Noras pažinti, tyrinėti ir išsaugoti aklųjų istoriją, užfiksuoti dabartį ir pažvelgti į ateitį prieš kelis dešimtmečius neregių šviesuolių galvose pasėjo mintį įkurti neregių veiklos, nuveiktų darbų tyrimų ir surinktos medžiagos išsaugojimo centrą. Centro sumanytojai siekė į neregių veiklą žvilgtelti plačiau: kaupti ir rinkti medžiagą apie Lietuvoje gyvenančius ir kuriančius akluosius, domėtis neregių veikla įvairiose pasaulio šalyse. Norint įgyvendinti šiuos ambicingus planus buvo būtinas instrumentas. Juo tapo 1969 metų sausį Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) centro valdybos prezidiumo nutarimu įsteigtas LAD Centrinės bibliotekos Tiflotyros skyrius, kuris tų pačių metų kovo 1 dieną pradėjo veiklą. Taigi Tiflotyros skyrius šiemet švęstų 55 metų veiklos sukaktį. Tačiau laikas diktuoja savo sąlygas. Prieš dešimt metų, siekiant kryptingai formuoti vieningą bibliotekos dokumentų fondą, Tiflotyros skyrius buvo sujungtas su Informacinių išteklių skyriumi. Vykdant vieningą apskaitą, tiflotyros dokumentai integruoti į bendrą bibliotekos fondą. 

Kaip pasikeitė tiflotyrinės medžiagos kaupimas, sisteminimas ir analizavimas? Koks likimas laukia tiflotyros ateityje ir kokią jos raidą galima numatyti penkerių ar dešimties metų perspektyvoje? Apie šiuos ir kitus klausimus kalbamės su Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB) specialistais. 

Žiupsnelis istorijos 

Daugelis neregių, besidominčių Lietuvos aklųjų ir silpnaregių istorija, medžiagos ieško LAB. Prieš 55 metus šią medžiagą kaupti ir sisteminti pradėjo būtent Tiflotyros skyrius. Pradžia buvo nelengva. Ilgametis LAB Tiflotyros skyriaus vadovas Juozas Valentukevičius prisimena: „Aklųjų draugijos aktyvistai dažnai susitikdavo, diskutuodavo, kurdavo įvairius planus. Tokiuose savotiškuose diskusijų klubuose, kurie dažnai užsitęsdavo kelias valandas, ir gimė mintis įkurti tiflokabinetą ar tiflocentrą, kuris kauptų įvairius dokumentus apie akluosius, rinktų garso įrašus su aklųjų balsais, saugotų muzikos įrašus, telktų medžiagą apie žymius pasaulio akluosius ir kt. Didžiausi tokio centro kūrimo entuziastai buvo poetas Antanas Jonynas ir socialinių mokslų daktaras Valentinas Vytautas Toločka.“ 1966 metų pradžioje tapęs LAD centrinės bibliotekos vadovu, V. V. Toločka siekė įgyvendinti tiflotyros centro įkūrimo idėją. Būdamas tikru LAD metraštininku, nuo mokyklinio suolo domėjęsis neregių istorija, naujasis vadovas ragino ir kitus bibliotekos darbuotojus rinkti ir kaupti tiflologinę literatūrą. Imta rinkti nepriklausomoje Lietuvoje Kauno aklųjų instituto brailio raštu leistas knygas ir įvairius periodinius leidinius. Užmegztas bendradarbiavimas su kitomis aklųjų bibliotekomis ir privačiais kolekcininkais. Kaip teigia J. Valentukevičius, „per dvejus metus pavyko surinkti apie tūkstantį įvairių tiflologinių leidinių. Šiai medžiagai saugoti buvo skirta atskira bibliotekos patalpa“. 

