SUPRASTI ASTIGMATIZMĄ PAPRASTAI  

Gydytojui nustačius astigmatizmą, tėvai išsigąsta ir užduoda daug klausimų.

Tėvai klausia:

Ar tai rimta liga?

Ar vaikas nematys visą likusį gyvenimą?

Ar būtini akinukai?

Ar ši liga pagydoma?

O suaugusiuosius apžiūrinčio akių gydytojo kabinete apsilankę žmonės nustemba sužinoję, kad turi astigmatizmą.

Tad kas tas paslaptingas astigmatizmas ir ką reikia apie jį žinoti?

Apie astigmatizmą

Astigmatizmas yra viena iš trijų refrakcijos ydų.

Ir nors turi diagnozę ir kodą tarptautinėje ligų klasifikacijoje, tačiau vis tik tai nėra liga.

Tai labiau refrakcijos yda, kurią turi ne tokia ir maža dalis žmonių.

Kitos labiau žinomos refrakcijos ydos yra trumparegystė ir toliaregystė.

Astigmatizmas yra netaisyklingas ragenos, o kai kuriais atvejais ir lęšiuko, išsigaubimas.

Įprastai ragena turi būti išgaubta tolygiai, tarsi nukirstas krepšinio kamuolys.

Tačiau, esant astigmatizmui, ragenos išsigaubimas nėra tolygus, o labiau ovalus.

Toks išgaubimas panašus į amerikietiškojo futbolo kamuolį.

Žinoma, akyse toks netolygus išsigaubimas nėra matomas.

Astigmatizmas gali būti tiek esant trumparegystei, tiek toliaregystei ar nesant nė vienai iš šių refrakcijos ydų.

Astigmatizmas turi kelias rūšis, kurios yra svarbios parenkant akinius.

Astigmatizmo kilmė, simptomai ir nustatymas

Astigmatizmas yra labiau paplitęs, nei manome.

Nedidelis astigmatizmas nesukelia didelių matymo problemų, todėl daugelis žmonių net nežino, kad turi šią ydą.

Iki galo nėra žinoma, kodėl vieni žmonės turi astigmatizmą, o kiti ne.

Jei tėvai turi astigmatizmą, didesnė rizika, kad ir vaikai turės.

Taip pat astigmatizmas gali atsirasti gyvenimo eigoje dėl kai kurių akių ligų, traumų arba po akių operacijų.

Dažniausiai astigmatizmas pasireiškia neryškiu matymu, nežymiai iškreiptu vaizdu.

Kai kurie žmonės vis prisimerkia, norėdami ryškiau įžiūrėti.

Akys labiau nuvargsta po įtempto darbo, tai sukelia diskomfortą, akių nuovargį, net galvos skausmą.

Astigmatizmas gana lengvai nustatomas tikrinant akis konsultacijos metu optikose, tiek vizito pas akių gydytoją metu.

Astigmatizmo gydymas

Nors skamba kaip rimta ir grėsminga diagnozė, astigmatizmo gydyti nereikia!

Astigmatizmas koreguojamas pagalbinėmis priemonėmis — akiniais, kontaktiniais lęšiais ar lazerine refrakcine regos korekcija.

Nedidelio laipsnio astigmatizmas gali būti ir nekoreguojamas, jei žmogus mato gerai ir neryškumas jo nevargina.

Siekiant ryškesnio matymo ar esant didesniam astigmatizmui, jis jau yra koreguojamas specialiais akiniais.

Taip pat galima koreguoti ir toriniais kontaktiniais lęšiais.

Nenorintiems nešioti akinių ar kontaktinių lęšių, astigmatizmą galima koreguoti ir lazerinės regos korekcijos operacija.

Ar gali astigmatizmas sumažėti ar padidėti?

Trumpas atsakymas būtų — taip, gali.

Jis gali padidėti po akių operacijų, traumų, ragenos uždegimų ar svetimkūnių.

Jei astigmatizmas gana greitai progresuoja paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje, reikia nuodugnesnio ištyrimo.

MOBILUMO ABĖCĖLĖ LASS PIETVAKARIŲ CENTRE  

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga organizavo žmonių su regos negalia orientacijos ir mobilumo specialistų kursus.

Programos vadovas Vilmantas Balčikonis teigė, kad šiais kursais siekiama padėti mažinti mobilumo instruktorių trūkumą Lietuvoje.

Po šių kursų aštuoniems naujiems socialiniams darbuotojams buvo išduotas pažymėjimas.

Tai instruktoriaus, galinčio padėti neregiui išmokti aplinkoje judėti su baltąja lazdele, pažymėjimas.

Po du naujus instruktorius atsirado Vilniuje ir Kaune.

Po vieną instruktorių atsirado Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje ir Šilalėje.

Programos dėstytojas ir vienas sudarytojų buvo Juozas Daunaravičius.

Juozą kalbino viena iš jo buvusių mokinių Irma Jokštytė-Stanevičienė.

Irma paklausė:

Juozai, per savo ilgametę darbo patirtį prisidėjote prie daugelio neregių Lietuvoje įgūdžių formavimo.

Taip pat vis prisidėdavote prie įvairių mokymų, konsultacijų socialiniams darbuotojams ar kitiems instruktoriams.

Kokį pokytį pats galėtumėte išskirti judant su baltąja lazdele?

