LISABONOJE IŠRINKTAS EUROPOS AKLŲJŲ SĄJUNGOS PREZIDENTAS  

Europos aklųjų sąjunga kartu su Portugalijos aklųjų ir silpnaregių asociacija vasario 11-14 dienomis pakvietė Europos aklųjų organizacijas į Lisaboną.

Lisabonoje vyko 12 Generalinė asamblėja.

Renginyje dalyvavo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis ir viceprezidentas Vilmantas Balčikonis.

Asamblėjos metu buvo išrinkta nauja organizacijos vadovybė.

Sąjungos prezidente tapo Suomijos aklųjų organizacijos vadovė.

Išrinkta ir nauja 8 narių taryba.

Pasak LASS prezidento Pauliaus Kalvelio, naujoji vadovybė yra jauni žmonės, todėl organizacijos veikla taps aktyvesnė.

Organizacijos prezidentė sakė, kad savo teisėmis aklieji ir silpnaregiai turi rūpintis patys.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentas Vilmantas Balčikonis džiaugėsi, kad Lietuva yra matoma ir girdima.

Lietuvos atstovai siekia, kad organizacija atstovautų bei gintų ne tik aklųjų, bet ir silpnaregių teises.

Viso renginio metu gretimoje salėje veikė prieinamų technologijų paroda.

Nacionalinių delegacijų atstovai galėjo išbandyti brailio ekranus, mobiliuosius telefonus, lytėjimo skaitytuvus.

KAM VERTA PASKUBĖTI, O KAS GALI IR PALAUKTI  

2024 metų sausio 1 dieną įsigaliojo nauja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo redakcija.

Šis įstatymas buvo pervadintas į Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą.

Pagal šį įstatymą tiek darbingo, tiek senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims nustatomas dalyvumo lygis.

Dėl to asmenys su negalia suskubo keistis asmens su negalia pažymėjimus naujais.

Turėtas darbingumo ar specialiųjų poreikių lygis prilyginamas dalyvumo lygiui.

Tačiau paskubėti reikia tik tiems neįgaliesiems, kurie jau sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

Jiems didelių specialiųjų poreikių lygis bus prilyginamas 15 procentų dalyvumo lygiui.

Dėl to nuo kai kuriems iš jų gali padidėti socialinio draudimo pensijos.

O senatvės pensijos amžių sukakusiems neįgaliesiems, kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, pensijų didėjimas nenumatytas.

Darbingo amžiaus neįgaliesiems pažymėjimo keitimas darbingumo lygį prilyginant dalyvumo lygiui taip pat pensijos nepadidins.

Jų pažymėjimai galioja iki pažymėjimuose nurodytos datos, todėl skubėti juos keisti naujais nėra aktualu.

PARALIMPINĖMS ŽAIDYNĖMS ARTĖJANT  

Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse varžysis regėjimo negalią turintis plaukikas Edgaras Matakas.

Plaukimo specialisto Ramūno Leono treniruojamam Edgarui tai bus jau trečiosios paralimpinės žaidynės.

Edgaras Matakas yra antrasis Lietuvos paralimpietis, iškovojęs teisę varžytis šiose žaidynėse.

Pirmoji yra šaulė Raimeda Bučinskytė, ji kelialapį į Paryžiaus žaidynes pelnė praėjusią vasarą.

Pagal taisykles, vietos paralimpinėse žaidynėse yra skiriamos valstybėms, ne tiesiogiai sportininkams.

Lietuva plaukikams gavo vieną vietą, savo rodomais rezultatais ją iškovojo Edgaras Matakas.

Lietuva sieks, kad į Paryžių išvyktų daugiau Lietuvos plaukikų.

Edgaro Matako sportinė karjera yra įspūdinga.

2016 metais Edgaras debiutavo Rio de Žaneiro žaidynėse.

2021 metais Tokijo žaidynėse Edgaras iškovojo bronzos medalį.

Sportininko Edgaro kolekcijoje aukščiausi Europos ir pasaulio neįgaliųjų plaukimo čempionatų apdovanojimai.

Paryžiaus vasaros paralimpinės žaidynės įvyks nuo rugpjūčio 28 dienos iki rugsėjo 8 dienos.

Lietuvai tai bus dešimtosios žaidynės per šalies nepriklausomybę.

Ar jose rungsis daugiau Lietuvos sportininkų, galutinai paaiškės tik iki žaidynių likus porai mėnesių.

Dėl patekimo į žaidynes kovoja triatlono, šaudymo iš lanko, dziudo sportininkai.

Triatlonas tai sudėtinės ilgų nuotolių plaukimo, važiavimo dviračiu ir bėgimo varžybos.

Dziudo tai sportinės imtynės.

Galutinę komandos, vyksiančios į Paryžių, sudėtį žinosime birželio pabaigoje.

DRAUGE IR DARBUOSE, IR DAINOSE  

Kovo 11-ąją minime Lietuvos nepriklausomybės šventę.

Tačiau ši diena ne mažiau svarbi ir LASS Kelmės rajono filialo pirmininkei Janinai Samušienei.

