MOKYMAI „IT — MŪSŲ ATEITIS“ KAUNE  

Birželio 26-29 dienomis 12 LASS bendruomenės narių dalyvavo informacinių technologijų stovykloje „IT — mūsų ateitis“.

Stovykla vyko jau ketvirtą kartą.

Stovyklos organizatorius yra LASS elektroninės aplinkos prieinamumo specialistas Andžėjus Ravanas.

Andžėjus džiaugėsi, kad žmonės susirinko ne tik iš Vilniaus, Kauno, bet ir Varėnos, Plungės, Kupiškio.

Darbas vyko labai su kiekvienu atskirai, viską išsiaiškinant.

Bendravimas tęsėsi ir po užsiėmimų vakare, žaidžiant stalo žaidimus, dainuojant ir pritariant gitara.

Pirminė stovyklos idėja buvo sukviesti pradedančius telefonų „BlindShell Clasic 2“ ir „SmartVision 3“ vartotojus, kuriems trūksta žinių.

Ir nors šimtai bendruomenės narių naudoja tokius neregiams skirtus telefonus, 12 norinčių dalyvauti mokymuose neatsirado.

Buvo surinkti 6 dalyviai, kurie naudojasi vienu ar kitu telefonu su mygtukais.

Antroji 6 asmenų grupė buvo „iPhone“ įrenginių savininkai, kurie daugiau sužinojo apie įvairias programos funkcijas.

Su kiekviena grupe dirbo po vieną dėstytoją ir du asistentus.

Tačiau visi jie buvo iš tos pačios neregių ir silpnaregių bendruomenės.

Dirbo Andžėjus Ravanas, Dainora Rubašenko, Deividas Kirsanovas, Jonas Petrauskas, Laura Stadalninkaitė ir Kristina Malinauskienė.

Mokymų dalyviai pirmieji išbandė ir LASS pietvakarių centro viešbutuką.

Pirmieji klientai džiaugėsi, kad visuose kambariuose įrengti kondicionieriai, patogios lovos, yra užrašai brailio raštu.

LIETUVOS PARALIMPIEČIAI PASIRUOŠĘ  

Lieka truputį daugiau nei mėnuo iki Paryžiaus paralimpinių žaidynių.

Liepos pradžioje beveik paaiškėjo visa Lietuvos paralimpinės rinktinės sudėtis.

„Žaidynės vyks rugpjūčio 28-rugsėjo 8 dienomis.

Kiekviena paralimpinė sporto šaka turi savą atrankos sistemą.

Šiuo metu turime aštuonis paralimpiečius, vieno ar dviejų kvietimų dar galime sulaukti.

Žaidynėse Lietuvai atstovaus keturi regėjimo negalią turintys sportininkai.

Tai plaukikas Edgaras Matakas, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis, disko metikė Oksana Dobrovolskaja ir maratono bėgikė Aušra Garunkšnytė.

Edgaras Matakas yra vienas tituluočiausių rinktinės paralimpiečių, pastaraisiais metais rodantis aukščiausius rezultatus.

Aušra yra pirmoji Lietuvos paralimpietė maratono bėgikė.

Likusieji du sportininkai vietas žaidynėse iškovojo dėl aukšto sportinio meistriškumo ir pasiektų rezultatų.

Išlydėtuvės į paralimpines žaidynes numatytos rugpjūčio 9 dieną prezidentūroje.

Po jų sportininkai su savo treneriais išvyks į žaidynes.

Kiekvienas sportininkas turi savo treniruočių ir pasirengimo grafiką, todėl į Paryžių skris atskirai.

Vieni į žaidynes išvyks anksčiau, kiti galbūt tik jų išvakarėse.

ŠUNŲ VEDLIŲ ATEITIS — POLITIKŲ RANKOSE  

Apie padidėjusį dėmesį šunims vedliams LASS viceprezidentas Vilmantas Balčikonis atsako taip:

LASS neturi tikslo kiekvienam neregiui pasiūlyti po šunį vedlį.

Visiškai aišku, kad tokių žmonių daug nebus, bet mums svarbu, kad norintys turėtų galimybę.

Dalyvaudami tarptautinėje veikloje matome, kad Vakarų šalyse neregiai šia galimybe naudojasi.

Latvijoje, Estijoje tokių šunų taip pat jau yra.

Kodėl negalėtų būti Lietuvoje?

