Sveikos gyvensenos įpročiai gali pakeisti ne tik fizinę būklę, bet ir emocinę sveikatą. Šių dviejų dalykų balansas be galo svarbus kiekvieno žmogaus gerovei – juk ne veltui sakoma, kad sveikame kūne gyvena sveika siela. 

Vis daugiau dėmesio skiriama priemonėms, skatinančioms fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą, tačiau žmonių, turinčių regos negalią, padėtis išlieka kebli dėl prieinamumo stokos. Siekdama pakeisti situaciją, Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB) ėmėsi iniciatyvos ir pakvietė šios bendruomenės atstovus išbandyti savo jėgas sveikatingumo iššūkyje. Tris mėnesius trukusį išbandymą priėmė Erika Zvilnė, Andžėjus Ravanas ir Mantas Brazauskis. 

Iššūkyje dalyvavo poromis 

Kiekvienas sveikatingumo iššūkio dalyvis gavo po Lietuvoje puikiai žinomą porininką: Erika dirbo su aktore Larisa Kalpokaite, Andžėjus jėgas išbandė drauge su operos solistu Rafailu Karpiu, o sportininkui Mantui atiteko žodžio kišenėje neieškantis aktorius Giedrius Savickas. Žinoma, poros pačios pratimų neieškojo ir su maistu neeksperimentavo – juos visą laiką konsultavo dietistas Dainius Vyšniauskas ir pilateso trenerė, judesio specialistė Jurgita Valkiūnienė. 

Šis projektas trenerę Jurgitą iškart patraukė savo išskirtinumu: „Kai dalyvauja neregys ir žinomas žmogus, tai sukuria tam tikrų iššūkių dirbant su skirtingais žmonėmis tiek gyvenimo pobūdžio, tiek profesiniu, tiek fizinių galimybių atžvilgiu. Buvo tam tikrų iššūkių dirbant su regos negalią turinčiais žmonėmis, nes negali parodyti, turi aiškiai apibūdinti pratimus ir judesius, bet neperkrauti žmogaus pertekline informacija. Reikėjo pagalvoti, ką sakyti, kiek sakyti ir kaip tai pateikti, kad žmogui būtų aišku, ko iš jo noriu, kokio judesio noriu, kokios kokybės iš to judesio tikiuosi. Bet galiu pasidžiaugti, kad iššūkyje dalyvavusių neregių fizinė būklė daugeliu atžvilgių lenkia įprastesnėmis sąlygomis gyvenančių žmonių fizinę būklę. Jie motyvuoti ir stengiasi dėl savo sveikatos.“ 

O dietistas Dainius teigia tikėjęsis susidurti su daugiau iššūkių: „Galvojau, kad šis projektas bus kiek kitoks, kad skirtumas tarp darbo su turinčiais regos negalią ir žymiais žmonėmis bus didesnis, bet iššūkio eigoje supratau, kad kažkokių apčiuopiamų skirtumų nėra. Visiems kyla tų pačių mitybos iššūkių, žmogiškų: per didelis užkandžiavimas ar didelis užimtumas, ir dėl to nerandama laiko normaliam maistui pasigaminti. Patirtis buvo labai įdomi ir su malonumu tai pakartočiau.“ 

Prisiminė jau žinomus dalykus ir išmoko naujų 

Patogų gyvenimą iškeitę į sveikatingumo iššūkį, dalyviai teigia nė kiek nesigailintys – priešingai, džiaugiasi išskirtine galimybe pasirūpinti savo sveikata visiškai nemokamai. 

„Man šios galimybės pavydi ir draugai, ir šeimos nariai, – džiaugsmo neslepia Erika. – Savarankiškai sportuoti sudėtinga, nes bijai neteisingai atlikti pratimus, nežinai, nuo ko pradėti ir išvis, ką daryti, bet dabar žinau, kad pratimai gali būti ir smagūs, ir nesunkūs, ir įdomūs. Dėl iššūkio įgijau naują įprotį – vaikščiojimą. Nors ir ne kasdien, bet nueinu daugiau nei 10 km per dieną, kas man yra labai daug.“ 

Naudą iššūkyje įžvelgia ir Andžėjus: „Man šis iššūkis buvo kaip atspirties taškas – stengiuosi laikytis sveikatingumo įpročių ir toliau. Didžiausias atradimas – pilatesas. Visada galvojau, kad tai kažkoks moterų užsiėmimas, todėl labai nustebau, kai trenerė papasakojo, kad ši sporto rūšis skirta vidiniams raumenims stiprinti.“ 

