Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) herbas Vytis, pučiantis ragą medžiotojas, elnias devyniaragis, tarsi nužengęs iš lietuvių liaudies dainų... Į Betliejų keliaujantys Trys karaliai, scena iš viduramžių dvaro gyvenimo. Čia pat medinės ir gipsinės šių reljefinių, viduramžių krosnių kokliuose likusių piešinių matricos su išraižytomis atvirkštinėmis figūromis ir ornamentais. Jas galima liesti, tyrinėti pirštais, lyginti matricą ir atvaizdą. Praėjusių metų pabaigoje Nacionalinis muziejus LDK valdovų rūmai pakvietė į naują parodą Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių. Paroda veiks iki šių metų balandžio pabaigos, dalis jos pritaikyta ir neregiams bei silpnaregiams.
Prieš pereidami prie parodos, trumpam sustokime prie paties Valdovų rūmų muziejaus. Pasklaidžius pastarųjų metų Mūsų žodžio numerius nesunku įsitikinti, kad vienas didžiausių Lietuvos muziejų regėjimo negalią turintiems žmonėms yra itin atviras. Jau keleri metai muziejus akliesiems ir silpnaregiams nuolat pasiūlo naujų parodų, edukacijų. Savo ruožtu Valdovų rūmų muziejų pamėgo ir mūsų žmonės: net jeigu paroda akliesiems nėra kaip nors specialiai pritaikyta, malonu pasivaikščioti po pritemdytas rūmų sales, pasiklausyti gido pasakojimo apie Žygimanto Augusto gobelenus ar garsių Europos dailininkų paveikslus. Dabar štai dar viena paroda, kurioje galima paganyti ne tik akis, bet ir pirštus. Tiesa, akims parodoje skiriama gerokai daugiau dėmesio nei pirštams, bet tai, ko gera, lėmė objektyvios aplinkybės: pagaminti koklių matricas, o paskui pačius koklius kainuoja, o be to, ne paskutinėje vietoje ir mūsų pačių susidomėjimas ar nesidomėjimas!
Krosnys pasakoja
Gotika pirmasis Europos dailės ir architektūros stilius, palikęs ryškius pėdsakus Lietuvos kultūros ir meno pavelde. Parodoje pristatomi vieni iš įdomiausių Gotikos epochą reprezentuojančios kolekcijos radinių gotikiniai plokštiniai kokliai. XV a. viduriu datuojamą koklių kolekciją sudaro apie 650 koklių ir jų fragmentų, puoštų mažiausiai 60-ia skirtingų siužetų.
Visi kokliai dekoruoti heraldiniais ženklais, biblinėmis bei šventųjų gyvenimo scenomis, mitologiniais ir kasdienio gyvenimo siužetais. Kokliuose užfiksuoti ženklai heraldiniai, bibliniai simboliai leidžia pažinti to meto valdovų, diduomenės, dvasininkų valdžios simbolius ir kasdienybės siužetus, rašoma parodai skirtoje informacijoje.
Dauguma parodoje pristatomų koklių iš Lenkijos ir Lietuvos valdovo Kazimiero Jogailaičio valdymo laikų, pasakoja Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjas Gintautas Striška. Šis valdovas Lietuvą valdė 52, o Lenkijos karalystę 45 metus. Visai kaip mūsų dienomis Danijos karalienė Margarita II! Tuometės krosnys buvo daugiau nei krosnys. Kokliuose pavaizduotos mitologinės, religinės scenos, herbai, simboliai turėjo tiek kultūrinę, tiek ideologinę reikšmę. Kalbant mūsų dienų sąvokomis, tai buvo tarsi anų laikų vikipedija. Valdovas, atėjęs į menę ir žiūrėdamas į besikūrenančią krosnį, galėjo matyti visų jam pavaldžių didikų giminių heraldinius simbolius. O patyręs pasakotojas, žvelgdamas į atskiros giminės simboliką, galėjo papasakoti jos garbingą istoriją, nuopelnus valdovui.
