Skaityk lengvai

GARBINGAS ĮVERTINIMAS  

Vytautas Gudonis liepos 6 dieną prezidentūroje apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Vytautas yra mokslininkas, tiflopedagogas ir psichologas.

Liepos pabaigoje Vytautui suėjo 75 metai.

Vytautas gerai pažįstamas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio negalių specialistams.

Vytautas pažįstamas ir žurnalo skaitytojams, ir Lietuvos akliesiems bei silpnaregiams.

Vytautas yra habilituotas mokslų daktaras.

Vytautas savo darbą, mokslinius tyrimus sieja su sutrikusios regos žmonių mokymu, jų įsitraukimu į visuomenę.

Vytautas yra skaitęs paskaitų įvairių šalių universitetuose, parašęs daug straipsnių ir knygų.

Vytautas daug metų kaupė informaciją apie neregius.

2020 metais Vytautas Gudonis išleido monografiją, kuri vadinasi „Negalia visuomenėje ir vaizduojamajame mene“.

2022 metais išleista antra knygos dalis.

Vytautas knygose į neregio pasaulį labiausiai gilinasi per dailės ir literatūros kūrinius.

Vytautas knygose plačiausiai analizuoja sukauptą unikalią kolekciją, kurią sudaro apie 6000 meno kūrinių reprodukcijų, vaizduojančių neregius.

Vytauto knygos net vadinamos „aklųjų evangelija“.

Vytauto knygose atskleidžiama, kaip bėgant metams keitėsi žmonių požiūris į neįgaliuosius, kaip jie buvo piešiami, vaizduojami mene.

KVIEČIAME Į BIBLIOTEKOS ATIDARYMĄ!   

Rugsėjo 7 dieną 14 valandą oficialiai atsidaro Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB).

Biblioteka yra atsinaujinusiame ir dar labiau akliesiems prieinamame pastate, kurio adresas yra Vilnius, Skroblų g. 10.

Atidarymo dieną turėsite išskirtinę galimybę pažinti bibliotekos patalpas.

Galėsite daugiau sužinoti apie biblioteką ir išbandyti vedimo paviršius.

Ir tai dar ne viskas!

Iki pat vakaro jūsų lauks daug nuolat vykstančių veiklų, kuriose jus lydės bibliotekos personalas.

Galėsite išdidžiai įsitaisyti prie ELVIS autobuso vairo, apsilankyti garso įrašų studijose ir įrašyti sveikinimą bibliotekai.

Galėsite užsukti į posėdžių salę, laikinai virtusią kino teatru su spragėsiais ir garsiniu vaizdavimu.

Galėsite sužinoti, kaip gimsta garsinė ar taktilinė knyga.

Vaikų lauks edukacija „Kas slepiasi knygų lentynose“.

Rimtesni ir vyresni lankytojai galės pasiklausyti ministro kalbos ar bibliotekos pastatą įrengusios bendrovės įspūdžių.

Visų laukia staigmenos, kurių negalima išduoti.

Ateikite — atverkime jūsų bibliotekos duris kartu!

Renginio programą jau netrukus rasite bibliotekos tinklalapyje labiblioteka.lt ir bibliotekos feisbuko paskyroje.

Sekite naujienas!

LAB informacija

SU NEREGIU PO KOSMOSO PLATYBES  

Seniai nestebina aklieji programuotojai, verslininkai ir keliautojai.

Nesistebėsime, jeigu netrukus ir į kosmosą išskris.

Tiktai kosmoso turistų dar reikės palaukti, o štai visatos tyrinėtojų jau yra.

Liepos pradžioje šalyje viešėjo neregys astronomas, astrofizikas iš Ispanijos Enrikė Perez-Montero.

Vilniuje, Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje (LAB), Enrikė susitiko su neregių bendruomene, papasakojo apie savo darbą, atsakė į klausimus.

Enrikė pasakojo, kad kosmosą mes matome visi vienodai.

Enrikė sako, kad visata atrodo juoda ir tamsi.

Visatoje yra daugybė objektų, nespinduliuojančių jokios šviesos.

Net ir regintiems žmonėms 99 procentai visos informacijos, ateinančios iš kosmoso, yra nematoma.

Astronomija nėra vien vizualus mokslas.

Garsinis arba jutiminis informacijos perteikimas kartais gali būti net pranašesnis už vizualųjį.