„Dalyvaudamas iššūkyje, įgijau ir naudingų žinių, ir naujų judesių sužinojau. Dabar turiu ką pritaikyti kasdienybėje. Man, kaip profesionaliam sportininkui, buvo netikėta, kad virtos bulvės yra geresnis angliavandenių šaltinis nei makaronai, – šypsosi Mantas. – Sužinojau plačiau apie pratimus su masažiniu volu, kad juos reikia daryti greitu tempu. Smagu buvo prisiminti jau primirštus pratimus. O patarimais vadovaujuosi ir toliau, nors man, kaip sportininkui, ir nebuvo labai sudėtinga juos įlieti į savo kasdienybę.“ 

Rafailui, Larisai ir Giedriui labiausiai koją kišo didelis užimtumas ir laiko stoka, bet visi teigiamai vertina dalyvavimą sveikatingumo iššūkyje. O Rafailas džiaugiasi ne tik gera patirtimi – visa ši veikla jam buvo geras priminimas, koks svarbus mitybos cikliškumas – bet ir atradimu, kad sportas nebūtinai vyksta per jėgą, kad rezultatą galima pasiekti ir koreguojant judesio amplitudę. 

Vien noro neužtenka 

Atrodytų, kad sveikai gyventi gali kiekvienas ir tai – tiesa, bet kartais didelę valią ir norą palaužia prieinamumo stoka. Miestuose nuolat vyksta remonto darbai, ant šaligatvių statomi automobiliai, mėtosi paspirtukai, tad nenuostabu, kad prastai matantys žmonės mieliau renkasi keliones taksi ir dar mažiau juda. 

Net su taksi atvykus į sporto klubą nėra jokios garantijos, kad sportuoti pavyks. „Pirma grupinė treniruotė populiariame sporto klube. Atsistoju salės gale, kad, būdama naujokė, negadinčiau vaizdo senbuviams. O trenerė pritemdo salės apšvietimą – pritemdo stipriai, ir suprantu, kad nematau ne tik trenerės – nematau ir šalia esančių žmonių ir negaliu pratimo atkartoti žiūrėdama į juos, – pasakoja prisistatyti nepanorusi moteris. – Ir prasideda... Trenerė beveik nekalba, išskyrus trumpas frazes „sėdamės“, „sukamės“, „pakeliame ranką“... Bandau kažką daryti ir girdžiu: „Ne tą ranką! Kitą ranką! Ne į tą pusę! Į duris, į duris sukitės! Ne į tas duris!“ Užtrunka, kol suprantu, kad šitos replikos skirtos man. Tarsi nebūtų žodžių „kairė“, „dešinė“, tarsi būtų sunku prieiti arčiau ar bent kreiptis „panele, naujoke“... Šiaip ne taip ištveriu ir sprunku į treniruoklių salę, tikėdamasi atsigriebti ten. Deja. Nesu labai stipri silpnaregė, esu sportavusi su treniruokliais, tačiau kai juodos „staklės“ stovi ant juodos kiliminės dangos tarp tamsiai pilkų sienų – šito jau net man per daug.“ 

Tiesa, kad sportuoti pasiryžusi moteris nepasakė trenerei, jog blogai mato. Neužsisakė individualios treniruotės, kas, tikėtina, būtų prasminga. Bet ir pasakius ar užsisakius – ar kiekvienas treneris žinotų, kaip dirbti su regos negalią turinčiu žmogumi, kaip „įžodinti“ pratimus, ar galėtų imti ir pakeisti savo darbo stilių ir principus? 

Išeitis – sportuoti savarankiškai 

Kai sudėtinga sportuoti „įprastai“, lieka tik viena išeitis – daryti tai savarankiškai. Reginčiam žmogui tai įgyvendinti nėra sudėtinga, nes tiek internetas, tiek knygynai ir bibliotekos pilni informacijos apie sveikatą, mitybą ir judėjimą. Belieka pasirinkti sau priimtiniausią formą, knygą ar vaizdo turinį. Žmogui su regos negalia šis turinys nepadės. Lietuvoje beveik nėra prieinamų leidinių sporto ir sveikos mitybos temomis. Nors leidėjai jau domisi visiems tinkančia įtraukiąja leidyba, knygynų lentynose ar skaitmeninės prekybos platformose prieinamų leidinių sporto ir sveikos mitybos temomis vargu ar rasite. 