Senuosiuose kokliuose matoma heraldika, siužetai specialistui byloja labai daug: antai XV a. Gediminaičiai valdė ne tik Lietuvą, Lenkiją, bet ir Čekijos, Vengrijos žemes. Šie ryšiai atsispindi koklių siužetuose. Parodoje eksponuojamas koklis su Lenkijos karalystės herbu Baltuoju ereliu mums primena, kad 1386 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila, išlikdamas Lietuvos suverenu, buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi. XIV a. pabaigoje sudaryta Lietuvos ir Lenkijos dinastinė unija beveik du šimtmečius darė įtaką visam Vidurio Rytų Europos regionui. 1440 m. Jogailos sūnus Kazimieras, sulaukęs trylikos metų, buvo vainikuotas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Po savo brolio, Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio, žūties ir net trejus metus užtrukusių derybų su Lenkijos bajorais dėl lygiateisiško Lietuvos statuso, 1447 m. Kazimieras Jogailaitis buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi. Valdovas su žmona Elžbieta Habsburgaite ir sūnumis Jonu Albrechtu bei Kazimieru dažnai lankėsi Lietuvoje. Čia užsibūdavo gana ilgai, mėgo medžioti, rūpinosi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų puoselėjimu. Kazimiero Jogailaičio valdymo laikų rūmų prabangą, glaudžius ryšius su Vidurio Rytų Europa liudija ornamentuotos grindų bei sienų apdailos plytelės, profilinės plytos, kitos architektūrinės detalės, ir, žinoma, kokliai.
Vilniaus Žemutinės pilies koklyje įamžinta Trijų karalių scena labai panaši į Prahos Šv. Vito katedros freskoje pavaizduotą siužetą. Manoma, kad ten jį pamatęs meistras perkėlė į koklį, kuris vėliau buvo įmūrytas į krosnį Kazimiero Jogailaičio rūmuose Vilniuje. Galime daryti prielaidą, kad to meto meistrai keliavo į Lietuvą per Čekiją ir Lenkiją arba iš Čekijos ir Lenkijos. G. Striška atkreipia dėmesį, kad panašių koklių surasta ir dabartinės prezidentūros teritorijoje Vilniuje, kur LDK laikais stovėjo vyskupo rūmai. Taigi, to meto politinio, religinio gyvenimo atgarsių galime aptikti ne tik metraščiuose, kronikose, bet ir valdovų, didikų krosnyse.
Gotikiniai kokliai mums leidžia pažinti Viduramžių žmogaus pasaulio suvokimą. Juose atsispindi ne tik heraldiniai ženklai ir simboliai, kasdienybės detalės, bet ir iš Antikos perimti mitiniai pasakojimai su jų herojais. Siužetai su gyvūnais ir keistais padarais, jų perkeltinės reikšmės buvo puikiai suprantamos Viduramžių žmogui. Pavyzdžiui, istorija apie Minotaurą pusiau žmogų, pusiau jautį kartu buvo ir dieviškosios bausmės bei visagalės meilės alegorija, liūtas drąsos, jėgos, kilnumo simbolis, sirenos simbolizavo pagundas ir nuodėmę, vienaragis Jėzų Kristų, kuris atpirko žmonijos nuodėmes. Viduramžiais tikėta magiška vienaragio rago galia, o mitinė vienaragio, sutramdyto mergelės, vilionė tapo stipriausiu įvaizdžiu sakraliniame mene. Daugelyje Europos valstybių labai populiarus buvo pasakojimas apie undinę Meluziną, kuri išteka už kilmingo jaunuolio. Meluzina slepia nuo vyro savo kitonišką prigimtį, kurią įgavo motinai ją prakeikus šeštadieniais ji turėdavo virsti gyvate. Meluzinos mylimasis sulaužo pažadą nesidomėti, ką ji veikia tą dieną, ir išsiaiškina paslaptį, tad sutuoktiniai nebegali likti kartu. Meluzina pavirsta drakonu ir, apskridusi pilį, pranyksta. Ši mitologinė būtybė mergina su dviguba žuvies uodega Viduramžių legendose laviruoja tarp gėrio ir blogio bei turi tiek fėjai, tiek demonui priskiriamų galių, o jos atvaizdą, įspaustą nugriautos gotikinės krosnies koklyje, galima išvysti Valdovų rūmų muziejuje.
Krosnys nukenčia nuo bet kokio perstatymo, pastebi Valdovų rūmų muziejaus Edukacijos skyriaus vedėja Lirija Steponavičienė. Dalį seniausių krosnių, perstatydamas rūmus, nugriovė Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Senasis, dalį jo sūnus Žygimantas Augustas, tačiau to laikmečio ženklai niekur nedingo. To meto kokliuose atsispindi ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės heraldika, mitologiniai, religiniai siužetai ar scenos. Tai svarbus Lietuvos tapsmo lotyniškos civilizacijos dalimi liudijimas. Ir apie tai mums byloja ne tik valdovų, didikų politinė veikla, bet ir jų krosnys.
