Rugpjūčio 5–11 dienomis Sofijoje (Bulgarija) vyko IBSA šoudauno (žmonių su regos negalia stalo teniso) 2024-ųjų Europos čempionatas. Jame Lietuvai atstovavo du sportininkai – Mindaugas Dvylaitis ir Ernestas Kačiulis. M. Dvylaitis viso čempionato metu demonstravo nepriekaištingą meistriškumą bei tvirtą ryžtą ir iškovojo antrąją vietą. Lietuvos žmonių su regos negalia sporto istorijoje tai istorinė pergalė. Mindaugas iki pat finalo nepatyrė nė vieno pralaimėjimo, varžovus nugalėdavo įtikinamu rezultatu, o finale nusileido tik žaidėjui iš Lenkijos Krystianui Kisielui. 

„Šoudaunas Lietuvoje pradėtas žaisti prieš 20 metų, – prisimena Mindaugas. – Aš pats jį žaidžiu jau 15 metų. Pradėjau dar besimokydamas mokykloje. Kaip sporto šaka, šoudaunas ypatingas tuo, kad ne viską lemia fizinės žmogaus savybės: reikalingas emocinis, psichologinis pasiruošimas. Turiu didelę žaidimo patirtį, visi varžovai pažįstami, iš dalies tai turbūt ir lėmė sėkmę.“ 

Paklaustas apie patį čempionatą, jo organizavimą, M. Dvylaitis pirmiausia prisimena tai, kad į jo atidarymą atvyko pats Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas. Tai akivaizdžiai rodo, kad šis žaidimas Bulgarijoje vertinamas labai rimtai. Paradoksas, tačiau čempionatui M. Dvylaitis ruošėsi praktiškai savarankiškai, be trenerio. „Namuose turiu šaudauno stalą, didelis privalumas, bet neturiu trenerio. Ruošiausi su draugais, tai vieno paprašau, kad su manimi pažaistų, tai antro. Kitų žaidėjų treneriai išnarsto, išanalizuoja būsimų varžovų žaidimo stilių, strategijas, o aš stoju ir žaidžiu.“ 

Mindaugas pripažįsta, kad prieš kokius septynerius ar penkerius metus Lietuvoje susidomėjimas šoudaunu buvo didesnis, didesnė konkurencija. Buvo būrys perspektyvių žaidėjų, daugelis jų išėjo į kitas sporto šakas ar kitas veiklos sritis. Kiekvienam savo, tačiau pats žaidimas nepelnytai nuvertinamas. Jam nereikia didelių finansinių investicijų, ypatingų sąlygų: užtenka vien šoudauno stalo, rakečių ir noro. „Europoje dar neseniai lyderiavo skandinavai – švedai, suomiai – dabar išmušė lenkų šlovės valanda. Po keletą stiprių žaidėjų turi latviai, prancūzai“, – mintimis dalijasi naujasis Europos vicečempionas. M. Dvylaitis prisimena pernai Lietuvoje vykusį stipriausių šoudauno žaidėjų dvyliktuko turnyrą. „Tai buvo tikrai prestižinis turnyras. Nepaisant sumažėjusio mūsų pačių susidomėjimo, Lietuva tarp šaudauno žaidėjų, žinoma, vertinama. Ateityje galbūt sulauksime ir Europos čempionato.“ 

Alvydas Valenta 

Nuotrauka: M. Dvylaitis parsivežė Europos šoudauno čempionato sidabrą / LASF archyvo nuotr. 

Priešais susiliejusį patalpos foną iš priekio nuo viršugalvio iki krūtinės užfiksuotas su medaliu pozuojantis M. Dvylaitis. Tamsiaplaukio vyro kaktą pridengia tiesūs kirpčiukai, nuo kurių atsispindinti šviesa suteikia drėgnų plaukų įspūdį. Smakro priekį dengia trumpa barzdelė, po tiesia nosimi tamsuoja ūsai. Mindaugo lūpos šiltai šypsosi, akys užmerktos, jų krašteliuose susimetusios smulkios juoko raukšlelės „žąsų kojelės“. Sportininkas vilki šviesius polo stiliaus marškinėlius, nuo kurių krūtinės į apačią tęsiasi šviesus trikampių ir rombų tinklas. Mindaugas kairiosios rankos nykščiu ir smiliumi priešais krūtinę laiko pakėlęs ant kaklo kabantį šoudauno sidabro medalį. Jį sudaro išorinis raštuotas metalinis žiedas ir šviesus vidurys, kuriame pavaizduotos dvi pailgos šoudauno raketės viena virš kitos ir kamuoliukas apačioje, supami smulkaus susiliejusio teksto. Foną sudaro stipriai susiliejusi šviesi patalpa su tamsiomis perskyromis ir žmonių figūros. Nuo Mindaugo sklinda pasididžiavimas savo rezultatais.