Po trejų aktyvios veiklos metų, kaip minėta, 1969 m. LAD Centrinėje bibliotekoje buvo įsteigtas Tiflotyros skyrius. Pirmąja skyriaus vedėja tapo Kristina Maculevičienė. Tuo metu toks specializuotas tiflocentras buvo pirmasis ir vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir Sovietų Sąjungoje. Jame buvo kaupiami ne tik leidiniai, bet ir Lietuvos aklųjų gyvenimą atspindintys garso įrašai, užfiksuoti magnetinėje juostoje. „Per pirmuosius dvejus metus tiflotyros fondai labai išaugo. Prisiminkime, kad iki oficialaus įkūrimo skyriuje jau buvo 1100 bibliotekinių dokumentų, o 1971 metais jų buvo jau 2825. Svarbiausia, kad pasisekė surinkti visus prieškario Lietuvoje išleistų tifloperiodinių leidinių „Aklųjų dalia“ ir „Mūsų aklieji“ numerius, taip pat tris Prano Daunio kūrybos knygas ir panašius leidinius“, – pasakoja J. Valentukevičius. 

Plečiantis Tiflotyros skyriaus veiklai, nuo 1972 metų buvo pradėta kaupti specifinė literatūra įvairių sričių specialistams, dirbantiems su aklaisiais: tiflologiniai ir oftalmologiniai žurnalai reginčiųjų raštu įvairiomis užsienio kalbomis. Tais pačiais metais pradėta kopijuoti vertingas ir reikalingas knygas, kurių nebuvo bibliotekos fonduose. Per šiuos metus nukopijuota („atšviesta“) 91 knyga. Gausėjo knygų brailio raštu. Aklųjų leidyklos tiflologinės literatūros redakcija daugelį vertingų ir įdomių knygų vertė iš užsienio kalbų ir leido brailio raštu. Taip pat buvo leidžiamos pačių neregių parašytos knygos. Tai dešimt A. Jonyno knygų, Antano Adomaičio prisiminimai, žymaus pedagogo Alfonso Valašino trijų tomų knyga „Žymūs aklieji“. „Kitas veiklos baras – kai kurių leidinių mikrofilmavimas. Paminėsiu Vokietijoje leisto žurnalo „Blinden Freund“ („Aklųjų draugas“) komplektą ir Rusijoje iki 1917 m. leisto periodinio leidinio „Slepec“ („Aklasis“) kopijas. Iš viso skyriuje saugoma keli šimtai pavadinimų mikrofilmuotų leidinių. Ypatingas dėmesys skirtas garso įrašų kaupimui, nes šios rūšies dokumentai buvo ir tebėra patys populiariausi tarp skaitytojų. Vos pradėjus skyriui veikti, buvo nuspręsta surinkti visus įrašus, bent kiek susijusius su aklaisiais ir saugomus Lietuvos valstybiniame radijo komitete. Palyginti greitai pavyko gauti 28 juostas su Beatričės Grincevičiūtės įdainavimais. Kai kurių įrašų teko ieškoti ir už Lietuvos ribų. Bibliotekai buvo žinoma, kad 1948 m. pavasarį iš Maskvos atvykusi garso įrašų brigada į magnetinę juostą įrašė LAD Kauno skyriaus solistus, vokalinius ansamblius ir kanklininkus. Tiflotyros skyriaus vedėjui A. Bagdonui pasinaudojus asmeniniais ryšiais pasisekė parsivežti taip mums reikalingą įrašą. Šis įrašas ir yra pats seniausias“, – pasakojo J. Valentukevičius. 

1967 metais inicijuojant LAD Lietuvos kino studija sukūrė pirmą trumpametražį filmą apie Lietuvos aklųjų gyvenimą „Žmonės, grįžę iš tamsos“. Nuo tada pradėti rinkti ir kiti kino filmai, o nuo 1989 metų – ir įvairios vaizdajuostės, atspindinčios įvairiapusį aklųjų gyvenimą. Buvo sukaupta daugiau kaip 150 įvairių vaizdo įrašų. Kita aktuali veikla buvo vertimai. Nuo 1977 metų LAB pradėjo dirbti 3 vertėjos, kurios vertingiausius ir įdomiausius tiflologinius straipsnius vertė iš lenkų, vokiečių ir anglų kalbų. Jų vertimai buvo skelbiami garsiniame žurnale ir leidžiami atskirais rinkiniais. 

