Pro plyšinę lempą
Autoriaus nuotrauka
Glaukoma – tyli ir negailestinga liga
Aistė Varoniukaitė, [email protected], LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė
Parašas po straipsniu

Kovo 10–16 dienomis minima Pasaulinė glaukomos savaitė. Ne veltui ši liga kone kiekviename straipsnyje dar vadinama „tyliąja matymo žudike“ arba „tyliuoju matymo vagimi“. Ir nors apie glaukomą kalbama nemažai, ši liga išlieka viena iš kelių dažniausių išvengiamo aklumo priežasčių visame pasaulyje. Tad kodėl glaukoma pavojinga? Ar galima išvengti glaukomos nulemto aklumo? Kas naujo glaukomos gydyme? 

 

Šiek tiek statistikos 

 

Glaukoma išlieka viena iš pagrindinių vyresnių nei 60 metų žmonių aklumo priežasčių. Apskaičiuota, kad pasaulyje atviro kampo glaukoma serga net 3,5 proc., uždaro kampo glaukoma – 0,5 proc. visų 40–80 metų amžiaus žmonių. Manoma, kad 2020-aisiais glaukoma galėjo sirgti iš viso 76 milijonai pasaulio gyventojų, o 2040-aisiais prognozuojama, kad glaukoma bus nustatyta net 112 milijonų gyventojų. Sunku tiksliai apskaičiuoti, kokia rizika apakti dėl glaukomos, kadangi yra efektyvių gydymo priemonių šiai ligai pristabdyti. Vis tik manoma, kad iki 25 proc. sergančiųjų atviro kampo glaukoma gali dėl šios ligos apakti. Suskaičiuoti, kiek žmonių dar nėra diagnozuota glaukoma, labai sunku, tačiau kai kuriuose populiacijos tyrimuose minima net iki 50 proc., o ekonomiškai neišsivysčiusiose šalyse net iki 90 proc. Preliminariais duomenimis, pasaulyje dėl glaukomos apakusiųjų skaičius siekia 4,5 milijono gyventojų – daugiau kaip 12 proc. visų aklumo atvejų. Skaičiai kalba patys už save. 

 

Kas yra akispūdis? 

 

Neretai žmonės, kuriems jau diagnozuota glaukoma, šią ligą vadina padidėjusio akispūdžio liga. Toks pavadinimas vienodai ir teisingas, ir neteisingas. Akių spaudimas – tik skaičius, kuris neabejotinai labai svarbus glaukomos eigoje, o jam suprasti svarbus akies skystis. Akies skystį natūraliai kiekvieną minutę gamina krumplyno ląstelės, jis cirkuliuoja akies viduje ir kiek skysčio pagaminama, tiek turi nutekėti priekinės kameros kampe esančiais kanalais. Taip palaikomas stabilus akispūdis. Įprastai esant nesutrikusiai akies skysčio gamybai ir nutekėjimui, normalus akispūdis yra tarp 10–21 mmHg. Akispūdis gali kiek svyruoti dienos eigoje ir tai nėra nekintamas skaičius. Tačiau jei sutrinka akies skysčio gamyba (jo pagaminama per daug) arba dėl įvairių priežasčių pablogėja skysčio nutekėjimas – akispūdis padidėja. Nedidelio akispūdžio padidėjimo natūraliai nejaučiame ir tai nesukelia jokio diskomforto. Jeigu akispūdis padidėja reikšmingai, net du, tris ar daugiau kartų, jaučiamas diskomfortas, tempimas, vežimas ir net akies skausmas. Vien tik padidėjęs akispūdis – tik skaičius ir nebūtinai 21 ar 22 mmHg iškart reikš glaukomą. Visi esame skirtingi tiek ūgiu, tiek svoriu, tiek anatomija ar fiziologija, todėl ir akispūdžio norma vienam gali būti 12 mmHg, o kitam 21 mmHg. 

 

Kas yra glaukoma? 

