanoriavimas „Jaunimo linijoje“. „Per pandemiją gyvenimas privertė ilgiau nei norėjau pabūti Vilniuje, – pasakoja Vaida. – Tada su vyru atvažiavome į Klaipėdą. Sprendimas vėl grįžti į Vilnių gimė beveik spontaniškai. Baigėsi projektai, kuriuose dalyvavau, o ir šiaip nusibodo! Padainuodavau savo malonumui, vieną dieną nusprendžiau: šalin muziką, užsiimsiu taro kortomis. 

Išmokau, įdomu, bet vis tiek kažko trūko. Baigiau hipnoterapijos kursus. Vyras vis juokaudavo: „Oho, kaip klesti šarlatanizmas!“ Prasidėjo neregių ir silpnaregių dainų konkursai „Low vission“. Praėjusiais metais su daina „Nesustok“ šiame konkurse tarp Lietuvos atlikėjų užėmiau pirmąją vietą. Susitikau buvusią dėstytoją Aušrą Liutkutę. Vėl pradėjome dainuoti.“ 

Anot pačios Vaidos, kad ir kaip bandė pabėgti, muzika ją lydi visą gyvenimą. „Muzika reikalauja daug ir sunkaus darbo, o aš esu iš prigimties tinginė, – atvirauja dainininkė. – Norėčiau, kad viskas išeitų be darbo. Kai kurie žmonės vis dar paklausia: „Kas čia sunkaus – padainuoti?“ Ateinantiems į „Guboją“ dabar aš irgi dažnai sakau: „Nieko sunkaus – tik padainuoti!“, tačiau daugelis supranta tik tada, kai pradeda dainuoti patys. Rezultatų nesiekiu, dainuoju savo malonumui, bet pati jaučiu, kaip mano dainavimas gerėja.“ 

Paklausta, ko muzikoje nemėgsta, nedvejodama atsako: metalo, repo, roką – su tam tikromis išimtimis. Patinka bažnytinė muzika. Per savo vestuves bažnyčioje pati sugiedojo psalmę. „Psalmės man patinka, – sako Vaida. – Psalmės melodiją žmogus gali susikurti pats. Čia panašiai kaip su malda: galima melstis kartojant išmoktus maldos žodžius arba kreiptis į Dievą savais žodžiais. Svarbiausia, kad būtų tikra ir nuoširdu.“ 

Raigardas Daraganas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijavo džiazo specialybę. Jo instrumentas – fortepijonas. Baigė bakalauro studijas. Neslepia, neregiui tai ganėtinai sunku: daug egzaminų, atsiskaitymų – kasdienio juodo darbo. Gal todėl, atėjus laikui rinktis, magistro laipsnio nusprendė nesiekti. Antra vertus, šis laipsnis yra svarbus renkantis tolesnį pedagoginį darbą, o jis nėra Raigardo pašaukimas. Raigardas ir toliau koncertuoja, turi kuratorių, su kuriuo rengia naujus kūrinius, šlifuoja atlikimo techniką. Paklaustas, kur yra tekę koncertuoti, vardija miestus, šalis: „Druskininkai, Palanga, Turkija, Pietų Korėja...“ „O praėjusiais metais?“ „Prezidentūroje, atidarant socialinių darbuotojų konferenciją, karatė kiokušin varžybų dalyviams Vilniuje, na, ir kalėdinis koncertas Trakų Vokėje metų pabaigoje.“ 

Su Vaida Raigardas – seni bičiuliai. Abu yra „Gubojos“ nariai. Koncertui intensyviai pradėjo ruoštis nuo lapkričio pradžios, nors improvizavo, kūrė muziką Vaidos dainoms jau vasarą. „Džiazas, palyginti su daugeliui klausytojų labiau įprasta klasikine muzika, pirmiausia kitokia stilistika, ritmika, – sako Raigardas. – Bet svarbiausia – improvizavimas. Dažnai sėdi prie instrumento ir improvizuoji – tiesiog momentinė kūryba.“ 

Šiais metais Raigardo vėl laukia „Gubojos“ organizuojamas įtraukiojo muzikavimo festivalis „Perliukai“, vasarą – tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis Palangoje, „Muzika be sienų“ Druskininkuose – tai svarbiausi 2026-ųjų akcentai, visa kita – muzikanto duona. 

Nuotrauka. Raigardas ir Vaida susirinkusiems į prieškalėdinį koncertą padovanojo gražių muzikinių akimirkų / Trakų Vokės dvaro archyvo nuotr. 

Akimirka iš koncerto Trakų Vokės dvare. Erdvioje šviesioje patalpoje, kairėje pusėje šviesiu fortepijonu groja iš dešinės užfiksuotas R. Daraganas. Nuotraukos centre priešais fortepijoną dainuoja šiek tiek dešiniuoju profiliu pasisukusi V. Butautaitė-Sankovskaja. Už jų yra dvejos dvivėrės durys į dar vieną patalpą, kurioje priešais žibančią Kalėdų eglutę stovi du krėslai. Raigardas vilki šviesų languotą švarką ir tamsias kelnes. Jo tamsūs plaukai trumpai kirpti. Akys atrodo užmerktos, burna praverta, lyg jis akompanuotų Vaidai. Ji dešiniąja ranka remiasi į fortepijoną, o kairiąją laiko sulenkusi priešais juosmenį. Moteris vilki ilgą tamsią suknelę, kurios apykaklė papuošta stambiais brangakmenius primenančiais akcentais, rankas iki alkūnių dengia plačios permatomos rankovės. Jos galva šiek tiek pakelta, tamsūs plaukai trumpai kirpti. Paryškintos akys užmerktos, padažytos lūpos pravertos, ji atrodo įsijautusi į dainą. Elegantiškame dvare, kurio sienas puošia į kolonas panašūs ir reljefiniai elementai, tvyro šventiška nuotaika.