Moteris kovo 11-ąją švenčia 70 metų jubiliejų.

Tad šia proga nutarėme šiek tiek dėmesio skirti Janinai Samušienei, jos darbams bei Kelmės neregių ir silpnaregių bendruomenei.

Janina LASS Kelmės rajono filialui vadovauja 36 metus.

Kelmės rajono filialas yra pastebimas visų LASS filialų rate kaip vienas veikliausių.

Ši organizacija turi netgi savo rajono VšĮ Kelmės aklųjų ir silpnaregių centrą.

Centras teikia socialinę pagalbą sutrikusios regos žmonėms, rūpinasi jų kultūriniu švietimu, savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimu.

Centras skatina motyvaciją dirbti, įvairiais būdais stengiasi sudaryti sąlygas žmonėms integruotis į visuomenę.

Šis centras yra įsikūręs nedideliame dviejų aukštų pastate, kuriame vyksta įvairūs užsiėmimai — šaškių būrelis, rankdarbių veikla.

Čia buriasi ir garsusis folkloro ansamblis „Ramočia“.

Pati LASS Kelmės rajono filialo vadovė Janina taip pat turi regėjimo sunkumų.

Jau nuo vaikystės jos matymas buvo silpnas, o laikui bėgant ši bėda vis aštrėjo.

Laimei, nedidelį regėjimo likutį vis tik pavyko išsaugoti.

Neregių ir silpnaregių bendruomenė Janiną pamėgo ne tik kaip darbuotoją, bet ir kaip jautrų, rūpestingą žmogų.

Bendruomenės žmonės sako, kad Janina yra labai rūpestinga ir atkakli.

Janina padeda visiems žmonėms, jais rūpinasi.

Neregiams padeda ir visa Janinos šeima.

Kai reikia nuvykti pas žmones į namus, nuveža Janinos vyras, padeda ir jos dukra.

Šiuo metu LASS Kelmės rajono organizacijai priklauso 153 nariai, iš kurių 109 yra senjorai su specialiaisiais poreikiais.

Kelmė yra nedidelis miestas, vieni kitus visi pažįsta ir jei kažkam atsitinka bėda dėl regėjimo, greitai apie tai visi sužino.

Naujai įstojusiems nariams Janina skiria labai daug dėmesio, supažindina su kompensacinėmis priemonėmis, reabilitacijos galimybėmis.

Janina žmones lydi į gydymo įstaigas, padeda susitvarkyti reikalingus dokumentus, sprendžia kitus iškilusius klausimus.

Žmonės džiaugiasi, kad filiale yra skatinamas neregių ir silpnaregių socialinis aktyvumas, užimtumas.

Čia atėję žmonės gali praleisti laiką dainuodami liaudies dainas, šokdami, sportuodami ar keliaudami.

Taip pat yra tradicija kartu švęsti įvairias metų šventes, susiburti tiesiog pasikalbėti.

Janina žmones aplanko, pasikalba, nes kartais vyresniam žmogui užtenka tik gero žodžio, paguodos.

O jei reikia kur nors palydėti, visuomet Janina pagelbėja.

Janina kiekvienam atėjusiam žmogui suteikia džiaugsmą, apkabinimą, ramybę.

Su Janina galima ir rimtas problemas spręsti, ir pajuokauti.

LASS Kelmės rajono organizacijoje yra folkloro ansamblis „Ramočia“.

Čia žmonės dainuoja liaudies dainas, šoka, groja senaisiais liaudies instrumentais.

Šiuo metu ansamblį sudaro 16 muzikantų, iš kurių pusė yra su regėjimo sutrikimais.

Ansambliečiai atlieka iš savo senelių ir tėvų išmoktas liaudies dainas, taip pat ir pačių sukurtas liaudies kūrybos dainas.

Šis kolektyvas dalyvauja liaudies šventėse visoje šalyje, jų atliekama muzika yra skambėjusi ir užsienyje.

Šiuo metu kolektyvas ruošiasi vasarą vyksiančiai Lietuvos dainų šventei, kur „Ramočia“ liepos 2 dieną koncertuos.

Dainų šventėse ansamblis dalyvauja nuo 1990 metų, kolektyvas iki šiol nėra praleidęs nė vienos tokios šventės.

Prie folkloro ansamblio „Ramočia“ prisideda ir Janina.

Janina stengiasi viskuo pasirūpinti — transportu, finansiniais reikalais, senovinių liaudies instrumentų, kostiumų pirkimu.

Janina rūpinasi patalpomis repeticijoms, viskas būna paruošta, šilta, švaru, jauku.

Prie ansamblio veiklos labai prisidėjusi yra visa Janinos šeima.

Ansamblyje gražiai dainavo Janinos vyro tėtis, dabar dainuoja ir Janinos vyras Jonas.

Ansamblyje dainuoja ir pati Janina.

Visiems brangi kiekviena išvyka, kiekvienas koncertas.

Visi draugiškai, dainingai ir smagiai vieni kitus palydi, pagloboja ir eina į priekį.