Šių šunų paruošimas brangus, todėl neužtenka tik norėti.

Bendraujame su politikais, ministerijos vadovais siekdami, kad šuo vedlys būtų pripažintas technine pagalbos priemone.

Balandžio pabaigoje LASS raštu kreipėsi į politikus, prašydama šunį vedlį įtraukti į Techninės pagalbos priemonių sąrašą.

Lietuva likusi vienintele Baltijos šalimi, kurioje žmonės su regos negalia turi patys rūpintis šuns vedlio įsigijimu ir priežiūra.

Latvijoje ir Estijoje yra paruošta arba ruošiama po 20 šunų, kurių rengimas nuo 90 iki 100 proc. kompensuojamas valstybės.

Vokietijoje šiuo metu yra daugiau kaip 2 tūkst. šunų vedlių.

Suomijoje yra paruošta 250 šunų, Lenkijoje paruošta 120.

Lietuvoje yra tik vienas šuo vedlys, kurio įsigijimu ir priežiūra rūpinasi pats regos negalią turintis gyventojas.

Šiuo metu asmuo su regos sutrikimais gali būti aprūpinamas tik regos techninės pagalbos priemonėmis.

Gali gauti kompensacijas už įvairaus tipo baltąsias lazdeles, elektroninį orientavimosi prietaisą.

Daug keturkojų draugų

Birželio viduryje Lietuvoje lankėsi Europos šunų vedlių federacijos prezidentas Deividas Adamsas ir valdybos nariai.

Vilniuje vyko šios federacijos posėdis.

Europos šunų vedlių federacija vienija 62 organizacijas iš 29 valstybių.

Į Lietuvą atvyko neregiai su keturiais keturkojais pagalbininkais.

Federacijos prezidentas D. Adamsas drauge su LASS vadovais du kartus lankėsi Seime.

Birželio 15 dieną svečiai keturkojų pagalbininkų gebėjimus demonstravo vilniečiams Katedros aikštėje, Bernardinų sode.

Pauliaus Kalvelio teigimu, kol kas jokių susitarimų su politikais nepasiekta.

Ateityje tikriausiai vyks bandomasis projektas, paaiškės, kaip prie šunų ruošimo ir įsigijimo prisidės valstybė.

Pirmieji žingsniai

Kaip ne kartą jau minėjome, Lietuvoje šiuo metu yra vienas šuo vedlys.

Šunų vedlių rengimu rimtai susidomėjusios dvi organizacijos: Tarnybinės šunininkystės klubas ir Šunų universitetas.

Gaila, bet apie prieš metus vienai lietuvaitei latvių parengtą šunį vedlį žinome labai nedaug.

Tai nereiškia, kad su juo galėtų bendrauti ar draugauti kiekvienas panorėjęs.

Artimesnis pabendravimas padėtų atsakyti į būsimiems šunų vedlių šeimininkams kylančius klausimus.

SUOMIJOS PAMOKOS  

Apie Suomijos aklųjų ir silpnaregių federaciją, jos reabilitacijos centrą žinome seniai.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Suomijoje ne kartą lankėsi buvę LASS vadovai, LASS respublikinio centro darbuotojai.

Atvykę į Lietuvą patirtimi dalijosi ir Suomijos specialistai.

Sektinu pavyzdžiu visada laikėme Suomijos reabilitacijos sistemą.

Birželio viduryje į Suomiją keliavo Paulius Kalvelis, Vilmantas Balčikonis, Jolanta Kručkauskaitė ir Renata Mingilė.

Po kelionės paprašėme pasidalyti mintimis ar pavyzdžiais, kuriuos galėtume pritaikyti Lietuvoje.

Paulius Kalvelis pasakoja:

Lankėmės centrinėje Suomijos aklųjų ir silpnaregių federacijos būstinėje Helsinkyje.

Domino teikiamos paslaugos, ypač reabilitacija.

Būstinė ir reabilitacijos centras įsikūrę viename dideliame komplekse, kuriame verda aktyvus gyvenimas.

Ten yra gyvenamieji kambariai atvykstantiems reabilitantams, maitinimosi, sporto erdvės.

Federacija turi keletą specialistų, atsakingų už žmonių su regos negalia įdarbinimą, bendravimą su darbdaviais, jų konsultavimą.

Paulius sako, kad Suomijoje bendravo su žmonėmis, turinčiais šunis vedlius.