Lietuvos aklųjų sporto federacijai (LASF) priklausantys sporto klubai veikia tik didžiuosiuose miestuose, o ką daryti kitur gyvenantiems žmonėms, turintiems regos negalią? „Tikrai trūksta tiek galimybių, tiek informacijos, tiek bendrai sporto veiklų organizavimo žmonėms, turintiems tam tikrą fizinę ar sensorinę negalią. Reginčiam žmogui nėra sudėtinga reikiamos informacijos gauti internete, o neregiui norėtųsi, kad būtų daugiau galimybių gauti informaciją garsine pateiktimi ir naudotis šia informacija savarankiškai“, – situaciją vertina trenerė Jurgita. 

Ne paslaptis, kad leidiniuose apie sportą ar mitybą gausu nuotraukų, schemų ir piešinėlių. Ar ieškosite salotų recepto, ar bandysite praktikuoti jogą, visuose leidiniuose esminė informacija, aiškiai nusakanti etapus, bus pateikta paveikslėliuose. Nematančiam ar prastai matančiam žmogui tokia informacija yra bevertė. 

Savarankiškoms patirtims – prieinami leidiniai 

„LAB komanda su sporto ir sveikatingumo tema dirba jau antrus metus. Puikiai žinome, su kokiais iššūkiais šioje srityje susiduria žmonės, turintys regos negalią, ir jaučiame pareigą dėti visas įmanomas pastangas, kad žmonės galėtų sau prieinamu būdu gauti maisto receptus ar detalų sporto programos aprašą. Žinoma, esame biblioteka, todėl galime pokytį kurti tik informacijos prieinamumo lauke. Tą ir darome – leidžiame prieinamus sporto ir sveikos gyvensenos leidinius, – teigia projekto „Nematau, bet judu! Neregiams pritaikyta sporto informacija visus motyvuoja gyventi sveikiau“ vadovas Audrius Meška. – Praėjusiais metais siekėme būti modernūs ir įtraukūs, todėl visus leidinius išleidome moderniausiu EPUB3 formatu (tekstas, lydimas sinchronizuoto garso įrašo). Šiuos leidinius patogu skaityti tiek naudojantis ELVIS biblioteka kompiuteryje, tiek mobiliajame įrenginyje, parsisiuntus ELVIS programėlę. Patogiam skaitymui nereikia siųstis jokių papildomų programų – skaitymo procesas vyksta vienu mygtuko paspaudimu.“ 

Virtualią biblioteką ELVIS jau papildė šios knygos sporto ir sveikos mitybos temomis: 

1. Andriaus Pauliukevičiaus „Tobulas maistas sportuojantiems“ – knyga apie tai, koks maistas tinkamas sportuojantiems žmonėms ir kaip jis gali padėti pasiekti trokštamų rezultatų. Čia – net 50 puikių ir paties trenerio išbandytų receptų. 

2. J. Bowden, S. Sinatra, D. Rawlings „Didysis cholesterolio mitas“. Autoriai griauna mitą, kad didelis cholesterolio kiekis yra širdies ligų priežastis, ir pateikia keturių dalių strateginį planą, pagrįstą naujausiais tyrimais ir klinikiniais atradimais. Plano tikslas yra veiksmingai užkirsti kelią širdies ligoms, jas valdyti ir gydyti. 

3. „Aš ir mano diabetas“ (sud. J. Pečeliūnienė) – leidinys skiriamas pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, ir jų artimiesiems. Jame pateikiama daug informacijos apie cukrinio diabeto tipus, ligos diagnostiką, ligos kontrolę, jos kriterijus, gydymo būdus, šiuolaikinius vaistus, apie galimybę išvengti diabetinių komplikacijų, išlikti darbingam ir mėgautis gyvenimu. Knygoje taip pat rasite receptų ir pratimų su aprašymais, kaip juos tinkamai atlikti. 

4. Rimantas Stukas „Mitybos mokslininko užrašai“ – praktinis harmoningo gyvenimo vadovas apie maistą ir sąmoningą maitinimąsi. Leidinyje informacija susisteminta ir užtvirtina pabiras žinias. Svarbu rūpintis tuo, ką valgome, nes kiekvienas kąsnis tampa mūsų dalimi. Autorius moko kritiškai vertinti įvairius šaltinius, dietas ar keistus mitybos patarimus. 

5. Anita Bean „Mityba sportuojantiems“ – praktinis sporto mitybos vadovas ir receptų knyga. Čia gausu ne tik moksliniais tyrimais grįstų patarimų, valgiaraščių planų, bet ir paprastų, gardžių bei maistingų patiekalų receptų, kurie suteiks energijos, padės subalansuoti mitybą ir skatins gyventi sveikiau. 