LAB Tiflotyros skyrius neatsiliko nuo inovatyvių technologijų. Laikui labiausiai veikiant garso įrašų magnetinės juostos kokybę, garso įrašai pradėti pervedinėti į skaitmeninį formatą ir saugoti kompaktinėse plokštelėse. Svarbūs istoriniai dokumentai pradėti skelbti internetinėje erdvėje. Nuo 2016 m. vidurio, išnaudojant šiuolaikinių informavimo priemonių galimybes, LAB svetainėje pradėjo veikti tinklaraštis apie neregius tiflotyra.labiblioteka.lt. Tinklaraštis skirtas besidomintiems aklųjų ir silpnaregių gyvenimo aktualijomis, regos problemų turinčių vaikų tėvams, socialiniams darbuotojams, tiflopedagogams. 

Nūdiena ir ateitis 

Šiuo metu tiflotyrinė medžiaga kaupiama, sisteminama ir analizuojama LAB Informacinių išteklių skyriuje. Apie tiflotyros situaciją šiandieninėje Lietuvoje, jos ateitį ir perspektyvas mintimis dalijasi LAB direktorės pavaduotoja Erika Buivydienė ir Informacinių išteklių skyriaus vedėja Dalia Balčytytė. 

Kaupiant ir renkant tiflotyrinę medžiagą LAB turi pasitvirtinusi ilgalaikę strategiją, papasakokite apie ją išsamiau. 

E. Buivydienė: LAB tiflotyrinė veikla buvo vykdoma beveik nuo bibliotekos įkūrimo pradžios, ji nuolat keičiasi, priklausomai nuo neregių ir silpnaregių bendruomenės bei visuomenės poreikių, iškylančių aktualių klausimų. Šiuo metu galiojančią LAB tiflotyrinės veiklos tobulinimo koncepciją 2020 metais sudėliojo ir patvirtino ekspertų darbo grupė, kurioje dirbo LAB tiflotyros specialistai Audronė Gendvilienė, J. Valentukevičius ir Ina Praprovienė. LAB tiflotyrinės veiklos tikslas – užtikrinti išsamios ir aktualios informacijos apie aklumą ir regos sutrikimus prieinamumą ir sklaidą, siekiant padėti regėjimo sutrikimus turintiems asmenims sėkmingai integruotis į visuomenę. Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, svarbu tiflotyrinę veiklą plėtoti trimis kryptimis. Kiekvieną jų norėčiau trumpai pristatyti. Pirmoji kryptis orientuota į tiflotyros fondo valdymą. Siekiama, kad visuomenė ir specialistai, aptarnaujantys regėjimo sutrikimus turinčius asmenis, gautų prieigą prie žinių ir informacijos. Tad labai svarbu bibliotekoje turėti naujausią, aktualią ir išsamią informaciją apie aklumą ir regos sutrikimus, literatūrą ugdymo, informacijos prieinamumo, reabilitacijos, aplinkos pritaikymo bei įtraukties klausimais, saugoti dokumentus apie svarbiausius įvykius neregių ir silpnaregių bendruomenėje. Ne mažiau svarbu, kad biblioteka ne tik kauptų šią informaciją, bet ir ją aktualintų, populiarintų, dalintųsi su kitomis bibliotekomis bei organizacijomis, kad žinios pasiektų kuo įvairesnių sričių specialistus. Antroji LAB tiflotyrinio darbo kryptis – teikti profesionalią pagalbą įstaigoms ir organizacijoms, aptarnaujančioms regėjimo sutrikimus turinčius asmenis. Galima pasidžiaugti, kad biblioteka pastaraisiais metais labai aktyviai veikia šioje srityje – kasmet organizuojami mokymai šalies bibliotekoms ir kitoms kultūros įstaigoms, kad jos taptų atviresnės regos sutrikimus turintiems žmonėms, rengiamos metodinės rekomendacijos, įgyvendinamos bendros veiklos. LAB iniciatyva dar 2021 metais Lietuvos bibliotekos pasirašė Bibliotekų prieinamumo manifestą, kuriuo pasižadėjo kurti visiems atvirą įtraukią informacinę ir kultūrinę erdvę. 