Garso kosmose nėra, nes nėra oro ir garsas nesklinda, tačiau gravitacines bangas galima paversti garsu.

Taip pat yra ir su spalvomis, nes matantys žmonės kometas mato vienokios spalvos, tačiau kosmose kometa — visai kitokia.

Enrikė sako, kad iš kosmoso mus pasiekiančias bangas regintieji verčia vaizdais, o jam patogiau yra garsas ir skaičiai.

Šitaip Enrikė gali tą informaciją tyrinėti.

Enrikė paleido garso takelį, kuriame girdėti žvaigždžių įsižiebimo muzika.

Muzikos garsai susilieja į bendrą žvaigždyno muziką.

Naudojantis šiais garsais galima kurti kosminę muziką.

Enrikė rodė ir taktilinius modelius, kaip atrodo asteroidas, žvaigždynai, meteoritas.

Enrikė pasakojo, kad nėra neregys nuo gimimo.

Enrikė susirgo liga, kuri vadinasi pigmentinis retinitas.

Regėjimas silpo laipsniškai, keletą metų, todėl Enrikė galėjo prie to priprasti.

Studijuodamas ir jau baigęs studijas, Enrikė galėjo matyti naktinį dangų, žvaigždes.

Prieš 12 metų, dar būdamas silpnaregis, Enrikė įstojo į nacionalinę Ispanijos aklųjų organizaciją.

Enrikė visiškai nemato jau šešeri metai.

Įstojus į organizaciją, šalia Enrikės atsirado šuo vedlys.

Nuo to laiko Enrikė su juo beveik niekada nesiskiria, net į užsienį vyksta kartu. Ispanijoje šunys vedliai sulaukia didelio viešo palaikymo.

Su šunimi vedliu Ispanijoje galima eiti visur ir visur būsi priimtas.

Enrikė pasakoja, kad šunys vedliai kainuoja brangiai.

Ispanijos aklųjų organizacija apmoka visą šuns įsigijimo kainą, bet kainuoja šuns priežiūra, maistas, tuo turi pasirūpinti pats jo šeimininkas.

Šunys vedliai Ispanijoje labai populiarūs.

Ispanijoje yra apie tūkstantį šunų vedlių.

Ispanijos šunų vedlių mokyklos net nespėja paruošti šunų visiems jų norintiems. Enrikė pasakoja, kad yra didelis skirtumas: netekti regėjimo laipsniškai ar staiga.

Silpstant regėjimui Enrikė mokėsi dirbti kompiuteriu su ekrano skaitymo programa, suprasti, ką gali ir ko negali.

Enrikė yra atsidavęs savo darbui, įvairiuose aklųjų centruose dažnai rodo, kokia yra visata, kaip ją galima pažinti ir suprasti nematant.

Enrikė turi šeimą — žmoną, dvi dukras, su jomis praleidžia daug laiko.

Enrikė aklųjų bendruomenėse, jų centruose skaito paskaitas apie astronomiją, visatos tyrimus.

Aplinkos prieinamumui Ispanijoje skiriama daug dėmesio: taktiliniai žymėjimai šaligatviuose, sankryžose, garsiniai šviesoforai.

Ispanijoje dirbama gerinant transporto paslaugas.

Siekiama, kad Ispanijoje neregiams savarankiškai judėti ir keliauti būtų saugiau, patogiau, lengviau.

„PAŽINIMO STEBUKLAS 2023“  

Kas gi slepiasi po šiuo pavadinimu?

Ogi tarptautinė ir vienintelė Baltijos regione stovykla vaikams ir jaunuoliams su regos negalia.

Stovyklą organizuoja Klaipėdos senamiesčio „Rotary“ klubas ir Klaipėdos regos ugdymo centras (Klaipėdos RUC).

Jau dvyliktą kartą stovyklos organizatoriai pakvietė vaikus iš Ukrainos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos dalyvauti šiame pažinimo ir džiaugsmo stebukle.

Išsiilgę šilto, siautulingo, aktyvaus ir tiesiog paprasto bendravimo ir draugystės, stovyklos dalyviai rinkosi į „Raganės“ stovyklavietę Palangoje.

Šių metų stovyklos tema — „Klaipėdos kraštas istorijos labirintuose“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui paminėti.

