Pro plyšinę lempą

Aistė Varoniukaitė, [email protected], LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė

Galvos skausmo priežastis – akys?

Galvos skausmas – turbūt vienas dažniausiai pasitaikančių ir daugiausia nerimo sukeliančių organizmo nusiskundimų. Skausmo priežasčių gali būti labai daug ir dažniausiai priežastis nėra pavojinga. Juk galvą suskausta tiek dėl kasdien patiriamo streso, tiek prastai išsimiegojus, nepavalgius, padauginus alkoholio ar paprasčiausiai ją susižeidus. Žinoma, nors ir retais atvejais, galvos skausmas gali signalizuoti apie pavojingas gyvybei būkles. Įdomu tai, kad dalis galvos skausmo priežasčių gali kilti ir dėl akių problemų. 

Galvos skausmo rūšys 

Galvą gali skaudėti bet kurioje vietoje, skausmas gali trukti nuo kelių minučių iki keliolikos valandų ir daugiau, gali būti skirtingo intensyvumo: nuo švelnaus, spaudžiančio iki labai intensyvaus, plėšiančio skausmo. 

• Įtampos galvos skausmas – dažniausiai pasitaikantis skausmas, kuris apibūdinamas kaip bukas, spaudžiantis skausmas kaktoje, smilkiniuose, aplink akis ar kakle. Įtampos galvos skausmą dažnai išprovokuoja stresas, bloga kūno padėtis ilgą laiką ir kita. Nereceptiniai vaistai nuo skausmo įprastai padeda. 

• Klasterinis galvos skausmas – labiau intensyvus, nudiegiantis, veriantis, pasireiškia už akių ar vienoje galvos ar veido pusėje. Kartu gali parausti ir ašaroti tos pusės akis. Skausmas gali užeiti priepuoliais, tunka nuo keliolikos minučių iki kelių valandų, kiek dažnesnis vyrams. 

• Migrena – kiek intensyvesnis nei įtampos galvos skausmas, dažniau pasireiškia vienoje galvos pusėje, veriantis, spaudžiantis. Gali užsitęsti nuo kelių valandų iki kelių dienų, gali suintensyvėti priklausomai nuo judesio. Prieš migrenos priepuolį neretai atsiranda su rega susiję požymiai: zigzagai, šviečiančios linijos, blyksniai ar ratilai – aura. Migreną gali išprovokuoti pasikeitę aplinkos ir gyvensenos veiksniai: miegas, mityba, stresas. Dažniau migrena pasireiškia moterims. 

Kasdienių akių problemų nulemtas galvos skausmas 

Įvairios akių problemos gali lemti galvos skausmą. Jis nebūtinai būna aplink akis ar už jų, kiek dažniau sukeliamas įtampos galvos skausmas. 

• Akių nuovargis. Akis nuvarginti gali įvairi veikla – skaitymas, įtemptas žiūrėjimas į tam tikrus objektus, darbas prie ekranų, kompiuterių ar išmaniųjų telefonų. Žinoma, kalba eina tik apie ilgalaikį žiūrėjimą, nes kelios minutės ar valanda įprastai žymesnės akių įtampos nesukelia. Tačiau ilgesnis ar be pertraukų žiūrėjimas tam tikru vienu nuotoliu dažnai sukelia akių įtampą. Kartu pasireiškia ir skausmas už akių, akiduobėse, gali pasireikšti įtampos galvos skausmas. To išvengti gana paprasta – reikia riboti ekranų laiką arba daryti pertraukas. Padeda 20–20 taisyklė: 20 minučių dirbant prie ekrano ar skaitant, reikia daryti pertraukas ir 20 sekundžių nukreipti žvilgsnį tolyn. 

• Sausų akių sindromas. Tiesiogiai galvos skausmo nesukelia, tačiau esant ypač išreikštam akių sausumui pasireiškia akių skausmas, kuris gali nukeliauti ir tolyn – prasideda galvos skausmas. Sausų akių sindromas gydomas dirbtinėmis ašaromis, todėl akims linkus sausėti, dirbant prie ekranų sausoje patalpoje, pravartu po ranka turėti dirbtinių ašarų ir nepamiršti akis reguliariai drėkinti. 