6. Vaida Kurpienė, Martynas Praškevičius, Aistė Šeibokaitė „Balansas“ – knyga sportuojantiems savo malonumui ir norintiems maitintis skaniai, sveikai ir subalansuotai. Knygoje pagal sveikos mitybos principus sukurtus receptus papildo maistingumo verčių apskaičiavimai, visų knygos rengėjų bendrai rašyti patarimai, kaip teisingai pasigaminti, derinti skonius ar kodėl vertingas vienas arba kitas produktas. 

7. Elizabeth Hufton „Bėgimas: universalus gidas“ – knygoje pasakojama bėgimo istorija, apžvelgiami pirmieji didžiausi pasauliniai bėgimo renginiai. Čia rasite specialistų patarimų įvairiausiais su bėgimu susijusiais klausimais, skirtingoms varžybų distancijoms skirtus treniruočių planus ir receptus. Verčiant knygos puslapius, apie bėgimą bus kalbama vis detaliau, o užsiėmimai sveikatai gerinti pavirs rimtomis greičio, jėgos ir ištvermės treniruotėmis. Knygos finalas – tobula varžybų savaitė ir pirmasis maratonas! 

8. Mehmet Oz, Ted Spiker „Gydantis maistas“ – knygoje daktaras Ozas dalijasi žiniomis apie maistą, valgymą ir gyvenimą, aiškina, kaip naudotis maisto galia. 21-os dienos mitybos plane daktaras pateikia receptus sveikų, skanių ir lengvai pagaminamų patiekalų, kurie padės jaustis geriau ir praturtins kasdienį jūsų virtuvės meniu. 

Leidinius registruoti vartotojai gali skaityti virtualioje bibliotekoje ELVIS (elvislab.lt) arba ELVIS programėlėje. 

Sportuoti skatino ir gyvuose susitikimuose 

Rūpintis savo sveikata buvo skatinami ne tik iššūkio dalyviai, bet ir visa žmonių su regos negalia bendruomenė – organizuoti gyvi susitikimai su treneriais, gydytojais ir specialistais, kuriuose aptarta, kaip sportas ir sveika mityba veikia cholesterolį, diabetą bei kasdienį energingumą. Vyko 20 renginių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Ukmergėje ir „Zelvoje“. 

„Sprendžiant iš dalyvių gausos, tema tikrai aktuali. Net neabejojame, kad gautos žinios ir patirtys pravers visiems dalyvavusiems ir tuo pat metu apgailestaujame, kad neturime galimybių tokiais renginiais pradžiuginti ir kituose Lietuvos kampeliuose gyvenančių žmonių. Bet ir jiems paruošėme šiek tiek turinio: filmavome iššūkio dalyvių patirtis ir kai tik galėsime, iškart jomis pasidalinsime socialiniuose tinkluose. Tikimės, kad šios istorijos įkvėps žmones labiau rūpintis savimi ir savo sveikata“, – tikisi projekto vadovas, LAB leidybinių procesų koordinatorius A. Meška. 

Projektas „Nematau, bet judu! Neregiams pritaikyta sporto informacija visus motyvuoja gyventi sveikiau“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas, lėšomis. 

Nuotrauka: Kaip taisyklingai sportuoti, E. Zvilnei aiškina trenerė J. Valkiūnienė / Mindaugo Drigoto nuotr. 

Šviesioje patalpoje nuo liemens iki viršugalvio užfiksuotos E. Zvilnė ir J. Valkiūnienė. Erika stovi kairėje, galvą kiek pasukusi dešiniuoju profiliu. Ji dėvi šviesų megztinį, raštuotą tamsiais horizontaliais zigzagais ir stambius tamsintus akinius. Moters ilgi tamsūs plaukai yra sušukuoti atgal ir surišti į uodegą, kelios sruogos palaidos. Erikos lūpos putlios, kiek suspaustos, su nuleistais kampučiais, todėl ji atrodo susikaupusi. Dešinėje iš kairės užfiksuota Jurgita, uždėjusi kairę ranką Erikai ant krūtinės vidurio maždaug ties raktikauliais. Trenerė vilki tamsų laisvą bliuzoną ir ant kairiosios rankos bevardžio piršto mūvi žiedą. Moters ilgi garbanoti plaukai krenta ant pečių, akys nukreiptos į ranką, siauros lūpos pravertos, lyg ji kažką aiškintų. Moterys atrodo susitelkusios į sveikatingumo mokymus.