Kovo 11-ąją minime Lietuvos nepriklausomybės šventę. Tačiau ši diena ne mažiau svarbi ir LASS Kelmės rajono filialo pirmininkei Janinai Samušienei. Moteris kovo 11-ąją švenčia savo gimtadienį, o šiemet dar mini ir gražią gyvenimo sukaktį – 70 metų jubiliejų. Tad šia proga nutarėme šiek tiek dėmesio skirti J. Samušienei, jos darbams bei Kelmės neregių ir silpnaregių bendruomenei, kuri labai vertina moters rūpestį. 

J. Samušienė LASS Kelmės rajono filialui vadovauja 36 metus – 1988 m. ji laikinai perėmė darbus iš tuomečio organizacijos vadovo Edvardo Žakario, o 1989 m. į šias pareigas buvo išrinkta oficialiai ir sėkmingai darbuojasi iki šiol. Kelmės rajono filialas yra pastebimas visų LASS filialų rate kaip vienas veikliausių, palaikantis glaudžius ryšius su Kelmės rajono savivaldybe, kitomis įstaigomis. Ši organizacija turi netgi savo rajono VšĮ Kelmės aklųjų ir silpnaregių centrą, kuris teikia socialinę pagalbą sutrikusios regos žmonėms, rūpinasi jų kultūriniu švietimu, savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimu, skatina motyvaciją dirbti, įvairiais būdais stengiasi sudaryti sąlygas žmonėms integruotis į visuomenę. Šis centras yra įsikūręs nedideliame dviejų aukštų pastate, kuriame vyksta įvairūs užsiėmimai – šaškių būrelis, rankdarbių veiklos, čia buriasi ir garsusis folkloro ansamblis „Ramočia“. Į šią LASS Kelmės rajono filialo būstinę žmonės mėgsta užsukti net ir tada, kai neturi jokios ypatingos progos, tiesiog norėdami pabendrauti ar atsigerti arbatos. 

Pati LASS Kelmės rajono filialo vadovė J. Samušienė taip pat turi regėjimo sunkumų. Jau nuo vaikystės jos matymas buvo silpnas, o laikui bėgant ši bėda vis aštrėjo. Laimei, nedidelį regėjimo likutį vis tik pavyko išsaugoti. Dar dirbdama Kelmės mokykloje ūkio dalies vedėja, Janina susipažino su dabartinio visuomenės veikėjo, politiko E. Žakario mama, kuri ir nukreipė moterį į tuometę Lietuvos aklųjų draugiją. Janina netrukus įstojo į organizaciją ir iškart aktyviai įsitraukė į jos veiklas, o gana greitai ir perėmė vadovavimą draugijai, nes tuometis vadovas E. Žakaris išvyko gyventi į Šiaulius. Janina sėkmingai perėmė darbus, neregių ir silpnaregių bendruomenė ją pamėgo ne tik kaip jų rūpesčiams atsidavusią darbuotoją, bet ir kaip jautrų, rūpestingą žmogų. Šiais gražiais žodžiais Janina yra vertinama ir šiandien, po daugiau nei trijų darbo dešimtmečių. 

Apie J. Samušienės darbus mintimis dalijosi LASS Kelmės rajono filialo tarybos narė Zinaida Rakauskienė: „Mūsų Janina yra labai rūpestinga ir atkakli. Jei turi net menkiausią galimybę padėti žmogui, mins atitinkamų įstaigų slenksčius, kad tik išspręstų iškilusias problemas. Vyksta ir į seniūnijas, pas vietos gyventojus į namus. O jei nutinka reginčiam žmogui nelaimė, jį supažindina su priemonėmis, parodo visas galimybes, kokias šiandien turi neregiai ir silpnaregiai. Į šiuos darbus įsitraukia net ir kiti Janinos šeimos nariai. Kai reikia nuvykti pas žmones į namus, nuveža jos vyras, gelbsti ir jos dukra, ypač, kai reikia daugiau pasitelkti technologijas. O pati Janina į darbus pasineria neskaičiuodama nei darbo valandų, nei pastangų, o kartais net ir sveikatos. Ji vienišiems žmonėms yra kaip šeimos narys, o kai kurie ją tiesiog vadina mama.“ 