Šunys vedliai Lietuvoje irgi turėtų atsirasti, nes žmonėms su regos negalia jie padeda sukurti aukštesnę gyvenimo kokybę.

Vilmantas Balčikonis pasakoja:

Įspūdį padarė pats būstinės pastatas.

Visko labai daug: viskas apgalvota iki smulkmenų, tokių kaip paviršiaus žymėjimas, taktiliniai evakuacijos planai.

Mane labiausiai domino reabilitacija.

Suomijoje netekęs regėjimo žmogus pirmąją pagalbą gauna jau ligoninėje.

Specialistas ergoterapeutas padeda išsirinkti lazdelę, įgyti pirmuosius mobilumo įgūdžius.

Tada vykstama į reabilitacijos centrą.

Kaip ir pas mus, reabilitacija paprastai trunka iki trijų savaičių.

Teikti paslaugas patikėta savivaldybėms.

Domėjausi įtraukiojo ugdymo situacija: Suomijoje ji veikia sklandžiai, pagalba teikiama ir mokytojui, ir mokiniui.

Jolanta Kručkauskaitė pasakoja:

Suomijoje labiausiai domėjausi aplinkos pritaikymu, reabilitacija, nes patys Kaune kelinti metai ją vykdome.

Šiais metais LASS pietvakarių centre įrengėme nedidelį 13 lovų viešbutuką, todėl viskas buvo įdomu.

Domino veiklos pasiskirstymas tarp centro, regionų ir filialų.

Renata Mingilė pasakoja:

SASF būstinė ir reabilitacijos centras yra tartum miestas mieste, vyksta įvairios veiklos.

Organizacija visoje Suomijoje gerai žinoma ir laukiama.

Tą patį galima pasakyti ir apie įtraukųjį ugdymą.

Mokyklos reabilitacijos specialistų laukia, o Lietuvoje, kai tokie specialistai atvyksta ir siūlo pagalbą, vis dar žiūrima įtariai.

GEROS NAUJIENOS „iPHONE“ NAUDOTOJAMS  

2024 metų birželio 11 dieną įvyko technologijų kompanijos, kuri vadinasi „Apple“, kasmetė konferencija.

Konferencijoje buvo pristatytos nauji „Apple“ produktai.

Kompanija „Apple“ pradžiugino visus lietuvius, o ypač neregius ir silpnaregius.

Tad dabar viską ir aptarkime.

Pradėkime nuo Lietuvos.

Naujojoje operacinėje sistemoje „iOS 18“ visuose „iPhone“ įrenginiuose atsirado lietuvių kalba.

Anksčiau ji buvo tik „Android“ operacinėse sistemose, o „iPhone“ vartotojai turėjo naudoti anglų, rusų, vokiečių ar kitas populiarias kalbas.

Nuo šiol visas „Apple“ telefono meniu, sisteminės funkcijos, nustatymai prieinami lietuviškai.

Dar geresnių naujienų sulaukė neregiai.

Be lietuvių kalbos „iPhone“ įrenginiuose atsirado ir lietuviškas balso sintezatorius „Ona“.

Jeigu nesate užsiregistravęs kaip „Apple“ produktų testuotojas, lietuvių kalba jūsų prietaise atsiras tik rugsėjo mėnesį.

Jei norite jau dabar išgirsti Onos balsą savo „iPhone“, tapti testuotoju labai paprasta ir nieko nekainuoja.

Tam tereikia užsiregistruoti „Apple“ puslapyje su savo „Apple ID“.

Vartotojai, išbandę bandomąją versiją, sako, kad sintezatorius Ona yra kokybiškiausias iš visų lietuviškų sintezatorių.

„Apple“ sukūrė ir dirbtinio intelekto modulį, kuris vadinasi „Apple Intelligence“.

„Apple Intelligence“ išsiskirs tuo, kad galės atlikti veiksmus jūsų telefone.

Pavyzdžiui, atsidarius nuotrauką pakaks paklausti „iPhone“ įrenginio „Kas čia pavaizduota?“

Telefonas pateiks labai išsamų aprašymą.

Arba skaitant straipsnį pakaks pasakyti „Nusiųsk šį straipsnį mamai“ ir prietaisas pats atliks visus veiksmus.

Pabaigai belieka pasidžiaugti, kokiais įspūdingų technologinių galimybių laikais mes gyvename.

Nekantriai laukime rudens ir „Apple Intelligence“.