Juozas atsakė:

Aš pradėjau dirbti 1991 metais, kai buvo suorganizuoti pirmieji kursai pedagogams, mokantiems neregius judėti savarankiškai.

Nuo to laiko pasikeitė labai daug kas: aplinka, transportas, lazdelės, kurių kokybė taip pat itin pagerėjo.

1998 metais vykusioje Atlantos konferencijoje pirmą kartą pamačiau dabar naudojamas kanadietiškas lazdeles.

Stengiausi, kad ir mūsų žmonės tokiomis naudotųsi.

Dabar mokome neregius prie vedamųjų linijų, garsinių šviesoforų, kai pradėjome, dauguma gatvių buvo kur kas blogesnės kokybės.

Taip pat ir vairuotojai nebuvo linkę praleisti neregio prie perėjos, žmonės dažnai būdavo nustebę ar susidomėję.

Dabar dažnai žmonės palydi neregį tiesiog neutraliu žvilgsniu arba pasiūlo pagalbą.

Tačiau labai svarbu ir tai, kad naujų pedagogų neatsiranda.

Irma klausia:

Papasakokite apie šią programą.

Koks jos tikslas?

Kokių žinių įgijo programos dalyviai šį pavasarį?

Juozas atsako:

Visų pirma, šia programa siekėme suteikti galimybę įgyti praktinių žinių mokant neregį orientuotis aplinkoje.

Programą sudarė trys dalys — viena teorinė ir dvi praktinės.

Su teorine dalimi viskas aišku — dalyviai klausėsi paskaitų ir susipažino su svarbiausiais mobilumo bei neregystės aspektais.

Tačiau po to vyko praktinės sesijos, kuriose dalyviai patys turėjo įvaldyti naudojimosi baltąja lazdele principus.

Praktinės užduotys buvo išdėstytos viduje ir išorėje.

Pamokos prasidėjo nuo orientavimosi patalpose — vaikščiojome koridoriais, laiptais, gerinome įgūdžius naudojantis baltąja lazdele.

Vėliau dirbome porose, vienas neregys ir vienas mokytojas.

Šių mokymų tikslas buvo ne tik parodyti, kaip vaikšto ir baltąja lazdele naudojasi neregys, tačiau ir suteikti praktinių žinių.

Galiausiai, kitoje mokymų dalyje, judėjimas persikėlė ir į Kauno gatves.

Dalyviams buvo duodamos užduotys, aplankėme Laisvės alėją, atnaujintą Kauno autobusų stotį, keliavome viešuoju transportu.

Irma klausia:

Juozai, kiek priklauso saugumas nuo tinkamos technikos?

Kokias klaidas dažniausiai fiksuojate, stebėdamas neregius mieste?

Juozas atsako:

Šiais laikais neregiai dažnai nedaug dėmesio kreipia į tinkamą lazdelės pasirinkimą.

Kartais matau neregį su silpnaregiams skirta lazdele, kuri susilanksto daugybę kartų ir yra visiškai plona.

Iš tiesų, kuo mažiau lazdelė turi dalių, tuo tiksliau ji gali pajusti pagrindą, kuriuo einame.

Aš manau, kad ypač tos daug kartų sulankstomos lazdelės nėra pakankamai patvarios.

Taip pat Lietuvoje neįprasta turėti kelias lazdeles.

Be to, iš tiesų dažnokai tenka pastebėti, kad neregys dažnai bėgte bėga.

Neregys ne pagal taisykles naudoja lazdelę ir atsitrenkia arba į suoliuką, arba į kitą kliūtį.

Nors daugumą kliūčių galima tikrai apeiti, turint teisingus vaikščiojimo įgūdžius.

Žinios ir patirtis

Į mobilumo ir orientacijos kursus atvyko dalyvių iš skirtingų savo veiklos sričių bei su labai nevienoda praktika.

Tačiau visi kalbinti kursų dalyviai vienbalsiai gyrė kursų programą ir įgytas žinias.

Šiaulių valstybinės kolegijos Socialinio darbo katedros lektorė Aristida Čepienė dėkojo už šiuos mokymus.

Aristida sakė, kad svarbu, kad daugėtų socialinių darbuotojų, galinčių sustiprinti neregių pasitikėjimą savimi ir skatinti juos išeiti į aplinką.

Kita kursų dalyvė iš Klaipėdos — pedagogė Vilija Ivanovienė, vedanti rankdarbių užsiėmimus Klaipėdos rajono neregiams.

Vilija išskiria psichologinės sveikatos stiprinimo svarbą.

Vilija mano, kad labai svarbu teikti ir tinkamą psichologinę pagalbą, kad žmonės žengtų tą žingsnį ir ryžtųsi pagerinti savo gyvenimą.

O štai dalyvis iš Vilniaus Jokūbas Urbonas, teigė, kad jam didžiausią įspūdį palieka sutinkamų neregių judėjimo greičiai.

Jokūbui buvo labai įdomu sužinoti, kaip reikėtų naudotis lazdele, kad būtų tinkamai apsaugotos abi kūno pusės.

Jokūbas džiaugiasi supratęs, kaip reikėtų mokyti neregį.

Galime džiaugtis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos lyderyste ir pastangomis.

Primename, kad, norint išmokti vaikščioti tam tikrais maršrutais, galima kreiptis į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą.

O sąjunga ir toliau ketina siekti, kad galinčiųjų suteikti neregiams reikiamų mobilumo žinių skaičius augtų.