• Netinkamai parinkta optinė korekcija. Per stiprūs ar per silpni akiniai tiesiogiai galvos skausmo nesukelia, tačiau sąlygoja akių nuovargį ir įtampą. Būtent dėl akių įtampos ir gali pradėti skaudėti galvą. Todėl akiniai tiek suaugusiems, tiek vaikams turi būti parenkami specialistų ir tokie, kokie reikalingi. 

• Senatvinė toliaregystė (presbiopija). Daugiau nei 40–45 metus visą gyvenimą gerai fokusavusi vaizdą akis pradeda netekti šios savybės ir objektai iš artimo atstumo pamažu tampa neryškūs. Tai visiškai natūralus su amžiumi susijęs procesas, kuris anksčiau ar vėliau paveikia visus, vienus labiau, kitus mažiau, priklausomai nuo turimos ar ne refrakcijos ydos. Presbiopija koreguojama paprasčiausiais akiniais, skirtais žiūrėti artimu nuotoliu, dar liaudiškai vadinamais „skaitymo akiniais“, kurie vaizdą padidina. Tačiau ne visiems žmonėms norisi nešioti akinius žiūrint iš arti, todėl stengiamasi įtempti akis ir pamatyti be akinių. Tas neretai sukelia akių įtampą, nuovargį, kartu su juo ir galvos skausmą. Todėl prieš ieškant kitų galvos skausmo priežasčių pravartu nuodugniai pasitikrinti akių būklę, nes šiuo atveju galvos skausmo priežastis gana paprasta ir lengvai išsprendžiama. 

Akių ligų sukeliamas galvos skausmas 

Akių nuovargis, sausų akių sindromas ar netinkamai parinkti akiniai gali sukelti trumpalaikį galvos skausmą. Tačiau yra ir rimtesnių akių būklių, kurias netgi galima įtarti priklausomai nuo pasireiškusio galvos skausmo. 

• Uždaro kampo glaukoma. Akies skysčio gamyba ir nutekėjimas – įprastas visą gyvenimą vykstantis procesas, apie kurį niekada nesusimąstome. Kiekvieną minutę akies viduje yra gaminamas akies skystis, kuris priekinės kameros kampe (tarp rainelės ir ragenos) esančiomis struktūromis nuteka į bendrą kraujotaką. Tačiau esant uždaro kampo glaukomai priekinės kameros kampas dėl tam tikrų priežasčių būna siauras arba visai uždaras ir akies skystis nenuteka, kaip reikia, todėl kai kurie veiksniai gali išprovokuoti staigų akispūdžio padidėjimą. Įprastai akispūdis turėtų būti iki 21 mmHg, tačiau priepuolio metu gali padidėti net kelis kartus – iki 40 ar 60 mmHg. Akis tampa kieta, skausminga, raudona, bijo šviesos, pablogėja matymas ir pradeda skaudėti galvą. Galvos skausmas būna intensyvus, plėšiantis, spaudžiantis, skauda taip intensyviai, kad gali supykinti ir sukelti vėmimą. Pasitaiko atvejų, kai padidėjus akispūdžiui labiausiai varginantis požymis yra būtent galvos skausmas ir pacientai kreipiasi pirmiausia į skubios pagalbos gydytoją dėl galvos skausmo ir dėl to yra išsamiai ištiriami. Tik neradus priežasties nukreipiami budinčio akių gydytojo apžiūrai. Patyrę skubios pagalbos gydytojai visada žino, kad staigaus galvos skausmo priežastis gali būti ir akių liga, todėl nepamiršta pasiteirauti, ar nepablogėjo matymas, ir atkreipti dėmesį į paciento akis. Uždaro kampo glaukomos priepuolis – viena iš nedaugelio skubios pagalbos reikalaujančių akių ligų. 