Trečioji tiflotyrinės veiklos plėtojimo kryptis skirta didinti visuomenės supratimą apie regos sutrikimus. LAB įsipareigojo šviesti visuomenę, kaip svarbu žmonėms su regos sutrikimais užtikrinti kultūrinės aplinkos, švietimo ir informacijos bei ryšių prieinamumą. Organizuojame mokymus, rengiame straipsnius ir kitais būdais bandome prieinamumo temą įtraukti į visuomenės gyvenimą. Šiais metais net Vilniaus knygų mugės viena iš temų – literatūros prieinamumas. Šiai temai skirtas itin didelis dėmesys. 

Vykdant vidinę bibliotekos reorganizaciją senokai nebeliko Tiflotyros skyriaus, kas jį pakeitė ir ar pasikeitė tiflotyrinės medžiagos rinkimo ir tvarkymo kriterijai? 

D. Balčytytė: Dar prieš 10 metų buvo priimtas sprendimas sujungti Tiflotyros skyrių su Informacinių išteklių skyriumi, kadangi juos vienija vienas tikslas – kryptingai formuoti vieningą bibliotekos dokumentų fondą. Labai natūraliai tiflotyros dokumentai integruoti į bendrą bibliotekos fondą, nes bibliotekoje vykdoma vieninga apskaita. LAB grįžus į renovuotas bibliotekos patalpas Vilniuje, Skroblų g. 10, nuspręsta tiflotyros dokumentams skirti atskirą erdvę – teminės literatūros skaityklą. Ypač vertingi dokumentai, asmeniniai archyvai saugomi bibliotekos saugykloje, su jais galima susipažinti tik atvykus į biblioteką. 

Dalis LAB saugomų dokumentų yra perduota Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai (LASS). Kokiu principu vadovaujantis atrinkti dokumentai ir ką sau pasiliko biblioteka? Kaip susiorientuoti skaitytojams ir specialistams, kur surasti reikalingą dokumentą? 

D. Balčytytė: LASS buvo perduoti šios organizacijos veiklos dokumentai, suvažiavimų, Tarybos sprendimai ir protokolai. Šių archyvinių LASS dokumentų biblioteka negali saugoti ir išduoti skaitytojams, nes juose pateikti asmeniniai duomenys. Kadangi LASS perduoti dokumentai yra susiję tik su LASS veikla, tai ir skaitytojui neturėtų būti sudėtinga rasti reikiamą dokumentą. Biblioteka, gavusi konkrečią užklausą apie LASS veiklą, mielai patars skaitytojui kreiptis į LASS. 

Kokiais unikaliais tiflotyriniais eksponatais galite pasigirti? 

D. Balčytytė: Bibliotekoje veikia laikina istorinių tiflotyros dokumentų ir eksponatų paroda. Joje galite pamatyti ir pavartyti Prano Grodeckio knygelę „Sergėkitės akių apvilkimo“, išleistą Tilžėje 1905 metais, bei Prano Daunio „Ties likimo sostu“, išleistą Kaune 1937 metais. Taip pat Jūsų laukia žurnalo „Aklųjų dalia“ numeriai, nešiojamoji brailio rašto mašinėlė „Erika Pitcht Mini“ bei brailio rašto mokymo priemonė, skirta Pirmajame pasauliniame kare apakusiems kareiviams. 2023 metais bibliotekai gavus Lietuvos kultūros tarybos (LKT) finansavimą buvo parengta nuolatinės tiflotyros temai skirtos ekspozicijos koncepcija. Ekspozicijos akcentas – per bibliotekoje saugomus tiflotyros dokumentus ir eksponatus atskleisti Lietuvos neregių indėlį į visuomenės vystymąsi ir pažangą. Tarkime, Kaune pastatyta pirmoji požeminė perėja buvo skirta neregiams, o vaikšto ja visi Kauno gyventojai. Neregių bendruomenei priklausančiose gamybos įmonėse pagamintais buitiniais prietaisais naudojosi ir šiandien naudojasi visi Lietuvos gyventojai. Skaitmeninė leidyba, balso sintezė ir kitos naujausios technologijos labiausiai reikalingos neregiams, bet puikiai pasitarnauja visai visuomenei. 

Kiek įsigyta įvairių tiflotyrinių dokumentų ir eksponatų per pastaruosius penkerius metus? 