 

Kai akispūdis yra aukštesnis nei 21 mmHg ir nėra jokių regos nervo ir akipločio pakitimų, tai vadinama akių hipertenzija. Tačiau jei akispūdis ilgą laiką laikosi virš normos ribos, gali būti spaudžiamas regos nervas, kurio skaidulos pamažu negrįžtamai žūsta. Dėl to plonėja nervinių ląstelių sluoksnis ir vystosi akipločio siaurėjimas. Akiplotis siaurėja iš kraštų, pakenkiamas periferinis regėjimas, padidėja akloji dėmė, todėl ligos pradžioje centrinis matymas neblogėja ir nesijaučia jokių simptomų, tačiau liga progresuoja ir jau atsiradusių pažeidimų atstatyti neįmanoma. Kai kuriais atvejais glaukoma gali sukelti akies jautrumą šviesai, mirguliavimą ar kitus nespecifinius simptomus. Kai liga pažengia, lieka būdingas tunelinis matymas – kai pasaulį matome tarsi pro rakto skylutę. Pažengusia glaukoma sergantys žmonės dažniau užkliūva už daiktų, nepamato pro šalį einančių žmonių ar kitų objektų, vairuoti ar orientuotis aplinkoje tampa sunkiau ir gyvenimo kokybė smarkiai pablogėja. Galutinėse ligos stadijose gali nelikti ir centrinio matymo, tik šviesa, ir liga gali sąlygoti aklumą. Todėl Pasaulinės glaukomos savaitės metu akcentuojama ankstyvos diagnostikos svarba, kadangi ligą aptikus laiku, galima pristabdyti progresavimą ir išvengti aklumo. 

 

Glaukomos rūšys 

 

Glaukoma yra skirstoma į atviro ir uždaro kampo. Atviro kampo glaukoma – dažniausiai pasitaikanti glaukomos rūšis, kai priekinės kameros kampas, kuriame dėl esančių struktūrų akies skystis sėkmingai nuteka iš akies, yra atviras, tačiau nefunkcionuoja, kaip turėtų, ir skysčio nutekėjimas yra sutrikęs. Uždaro kampo glaukoma gali atsirasti, kai tas kampas yra siauras, rainelė labai arti ir tai gali mechaniškai užblokuoti nutekėjimo kanalus. Tokiu atveju akispūdis padidėja labai greitai ir gali sukelti glaukomos priepuolį. Tai yra viena iš skubių oftalmologinių būklių ir reikalauja skubios pagalbos. Tiek atviro, tiek lėtinio uždaro kampo glaukomos atveju liga progresuoja lėtai ir pradžioje simptomų nesukelia. Rečiau nustatoma normalaus spaudimo glaukoma, kurios atveju akispūdis išlieka normos ribose, tačiau progresuoja glaukomai būdingi akipločio pakitimai ir regos skaidulų plonėjimas. Prie rečiau diagnozuojamų glaukomos rūšių priskiriama įgimta glaukoma, pigmento dispersijos sindromo nulemta glaukoma ar antrinė glaukoma, kai ligą sukelia kitos akies patologijos, kaip tinklainės venos trombozė, diabetinė retinopatija ar potrauminiai liekamieji pakitimai. 

 

Ar glaukoma susijusi su genetika? 

 

Kai kurių žmonių rizika susirgti glaukoma yra kiek didesnė, tačiau tai nereiškia, kad liga pasireikš 100 proc. atvejų. Didesnė glaukomos tikimybė vyresniems žmonėms, esant akių hipertenzijai, esant glaukomos atvejams šeimoje, trumparegiams, patyrusiems rimtas akių traumas, ilgą laiką naudojantiems sisteminius gliukokortikoidus. Tačiau tai nėra genetinė liga, todėl jei artimieji ir sirgo glaukoma, yra didesnė šios ligos pasireiškimo rizika, tačiau tikrai ne visais atvejais. 

 

Ar būtina tikrintis akis net nejaučiant jokių simptomų? 

 

Kadangi glaukoma ligos pradžioje jokių simptomų nesukelia ir gali tyliai pradėti „vogti“ periferinį matymą, reguliari ir išsami akių patikra išlieka pagrindinis būdas norint ligą diagnozuoti kuo anksčiau. Jau virš 40 metų rekomenduojama kartą per metus pasitikrinti akių būklę. Neužtenka tik pasitikrinti regėjimą, svarbi akispūdžio patikra ir regos nervo apžiūra. Jei stebimas padidėjęs akispūdis ar regos nervo pokyčiai – būtinas akipločio tyrimas ir optinė koherentinė tomografija regos nervo skaidulų plonėjimui vertinti ir diagnozei patikslinti. 