Šiuo metu LASS Kelmės rajono organizacijai priklauso 153 nariai, iš kurių 109 yra senjorai su specialiaisiais poreikiais. Šie skaičiai panašūs išlieka jau ne vienus metus. Tai byloja apie vieną LASS Kelmės rajono filialo išskirtinį bruožą, kad šiai organizacijai pavyksta išlaikyti beveik pastovų savo narių skaičių. Dažniausiai kitų rajonų rodikliai mažėja, nes būna paveikti amžėjančios visuomenės, mirštamumo rodiklių, o naujus narius pritraukti gana sudėtinga. Kaip LASS Kelmės rajono filialui pavyksta suvaldyti šią situaciją, tarybos narė Z. Rakauskienė atvirauja: „Kelmė yra nedidelis miestas, vieni kitus pažįstame ir jei kažkam atsitinka bėda dėl regėjimo, greičiau apie tai sužinome ir mes. O tuomet mūsų filialo pirmininkė imasi iniciatyvos ir kviečia prisijungti prie LASS. Naujai įstojusiems nariams J. Samušienė skiria labai daug dėmesio, supažindina su kompensacinėmis priemonėmis, reabilitacijos galimybėmis, lydi į gydymo įstaigas, padeda susitvarkyti reikalingus dokumentus, sprendžia kitus iškilusius klausimus.“ 

Labai palankiai Kelmės rajono filialo veiklą vertina ir kita filialo bendražygė Raimonda Mėlenienė. Ji džiaugiasi, kad filiale yra skatinamas neregių ir silpnaregių socialinis aktyvumas, užimtumas. Čia atėję žmonės gali save realizuoti dainuodami liaudies dainas, šokdami, sportuodami ar keliaudami į pažintines, pramogines keliones. Taip pat organizacijoje yra puoselėjamos tradicijos kartu švęsti įvairias metų šventes, susiburti tiesiog pasikalbėti ar net į protmūšius. „Labai džiaugiamės galėdami pabūti, pabendrauti su savo likimo bičiuliais. O jei kuris negali ateiti į centrą, Janina asmeniškai aplanko, pasikalba, nes kartais vyresniam žmogui užtenka tik gero žodžio, paguodos. O jei reikia kur nors palydėti, visuomet pagelbės, nes ji savo darbui atsidavusi visapusiškai, mus kiekvieną pažįsta, žino, kada kam ir kaip galima padėti. Ji savo rūpesčiu, energija, švelnumu pritraukia žmones, kiekvienam atėjusiam suteikia džiaugsmą, apkabinimą, ramybę. Su ja galima ir rimtas problemas spręsti, ir pajuokauti. Kuo daugiau tokių žmonių būtų, tuo daugiau gerų darbų padarytume“, – kalbėjo R. Mėlenienė. 

Dar vienas ryškus traukos centras LASS Kelmės rajono organizacijoje yra folkloro ansamblis „Ramočia“. Šis kolektyvas jau nuo 1986 m. reprezentuoja Kelmės krašto etnografinės muzikos tradicijas, čia žmonės dainuoja liaudies dainas, šoka, groja senaisiais liaudies instrumentais. Šiuo metu ansamblį sudaro 16 muzikantų, iš kurių pusė yra su regėjimo sutrikimais. Ansambliečiai atlieka autentiškas, iš savo senelių ir tėvų išmoktas liaudies dainas, taip pat repertuare yra ir pačių sukurtų liaudies kūrybos dainų. Už senųjų autentiškų Kelmės krašto dainų atlikimą „Ramočiai“ 2007 m. buvo įteikta Lietuvos liaudies kultūros centro „Aukso paukštė“. Apie tokį repertuaro pasirinkimą ansamblio vadovas Valdas Rutkūnas kalbėjo: „Atliekame ir kitų Lietuvos regionų dainas, bet daugiausia renkamės mūsų krašto. Jos yra artimos, brangios, suprantamos. Mums labai svarbu atlikti tai, ką juntame savo pasąmone, kas yra mūsų kraujyje. Mėgstame ir tokias, kurias galime smagiai užtraukti, užplėšti. Esame pagavę senovinį, gyvą žemaitišką dainavimą, o kai gerai skamba, pajuntame džiugesį ir patys.“ 

Ansamblis gali pasidžiaugti ir nemenkais įrašų fondais, o dalį jų retsykiais galima išgirsti ir per nacionalinį transliuotoją. Taip pat šis kolektyvas yra neatsiejamas liaudies švenčių dalyvis visoje šalyje, jų atliekama muzika yra skambėjusi ir užsienyje. Šiuo metu kolektyvas intensyviai ruošiasi vasarą vyksiančiai Lietuvos dainų šventei, kur „Ramočia“ liepos 2-ąją vyks į folkloro dieną. Dainų šventėse ansamblis dalyvauja nuo 1990 m., nuo tada ir pradėtos organizuoti folkloro dienos, tad kolektyvas iki šiol nėra praleidęs nė vienos tokios šventės. 