Valdovų rūmuose gausu ne tik gotikinių, bet ir renesansinių koklių. Į parodą, apie kurią kalbame, šie nepateko, tačiau, tikėkimės, dar turėsime progos apie juos ne tik pakalbėti, bet ir paliesti. Renesanso laikotarpiu keičiasi koklių ornamentika, puošyba. Krosnys ne tik šildo, bet ir tampa puošnios bei gražios. Atsiranda daugiaspalvė glazūra. Kartu keičiasi žmogaus santykis su jį supančiu pasauliu, požiūris į tai, kas yra aukšta ir žema. Dažnai vaizduojamas atvirkščias pasaulis kokliuose pavaizduotoje atvirkščio pasaulio istorijoje zuikiai kepa medžiotoją, gaudo šunis, kiša juos į katilą. Tarytum viskas šiame gyvenime būtų susikeitę vietomis, pasakoja G. Striška.
Valdovų rūmų menes kadaise šildžiusių krosnių rekonstrukcijas lankytojai gali išvysti ir paliesti muziejuje atkurtuose istoriniuose interjeruose.
Paliesti istoriją
Rūmų įdomybės kokliais neprasideda ir nesibaigia. Turime parengę karybos edukaciją su įvairių ginklų replikomis, pasakoja L. Steponavičienė. Galima pakilnoti kalaviją, ietį, šarvus ar atskiras jų dalis, apžiūrėti ir paliesti XIIIXIV a. šarvuoto kario manekeną. Kam nepatinka karyba, laukia senosios muzikos ir jos atlikimui skirtų muzikinių instrumentų edukacija. Lankytojai gali paklausyti, kaip skamba įvairių laikotarpių instrumentai: organetas, gotikinė arfa, įvairios fleitos, kilnojamieji vargonai arba pozityvas, klavesinas.
Pašnekovė primena, kad regėjimo ar kitas negalias turintiems žmonėms pritaikytos parodos bei edukacijos yra nuosekli Valdovų rūmų muziejaus kultūrinės ir edukacinės veiklos dalis. Turbūt per mažai skelbiamės, reklamuojamės, tačiau vien praėjusiais metais muziejų aplankė daugiau nei 20 tūkst. negalią turinčių žmonių, sako L. Steponavičienė. Turime konkrečių planų, kaip pritaikyti muziejuje esančias ekspozicijas, fizinę aplinką šiai lankytojų grupei, nuolat konsultuojamės su pačiais negalią turinčiais žmonėmis, tačiau viskam reikia laiko. Savo ruožtu pridursime: ir mūsų pačių gyvo susidomėjimo!
Pabaigai prašyte prašosi paminimas dar vienas Valdovų rūmų muziejaus veiklos baras virtuali erdvė. Besidomintiems Lietuvos istorija, jos praeities ir dabarties kultūra, kanale Youtube.com paskelbta daugybė pasakojimų apie muziejaus eksponatus, virtualių ekskursijų, renginių ir paskaitų įrašų. Specialiai nelyginome, nesvėrėme, tik kažin ar Lietuvoje rasime dar kitą muziejų, kuris internete publikuotų tiek neregiams prieinamos garsinės medžiagos.
Nuotrauka: Paroda Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių veiks iki šių metų balandžio pabaigos, dalis jos pritaikyta neregiams ir silpnaregiams / muziejaus archyvo nuotr.
Nuotraukoje ant horizontalaus paviršiaus dviem eilėmis išdėliotos aštuonios kvadratinės koklių matricos, kurių vieną liečia vyro ranka. Eksponatai tęsiasi nuo nuotraukos kairiojo apatinio kampo iki dešiniojo viršutinio, iš kurio išnyra ranka. Daugelis matricų atrodo pagamintos iš molio, o viena iš medienos. Arčiausiai esančiose matricose reljefiniai piešiniai kairiuoju profiliu vaizduoja jojančius raitelius. Viršutinis karys dėvi veidą dengiantį šalmą ir priešais save laiko ištiestą ietį, o apatinis yra virš galvos iškėlęs kardą, kurio ašmenys tęsiasi horizontaliai atgal. Pastarajam už nugaros yra herbas su Vyčio kryžiumi, kurį sudaro kotas ir dvi kryžmos viršuje ir apačioje. Kitų matricų paveikslėliai yra neryškūs, kai kurie išgraviruoti. Antrą viršutinį eksponatą dengia dešinioji vyro ranka su žiedu ant bevardžio piršto. Lankytojas vilki tamsų kostiumą ir šviesius marškinius. Dalį nugarinės plaštakos dalies ir riešą dengia tamsūs plaukeliai. Atrodo, kad pirštai atidžiai tyrinėja koklio matricos paveiksliuko detales.