D. Balčytytė: Šiuo metu bibliotekos fondą pildome aktualiais dokumentais apie fizinės aplinkos ir informacijos prieinamumą, įtraukiąją leidybą, meno prieinamumą, įtraukųjį ugdymą, reabilitaciją bei socialinę įtrauktį. Per pastaruosius metus fondą papildėme daugiau nei 70 leidinių šiomis temomis. Daugiausia tai – profesionalūs leidiniai anglų kalba. Nuolat sekame, kas išleidžiama minėtomis temomis lietuvių kalba. Biblioteka rengia prieinamą skaitmeninį katalogą, pristatantį naujausius leidinius tiflotyros tematika, ir juo aktyviai dalijasi su organizacijomis, socialiniais darbuotojais, specialiaisiais pedagogais, dirbančiais su regos negalią turinčiais žmonėmis. Šios knygos nestovi lentynose, laukdamos savo skaitytojų. Jos aktyviai juda – tiflotyros leidinių parodos vyko LASS ugdymo centre, Nacionalinėje švietimo agentūroje ir Lietuvos įtraukties švietime centre. Vieninteliai Lietuvoje prenumeruojame du žurnalus, rašančius neregystės temomis: tai „Sichtweisen“ (vokiečių kalba) ir „Journal of Visual Impairment and Blindness“ (anglų kalba). Bendras apžvalgas apie žurnalus bei detalesnes, apie konkrečius straipsnius, periodiškai ir nuolat skelbiame bibliotekos tinklaraštyje apie regos sutrikimus, dalijamės bibliotekos socialiniuose tinkluose. Neregių bendruomenei ypač aktualių straipsnių vertimai atsiranda bibliotekos leidžiamame garsiniame žurnale „Neregiai pasaulyje“, kuris išeina kartą per pusmetį, skaityti galima virtualioje bibliotekoje ELVIS. Vos prasidėjus karui Ukrainoje, 2022 metų kovo mėnesį, Lietuvos šaulių ir organizacijos „Stiprūs kartu“ dėka gavome 100 pavadinimų knygų brailio raštu ir prieigą prie 270 pavadinimų garsinių knygų vaikams ukrainiečių kalba. Tai mūsų ne pirmus metus trunkančios draugystės su Lvivo negalios organizacijos skyriaus vadove Oksana Potymko rezultatas. Šia informacija pasidalijome su įvairiomis organizacijomis ir mokyklomis, dirbančiomis su Lietuvoje laikinai apsigyvenusiais ukrainiečiais. 

Kaip žinome, LAB perėmė V. V. Toločkos archyvą. Papasakokite apie jį plačiau – gal jame radote įdomių faktų? 

D. Balčytytė: Atkeliavus dr. V. V. Toločkos archyvui (o atkeliavo net 30 dėžių!), vadovaujamės LAB tvarkose išvardytais archyvinio fondo atrankos ir apskaitos principais. Šiuo metu LAB Informacinių išteklių skyrius baigia tvarkyti V. V. Toločkos archyvo dalį brailio raštu (dokumentai brailio raštu sudaro didžiąją archyvo dalį). Turime išskyrę tokias temas kaip dienoraščiai, užrašų knygelės, prisiminimai (apie mokyklą, darbą bibliotekoje, neregius visuomenininkus), paties Valentino kūryba (daugiausia eilėraščiai), laiškai / susirašinėjimas, kitų neregių prisiminimai apie tremtį. Daug medžiagos apie švietimą. 

Mus, bibliotekininkus, ypač sužavėjo bibliografinių kortelių atskiromis temomis gausa. Valentinas kruopščiai kaupė informaciją apie žinomus neregius sportininkus, muzikantus, visuomenininkus. Ateityje ketiname sutvarkytą kortelių katalogą atverti visuomenei, nes tai puikus pavyzdys, kaip kruopščiai dirbo neregintis mokslininkas. Dabar laukia tolesni archyvo tvarkymo darbai: saugojimo vienetų formavimas, dokumentų išdėstymas aplanke, aprašo aplanke sudarymas, saugojimo vienetų sisteminimas ir šifravimas bei katalogavimas Lietuvos integralioje bibliotekų informacijos sistemoje LIBIS. Baigus katalogavimo darbus, V. V. Toločkos archyvo teminių aplankų bibliografinė informacija bus prieinama visiems per portalą iBiblioteka. Tad mokslininkai ar studentai, ieškantys informacijos apie V. V. Toločką, ją lengvai ras ir kreipsis į mūsų biblioteką. 