Stovykla kvietė domėtis pamario krašto istorija, buitimi.

Gintaro muziejuje Palangoje stovyklos dalyviai susipažino su gintaro atsiradimo istorija, jo savybėmis, lietė jį ir lygino su akmenukais.

Lietuvos jūrų muziejuje vaikai sužinojo apie Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą.

Vaikai sužinojo, kaip gyvūnai patenka į reabilitacijos centrą.

Vaikai jautriai reagavo sužinoję apie Baltijos jūros užterštumą.

Vaikai lietė eksponatus, klausėsi garsų, triukšmo.

Vaikai stebėjo delfinų pasirodymą.

Stovyklos dalyviai dalijosi savo mintimis, nes kai kurie net neįsivaizdavo, kad į jūrą patekęs plastiko gabalėlis ar maišelis gali pražudyti gyvūną.

Vaikai diskutavo, kaip galėtų rūšiuoti atliekas.

Vaikai, dalydamiesi įspūdžiais, džiaugėsi naujomis žiniomis apie jūros gyvūniją — delfinus, ruonius ir pingvinus.

Stovyklautojams patiko, kad jie galėjo įsitraukti į diskusijas ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus.

Gilų įspūdį vaikams paliko pingvino plunksnų tyrinėjimas.

Daugeliui buvo nauja liečiant pažinti pingvino ar ruonio muliažą.

Muliažas tai tiksli gyvūno, augalo ar kokio nors daikto kopija.

Kai kurie nematantys vaikai pirmą kartą buvo Jūrų muziejuje ir jiems įsiminė skirtingi kvapai.

Edukacija apie vėjus buvo perteikta pajaučiant judantį oro srautą.

Mokiniams labiausiai įsiminė patirtinė dalis, kai kiekvienas pūsdamas galėjo išmatuoti stiprumą ir trukmę.

Diena, praleista Jūrų muziejuje, paliko neišdildomus įspūdžius ir potyrius.

Daug pažintinių susitikimų vyko ir stovykloje, įsiminė susitikimas su gintaro apdirbimo meistru — vaikai patys pasigamino suvenyrus iš gintaro.

Stovyklautojai galėjo įvairiais pojūčiais patirti skirtingų rūšių vaisių skonį, kvapus, paviršiaus išskirtinumą.

Muitinės darbuotojų — kinologų ir jų „kolegų“ šuniukų — apsilankymas, pažintis su jais vaikams suteikė daug džiaugsmo.

Stovykloje tapo tradicija susitikti su žmonėmis, turinčiais regos negalią, jie pasidalija su vaikais savo sėkmės istorijomis.

Šiais metais į stovyklos atidarymo renginį atvyko Lietuvos aklųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Vilmantas Balčikonis.

Vilmantas linkėjo įveikti baimes, rasti kompromisą kiekvienoje situacijoje, puoselėti šiltus tarpusavio santykius ir draugystę.

Smagus buvo Joninių vakaras su raganų burtais ir ugnies užkalbėjimu gintaro dulkėmis, vainikų pynimu ir paparčio žiedo ieškojimu.

Nepakartojamas talentų šou leido atsiskleisti kiekvienam norinčiam jame dalyvauti stovyklautojui.

Talentingasis Kirilas iš Latvijos daugelį sužavėjo virtuozišku grojimu gitara, dalyviai iš Lenkijos mokė visus šokti.

Muzikalieji Ukrainos vaikai degė patriotiškumu ir meile savo kraštui.

Šio renginio metu visi linksmai ir noriai sukosi lietuvių liaudies, pajūrio krašto rateliuose ir žaidimuose.

Kiekvieną vakarą kvietė įspūdingai linksma diskoteka.

Vaikai norėjo sugrįžti prie jūros, pajusti jos kvapą, bangų ošimą, vėjo gaivumą, augalų šiurenimą, vandens vėsumą.

Vaikai pasakojo, kad labiausiai patiko Jūrų muziejus, buvo labai smagu ten lankytis. Anksčiau vaikai bijodavo eiti į muziejų, kad kur nors neužkliūtų, o dabar nebebijo.

Vaikai galėjo viską paliesti, juos maloniai sutiko muziejaus darbuotojai.

Savaitė prabėgo nepastebimai.

Visi nori ir tikisi sugrįžti, vėl sutikti draugus.