APRŪPINIMO TECHNINĖS PAGALBOS PRIEMONĖMIS TVARKOS APRAŠO REDAKCIJA  

Buvo patvirtintas naujos redakcijos Asmenų aprūpinimo regos techninės pagalbos priemonėmis tvarkos aprašas.

Jis įsigalios 2024 metų balandžio 1 dieną.

Svarbiausios šio aprašo naujovės yra šios:

Nuo 200 iki 300 eurų padidintos kompensacijos už mobiliojo ryšio telefoną.

Kompensacija ir toliau bus skiriama kas 3 metus ir kompensacijos dydis negalės viršyti jo įsigijimo kainos.

Nuo 300 iki 400 eurų padidės kompensacija už DAISY grotuvą garsinėms knygoms.

Kompensacija ir toliau bus skiriama kas 4 metus ir kompensacijos dydis negalės viršyti jo įsigijimo kainos.

Kai kurias paprastesnes techninės pagalbos priemones vėl dalins Techninės pagalbos priemonių centro teritoriniai padaliniai.

Tokios priemonės bus: įvairios baltosios lazdelės, kalbantys staliniai ir rankiniai laikrodžiai, didinamieji stiklai tiek su apšvietimo įrenginiu, tiek ir be jo.

Taip pat staliniai didinamieji stiklai, skysčio lygio rodytuvai, kalbantys kraujospūdžio matuokliai.

Dažniausiai nebereiks Techninės pagalbos priemonių centro teritoriniam padaliniui teikti gydytojo pažymos.

Daugeliu atvejų sprendimą dėl regos techninės pagalbos priemonės poreikio priims Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.

Žmogui į agentūrą pačiam kreiptis nereiks, nes teritorinis padalinys pats kreipsis į agentūrą dėl techninės pagalbos priemonių.

Agentūra ne vėliau kaip per 10 darbo dienų priims sprendimą dėl priemonių poreikio.

Pateikus teritoriniam padaliniui prašymą dėl kompensacijos su visais reikiamais dokumentais, kompensacijos gali tekti ilgokai palaukti.

Kompensacija žmogui bus išmokama ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo komisijos sprendimo priėmimo dienos.

Asmuo ar asmens atstovas turės teisę apskųsti komisijos sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo centro direktoriui.

Skundas turės būti išnagrinėtas ir sprendimas turės būti priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos.

BASEINE — SPECIALIOS ORIENTAVIMOSI PRIEMONĖS NEREGIAMS  

Šiemet Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse varžysis regėjimo negalią turintis plaukikas Edgaras Matakas.

Profesionalių plaukikų mūsų bendruomenėje nėra daug.

Tačiau mėgstančių plaukioti baseine ar ežeruose tikrai nemažai.

Pristatome net dviejų kompanijų kuriamus specialius orientavimosi baseine produktus.

Kas žino, gal gana greitai jie gali tapti patikimais mūsų plaukikų pagalbininkais.

Izraelyje sukurta išmanioji galvos juosta

Sportuodami regos negalią turintys ir vyresnio amžiaus žmonės susiduria su sunkumais dėl orientavimosi erdvėje.

Tokie žmonės gali susižaloti.

Prastas orientavimasis net gali sukelti pavojų gyvybei.

Treniruočių metu neregiai sportininkai yra priklausomi nuo kito asmens, vadinamo reginčiu vedliu.

Neregiai sportininkai dažnai nesijaučia savarankiški, nepasitiki savimi.

Viena iš pagalbinių orientavimosi baseine priemonių vadinasi „Eye-Can“.

Šį prietaisą galima vadinti išmaniąja galvos juosta.

Priekyje, ant kaktos, yra filmavimo kamera su vaizdo apdorojimo galimybėmis.

Prietaisas nedelsiant įspėja plaukiką apie nukrypimą nuo plaukimo takelio centro.

Prietaisas taip pat signalizuoja apie pavojus užsiimant kitomis sporto šakomis.

Galvos juosta vibruoja ir įspėja sportininką apie netoliese esančią kliūtį.

Prietaisas taip padarytas, kad netrukdytų plaukti.

Plaukikai sako, kad su tokia juosta daugiau neregių pamėgs plaukimą.

Šveicarų kuriamas plaukimo kepuraitės prototipas

Mokslininkai kuria specialią maudymosi kepuraitę, kuri padėtų neregiams ir silpnaregiams orientuotis baseine.

„Eyecap“ — tai plaukimo kepuraitė, kurios priekyje ir abiejuose šonuose įtaisyti jutikliai.

Taip regos sutrikimų turintys žmonės jau greitai galės saugiai plaukioti.

Kepuraitė vibruoja ir skleidžia garsą, įspėdama regos negalią turinčius plaukikus.

Kepuraitė įspėja, kai plaukikai priartėja prie baseino sienos arba yra netoli kito plaukiko.

Plaukimo kepuraitę bus galima įsigyti nuo 2025 metų.

Kepuraitės kūrėjai stengiasi, kad kepuraitė galėtų padėti regos sutrikimų turintiems žmonėms laisvai jaustis ir prie ežero ar jūros.