Prieš keletą metų atnaujinote virtualią biblioteką ELVIS. Kokia vieta palikta tiflotyrai? 

E. Buivydienė: Atnaujintoje virtualioje bibliotekoje ELVIS išskirta atskira tiflotyros tematikos leidinių grupė, kurioje šiuo metu galima rasti daugiau kaip 700 leidinių. Daugumai jų suteikta atvira prieiga. Džiaugiamės, kad virtualioje bibliotekoje ELVIS galima klausytis ir žurnalo „Mūsų žodis“ – šiems garsiniams įrašams, suderinus su LASS, taip pat suteikta atvira prieiga. Svarbu pastebėti, kad negalime į ELVIS talpinti visų tiflotyros dokumentų, kad nepažeistume asmens duomenų apsaugos ir intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymų. Su tokio pobūdžio dokumentais galima susipažinti bibliotekoje. Visų saugomų tiflotyros leidinių aprašai įtraukti į Lietuvos integralią bibliotekų informacijos sistemą LIBIS. Tai reiškia, kad nesvarbu, kurioje šalies bibliotekoje žmogus ieškos informacijos, pavyzdžiui, apie Praną Daunį, jis bus nukreiptas į LAB. 

Pamėginkime žvilgtelti į tiflotyrą po kelerių metų. Kas bus naujo ir kas lauks LAB skaitytojo, besidominančio neregių gyvenimu bei istorija? 

E. Buivydienė: Visuomenėje vis labiau aktualėjant įtraukties ir prieinamumo temoms, LAB tiflotyrinė veikla tik stiprės ir plėsis. Planuojame suteikti galimybę visuomenei ir specialistams susipažinti su aktualiausiais šios srities dokumentais, ar tai būtų patalpų prieinamumo standartai, ar skaitmeninių knygų prieinamumo reikalavimai. Besiplečiantis istorinių tiflotyros dokumentų fondas yra pagrindas šios srities tyrinėjimams. Toliau dirbsime su bibliotekomis ir kitomis kultūros įstaigomis, kad vis daugiau jų taptų prieinamų visiems, taip pat tęsime visuomenės švietimo ir įtraukties skatinimo iniciatyvas. Tikimės, kad netolimoje ateityje bibliotekoje turėsime ir pirmąją interaktyvią ekspoziciją, pristatančią Lietuvos neregių ir silpnaregių bendruomenės indėlį į visuomenės vystymąsi. 

Nuotrauka: Tiflotyros skyrius 2009 m. LAB Tiflotyros skyriaus darbuotojai švenčia skyriaus 40-metį. Prieš laikr. rodyklę nuo trečios valandos: J. Valentukevičius, I. Praprovienė, V. Švilpienė, G. Gabrilevskaja, G. Komienė, V. Tolušis, A. Žilinskienė, A. Gendvilienė / V. Gendvilo nuotr. 

Tiflotyros skyriaus kolektyvo nuotrauka. Devyni darbuotojai užfiksuoti iš apačios, stovintys ratu, palinkę ir suglaudę galvas virš fotoaparato objektyvo, į kurį nukreipti jų žvilgsniai. Pradedant nuo trečios valandos, prieš laikrodžio rodyklę: vedėjas Juozas Valentukevičius, vyresnioji bibliotekininkė (vokiečių k. vertėja) Ina Praprovienė, kalbos redaktorė Veronika Švilpienė, tekstų rinkėja kompiuteriu Genė Gabrilevskaja, garso įrašų operatorė Galina Komienė, garso įrašų operatorius Vincas Tolušis, vyresnioji bibliotekininkė Aldona Žilinskienė, vyr. bibliografė Roma Aškelovičienė, vyresnioji bibliotekininkė (anglų k. vertėja) Audronė Gendvilienė. 

Vienų veidai rimti, o kiti linksmai ar kiek santūriau šypsosi. Originali kolektyvo nuotrauka atrodo žaismingai ir sudaro įspūdį, kad darbuotojai yra glaudžiai bendradarbiaujanti komanda.