 

Ar glaukoma išgydoma? 

 

Glaukoma yra lėtinė liga ir visiškai išgydyti jos neįmanoma. Tačiau laiku nustačius diagnozę ir paskyrus tinkamą gydymą, reguliariai tikrinantis galima glaukomą sustabdyti ir išvengti silpnaregystės ir aklumo. Pirmo pasirinkimo gydymas – akispūdį mažinantys lašai. Lietuvoje glaukomai gydyti naudojamos 4 pagrindinės vaistų grupės. Įprastai gydymas pradedamas vienos vaistų grupės lašais ir tik nesant pageidaujamo atsako gydymas stiprinamas vaistų deriniu. Labai svarbu suvokti, kad lašai dažniausiai skiriami visam gyvenimui ir būtina tvirtai laikytis gydymo režimo. Neretai žmonėms sunku suvokti, kad jiems nustatyta glaukoma ir būtina kasdien lašinti lašus, nors jokių nusiskundimų jie neturi, jokių simptomų nejaučia ir net kartais mano, kad tai tik vaistų pramonės ir farmacijos noras pralobti. Tačiau simptomai ir ryškūs akipločio defektai atsiranda jau ligai pažengus ir pakitimai yra negrįžtami, todėl jei gydymas bus pradėtas esant pažengusiai ligai, matymo atstatyti gali ir nepavykti, tiesiog bus per vėlu. Gydymas lašais turi ir savų minusų dėl kai kurių vaistų šalutinių poveikių ar konservantų sukeliamų nepageidaujamų reiškinių, todėl būtina reguliari oftalmologo apžiūra ir tinkamiausių lašų paskyrimas. 

Dar vienas iš atviro kampo glaukomos gydymo metodų – lazerinis (trabekuloplastika), kai priekinės kameros kampe padaroma daug angų, leidžiančių geriau nutekėti akies skysčiui ir taip sumažinamas akispūdis. Įprastai vien tik šio gydymo būdo neužtenka, tačiau derinant su tolesniu gydymu lašais galima pasiekti gerą efektą. Uždaro kampo glaukomos atveju lazeriu padaromos angos (iridotomija) ne priekinės kameros kampe, o pačioje rainelėje, siekiant užkirsti kelią glaukomos priepuolio atsiradimui. Lazerinis gydymas (lazerciklodestrukcija) taip pat taikomas galutinėse ligos stadijose, kai akis jau yra apakusi dėl glaukomos, tačiau jei akispūdis išlieka 2 ar 3 kartus didesnis nei norma, tokią jau nematančią akį gali pradėti skaudėti. Ji tampa raudona, jautri, gali pradėti skaudėti galvą. Šiuo atveju lazerinis gydymas taikomas siekiant sumažinti akies ir galvos skausmą. 

Neretai glaukoma sergantys žmonės domisi savo liga ir klausia apie chirurginį gydymą. Negi glaukomą galima išoperuoti? Glaukomos chirurgija – gana dažnai taikomas gydymas, tačiau, deja, išoperuoti glaukomos negalima. Priešingai nei kataraktos ar kitų ligų atveju, glaukomos chirurgija taikoma tik tuomet, kai neįmanoma pasiekti norimo efekto lašais ar lazeriniais būdais. Kai akispūdis nemažėja net maksimaliai naudojant lašus (visos 4 vaistų grupės) arba pacientai netoleruoja lašų (akis peršti, rausta, graužia, beria), tik tuomet akispūdžio mažinimo tikslais atliekamos glaukomos operacijos. Operacijos gana sudėtingos, su ilgu gijimo periodu, kartais pasitaikančiomis komplikacijomis. Viena jų – trabekulektomija, kai padaroma maža anga skleroje ir filtracinė pagalvėlė junginėje, taip sukuriamas papildomas kelias akies skysčiui nutekėti ir akispūdžiui sumažinti. Kiek rečiau atliekamos filtruojančių šuntų implantavimo operacijos. Įdomu tai, kad esant uždaro kampo glaukomai chirurgai gali rekomenduoti atlikti kataraktos operaciją, kadangi pašalinus nuosavą lęšiuką ir implantavus dirbtinį priekinės kameros kampe atsiranda daugiau vietos akies skysčiui nutekėti. 

