

Tikriausiai daugelis esame susidūrę su bičių ar vapsvų įgėlimu. Ir nors bitės ar vapsvos gelia tik gynybiniais tikslais ar išgandusios, įgėlimas dažniausiai būna skausmingas ir nemalonus. Tiek bitės, tiek vapsvos priklauso Hymenoptera vabzdžių grupei. Jų geluonis ir išskiriami nuodai skiriasi, manoma, kad vapsvos gelia skaudžiau ir jų nuodai pavojingesni, tačiau pagal įgėlimo pobūdį atskirti yra sunku. Apibendrintai literatūroje daugiau naudojamas terminas bitės įgėlimas.
Bičių įgėlimai į akis ar aplink akis esančią vokų odą pakankamai reti, tačiau jų pasitaiko. Tikslios statistikos nei Lietuvoje, nei visame pasaulyje nėra, tačiau medicininėje literatūroje galima rasti klinikinių atvejų, aprašančių bičių įgėlimus ir į rageną ar junginę.
Dažniau įgėlimų pasitaiko į aplink akis esančią vokų odą, antakių ar smilkinių sritį. Bičių geluonyje esantys nuodai sukelia odos uždegiminę reakciją, o aplink akis esantys poodiniai audiniai yra plonesni, oda jautresnė, todėl neretai intensyviai paburksta ir tampa sunkiau pašalinti geluonį.
Įgėlus bitei į aplink akis esančią odą pirmiausia svarbu kuo greičiau, per pirmas sekundes, pašalinti geluonį ir taip užkirsti kelią tolesniam toksino plitimui. Vis tik, jei geluonis odoje prabuvo ilgiau, jo šalinimo skubumas diskusinis klausimas, kadangi nuodas jau pasklido odoje. Iki 90 procentų bitės nuodų yra įšvirkščiami per pirmas 2030 sekundžių nuo įgėlimo, todėl vėlesnis geluonies pašalinimas yra tiesiog paties svetimkūnio pašalinimas, o ne nuodų pasklidimo rizikos sumažinimas. Gilboa ir bendraautorių publikuotame klinikiniame atvejyje aprašyta, kad vienam pacientui geluonis vokų odoje išbuvo net 28 metus ir nesukėlė jokių nepageidaujamų reakcijų ar komplikacijų.
Todėl jeigu nepavyksta ištraukti geluonies neišsigąskite, tačiau geriau vykti į oftalmologo kabinetą Skubios pagalbos skyriuje, kuriame yra galimybė geluonį, kaip svetimkūnį, pašalinti pincetu naudojant plyšinę lempą. Tačiau kadangi nuodai jau pasklidę ypač didelės skubos nėra.
Ištraukus geluonį įprastu atveju pirma pagalba nesiskiria nuo bet kurios kitos kūno srities tam tinka paprasčiausias šaltas kompresas. Internete gausu patarimų, ką daryti įgėlus bitei. Patariama pilti obuolių actą, tepti iš kepimo sodos padarytą tepalą, dantų pastą ar medų. Reikia pabrėžti, kad šios namų priemonės tikrai nėra tinkamos ir jokiais būdais nerekomenduojamos dėti aplink akis.
Jei bitė netyčia įgėlė į pačią akį būtina kuo greičiau nieko nelaukiant kreiptis į Skubios pagalbos skyrių išsamesnei akių gydytojo apžiūrai. Ypač skubu, jei matymas tapo neryškus, akis pradėjo bijoti šviesos, ašaroti, skaudėti. Priklausomai nuo įgėlimo vietos, galimi įvairūs akių pažeidimai ir galimos retos komplikacijos: toksinė keratopatija, regos nervo neuritas, toksinis skleritas, toksinis endoftalmitas, glaukoma ir katarakta. Visos šios komplikacijos pasitaiko itin retai.
Paprastiems įgėlimams į akių vokus neskiriami antihistamininiai ar priešuždegiminiai medikamentai. Vaistai skiriami tik tais atvejais, kai yra žymus paburkimas, kurį norima kuo greičiau sumažinti, arba žmogus turi padidėjusį jautrumą ar alergiją bičių nuodams.
Bičių įgėlimai yra švarūs, todėl stabligės prevencija nėra reikalinga, priešingai nei gyvūnų, pavyzdžiui, šunų įkandimų atvejais.
Bitės įgėlimo sukelti žymaus regėjimo pablogėjimo ar aklumo atvejai itin reti, todėl įprastai prognozė gana gera, tik reikia laiko ir kantrybės.
Nuotrauka: Priklausomai nuo bičių įgėlimo aplink akis vietos, labai retais atvejais galimi akių pažeidimai ir retos komplikacijos / www.pixabay.com nuotr.
Nuotraukoje užfiksuotos keturios bitės, skrendančios į kairėje pusėje esantį šviesų medinį avilį, į kurį lenda kiek susiliejęs spiečius. Bičių pūkuotus kūnelius sudaro trys dalys: plokščia galva su stambiomis tamsiomis akimis šonuose ir dviem trumpomis antenomis, apvali krūtinė ir pailgas šviesiai ir tamsiai dryžuotas pilvelis. Skrendančių vabzdžių šešios tamsios nariuotos kojelės yra nuleistos, o užpakalinėse yra šviesus apvalus žiedadulkių gumuliukas. Bičių dūzgiantys, kiek susilieję sparneliai yra permatomi ir tamsiomis linijomis padalinti į įvairių formų segmentus. Vabzdžiai atrodo tarsi komanda, siekianti to paties tikslo nešti į avilį žiedadulkes.