• Padidėjęs akispūdis. Viena iš padidėjusio akispūdžio priežasčių – jau minėtas uždaro kampo glaukomos priepuolis. Tačiau yra ir kitų pažengusių akių ligų, dėl kurių akių spaudimas būna žymiai aukštesnis nei norma. Toli pažengusi pirminė atviro kampo glaukoma, ilgalaikis uždegimas, antrinė glaukoma dėl venos trombozės ar diabetinės retinopatijos, akių navikai ar audinių sunykimas dėl traumos ir kita – oftalmologijoje daug ligų, dėl kurių gali padidėti akių spaudimas. Jeigu ligos yra pažengusios ir regėjimo funkcijos išsaugoti nepavyksta, akių spaudimą sekti vis tik būtina. Prastai matanti arba akla, tačiau rami ir neskausminga akis problemų nesukelia. Tačiau jei dėl tam tikrų ligų išsivysto antrinė glaukoma, su ja kovoti būna sudėtinga ir gydymas akispūdį mažinančiais lašais ne visada padeda. Ilgą laiką esant aukštam akių spaudimui, pavyzdžiui, 2 ar 3 kartus virš normos ribos, gali nuolat skaudėti akį, skausmas plinta į galvą, nepraeina išgėrus vaistų nuo skausmo ir neduoda ramiai gyventi. Tokiais atvejais tenka skausmingą aklą akį šalinti dėl gyvenimo kokybės komforto. Įprastai pacientai tą supranta ir yra tam pasiryžę, kadangi skausmas būna intensyvus, o akis vis tiek nematanti. Šiais laikais protezavimo galimybės yra toli pažengusios, todėl pašalinus akį įdedamas pagal kitą paciento akį pagamintas protezas atrodo kaip tikras ir estetiškai veido vaizdas tikrai geresnis nei raudona, pažeista akis. 

• Gigantinių ląstelių arteritas (temporalinis arteritas) – smilkinio arterijos uždegimas, sukeliantis kraujotakos nepakankamumą, matymo pablogėjimą ir sumažinantis kraujo pritekėjimą į akį. Kadangi pažeidžiama smilkinio arterija, vienas iš galimų simptomų – intensyvus pulsuojantis skausmas smilkinio srityje, smilkinio odos jautrumas. Taip pat viena iš skubių būklių oftalmologijoje. 

• Insultas – viena iš grėsmingiausių būklių, sukeliančių tiek galvos skausmą, tiek matymo pablogėjimą. Ne visi insultai sukelia galvos skausmą, tačiau jeigu kartu su galvos skausmu nukrenta vokas ir pradeda dvejintis – tai rodo rimtą kraujotakos sutrikimą ir reikalauja neatidėliotino gydymo. 

• „Herpes zoster“ infekcija. „Herpes zoster“ virusas sukelia pūslelinę, tačiau gali sukelti ir ragenos uždegimą – keratitą. Simptomai apima ir matymo pablogėjimą, akies paraudimą, ašarojimą, šviesos baimę. Gali pasireikšti paraudimas, pūsleliniai bėrimai akių vokų odoje ir dalyje veido, kartu neretai būna ir galvos skausmas. Ne tik virusiniai, bet ir bakteriniai ar kiti akies uždegimai gali sukelti galvos skausmą, ypač kai pažeidžiama ragena. 

Žinoma, ne visada galvos skausmo priežastis – akių liga, tačiau reikia žinoti, kad mūsų organai nėra atskirti ir organizme viskas glaudžiai susiję, todėl akių patologijos gali sukelti nebūtinai su akimis susijusius varginančius simptomus. Reguliari profilaktinė akių patikra gali padėti laiku pastebėti tam tikras akių ligas, na, o varginant akių skausmui tikslingas visapusiškas ištyrimas, nepamirštant ir apsilankymo pas akių ligų gydytoją. 

Nuotrauka. Kartais nepagalvojame, kad galvos skausmą gali sukelti akių būklė ir ligos / www.pexels.com nuotr. 

Biure prie darbo stalo sėdinti jauna moteris užsimerkusi glaudžia dešinės rankos pirštus prie smilkinio, kairę pasidėjusi priešais save ant stalo. Moters plaukai tamsūs, trumpi, kiek banguoti, veido išraiška – susikaupusi, tarp antakių susimetusi negili raukšlelė. Ji dėvi šviesius marškinius ir švarką iki alkūnių atraitotomis rankovėmis. Priešais moterį ant stalo padėtas atlenktas nešiojamasis kompiuteris. Tolėliau ant žemės stovi stambus augalas karpytais lapais, už kurio matyti neryškus radiatoriaus vaizdas.