 

Glaukomos gydymo naujienos 

 

Populiariojoje spaudoje ir socialiniuose tinkluose vis pasirodo informacijos apie marihuanos ir kanapių naudą gydant glaukomą. Vis daugiau šalių legalizuojant kanapių naudojimą medicininiais ar laisvalaikio tikslais, pradėta diskutuoti ir apie kai kurių ligų gydymą. Jau praėjusio amžiaus 7 ir 8 dešimtmetyje atliktuose tyrimuose nustatyta, kad panaudojus tetrahidrokanabinolio (THC) akispūdis reikšmingai sumažėja 3–4 valandoms. 

Eksperimentuose tirtos ir kanapės, THC lašai, tabletės, CBD, tačiau vis tik efektyvumas išlieka diskusiniu klausimu ir ilgalaikio poveikio žala nusveria naudą. Neužtenka akispūdį sumažinti 3 ar 4 valandoms, jis turi būti mažinamas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, todėl nei vienose rekomendacijose kanapės ar marihuana nėra nurodytos kaip potencialus gydymo metodas ir nei vienas akių gydytojas eksperimentuoti su tokiu gydymo metodu nerekomenduoja. 

 

Ar glaukomos diagnozė reiškia aklumą? 

 

Tikrai ne! Kaip jau minėta, anksti diagnozavus glaukomą, liga gali neturėti jokių simptomų. Laiku ir tinkamai paskyrus gydymą galima užkirsti kelią ligos progresavimui. Vienas iš žymių žmonių, atskleidęs, kad jau daugelį metų serga glaukoma, – muzikos grupės U2 narys Bono. Jis savo pavyzdžiu parodo, kad glaukomos diagnozė tikrai nereiškia aklumo, kad glaukomos diagnozė neriboja gyvenimo būdo, mėgstamos veiklos ir įvaizdžio visuomenėje. Cituoju paties Bono žodžius: „Man laiku skirtas tinkamas gydymas, todėl viskas bus gerai.“ 

 

Nuotrauka: Glaukoma ligos pradžioje beveik jokių simptomų nesukelia, bet gali tyliai pradėti „vogti“ periferinį matymą, todėl būtina reguliari akių patikra / R. Didaitės nuotr. 

Glaukomos vaizdą imituojanti nuotrauka. Joje nuo blauzdų iki viršugalvio užfiksuoti priešais miesto žemėlapį stovintys keturi baltąsias lazdeles laikantys žmonės, vilkintys šviesius bliuzonus, kurių dešinėje yra užrašas „NeRegĖjimo galia: pojūčių turizmas“, kairėje – trys žmogeliukai su baltosiomis lazdelėmis. Dėl nuo centro į šonus blankstančio ir pakraščiuose visiškai užtemusio vaizdo aiškiai matyti tik trečioji moteris nuo kairės. Jos tamsūs plaukai siekia pečius ir ji linksmai šypsosi sučiauptomis lūpomis ir primerktomis akimis, tarsi tuoj pradės juoktis. Jai iš kairės stovinčio per pusę galvos aukštesnio vyro galva yra kiek užtamsinta, tačiau dar galima įžiūrėti bruožus: trumpus tamsius plaukus, žaismingą šypseną pravertomis lūpomis ir primerktas akis. Jiems iš dešinės stovinčios maždaug vyro ūgio moters veidas taip pat kiek užtamsintas. Jos plaukai surišti už nugaros, akys primerktos, o burna plačiai šypsosi pravertomis lūpomis. Ji dešine ranka yra apglėbusi ketvirtą aukštesnį grupės narį, tačiau jo galvos nematyti. Dėl užtamsėjusių nuotraukos kraštų sunku pasakyti, tai vyras ar moteris. 

[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]