Folkloro ansamblio „Ramočia“ vadovas V. Rutkūnas įsitikinęs, kad prie aktyvios kolektyvo veiklos ir sėkmės prisidėjo ne tik patys ansambliečiai, bet ir LASS Kelmės rajono organizacijos pirmininkė J. Samušienė: „Janina yra atsidavusi ansambliui. Stengiasi viskuo pasirūpinti – transportu, finansiniais reikalais, senovinių liaudies instrumentų, kostiumų pirkimu, patalpomis repeticijoms, viskas būna paruošta, šilta, švaru, jauku. Malonu dalyvauti šiose veiklose, nereikia man, kaip vadovui, ūkiniais dalykais pačiam užsiimti, o visą dėmesį galiu skirti kūrybiniams darbams. Prie ansamblio veiklos labai prisidėjusi yra visa Samušių šeima, čia gražiai dainavo Janinos vyro tėtis, dabar dainas užveda jos vyras Jonas Samušis. Jis kaip tik ir pasiūlė ansamblio vardą „Ramočia“, kurį pasiskolinome iš upelio, tekančio per Kelmės rajoną. Ansamblyje dainuoja ir pati Janina, prisijungė dar tada, kai tik atėjo į LASS Kelmės rajono organizaciją“, – dalijosi mintimis ansamblio vadovas V. Rutkūnas. 

Ryški ir aktyvi Kelmės rajono filialo veikla jos vadovei retai kada leidžia atsikvėpti. Tačiau pati Janina šiuose dalykuose mato didelę prasmę ir reikalingumą. Moteris kalbėjo: „Kai įveiki bet kokį sunkumą, stiprybės suteikia grįžtamasis ryšys. Buvo momentų, kai ir šeima šiek tiek bandė mane stabdyti, kalbėjo, juk visko neįmanoma padaryti. Bet jei įveiki nors dalelę problemų, padedi žmonėms su regėjimo negalia savarankiškiau gyventi, suorganizuoji jiems taip reikalingą finansinę paramą ar išsprendi kitus jiems labai aktualius dalykus, tuomet jautiesi reikalingas. Tai mano varikliukas. Taip pat jėgų ir atgaivos suteikia dainavimas „Ramočioje“. Mums visiems brangi kiekviena išvyka, kiekvienas koncertas, galimybė reprezentuoti savo kraštą. Tad visi draugiškai, dainingai ir smagiai susikimbam kaip karoliai, vieni kitus palydėdami, paglobodami, ir einam į priekį. Tokie ir norime išlikti.“ 

Nuotrauka: J. Samušienė (sėdi antra iš kairės) jau beveik keturis dešimtmečius savo darbais dalijasi su Kelmės krašto žmonėmis, turinčiais regos sutrikimų. Atokvėpio valandėlė „Ramočioje“ / LASS archyvo nuotr. 

Nuotraukoje užfiksuota dešimt tautiškai apsirengusių žmonių lauke po žaliuojančiais medžiais. Priekyje ant medinio suoliuko glaudžiai sėdi J. Samušienė ir dar viena moteris, iš abiejų pusių apsuptos dviejų vyrų, o jiems už nugarų stovi dar du vyrai ir keturios moterys. Janina yra vidutinio amžiaus, tamsių, veidą gaubiančių plaukų. Ji maloniai šypsosi, žvilgsnį nukreipusi į nuotraukos kairę pusę. Vyrai vilki šviesius marškinius, daugelis iš jų taip pat dėvi liemenes, raštuotas horizontaliais ir vertikaliais dryžiais. Daugelis moterų vilki šviesius marškinius ilgomis pūstomis rankovėmis raštuotais galais, tamsias liemenes ir ilgus išilgai dryžuotus sijonus. Viena iš jų, stovinti gale maždaug per vidurį, vilki šviesią palaidinę rankovėmis iki alkūnių. Moterų galvas puošia įvairių gėlių ir žolių vainikai, dauguma užsidėjusios gintaro karolius. Būrys linksmai šypsosi fotografui. Fone pro medžių lapus skverbiasi šviesa. Nuotraukos kairėje netoli grupelės stovi elektrinis paspirtukas, o dešinėje – priglaustas dar vienas suoliukas, ant kurio padėta šviesi kepurė su trumpu snapeliu ir tamsus rankinukas. Grupelė atrodo linksmai nusiteikusi ir jų nuotaika dera prie šilto fono.