Socialinis pulsas

Pranas Pliuška, [email protected]

Ne tik šventė – LASS sąskrydis (tęsinys)

(Pradžia 2023 m. Nr. 7) 

Dauguma birželio 24–25 dieną vykusiame sąskrydyje paminėtų temų ir vykdytų veiklų vertos atskirų detalesnių straipsnių, nes jos svarbios nemenkai daliai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių (LASS) bendruomenės narių. Ir nors tikrai ne kartą gvildentos šiame žurnale, bet laikui bėgant ir keičiantis aplinkybėms atsiskleidžia kitoje šviesoje, vis kitomis spalvomis, išryškindamos svarbiausiomis tampančias problemas, kliūtis, atskleidžiančios naujus metodus joms įveikti. Pateiksiu tik svarbiausias tų minčių, kurias išdėstė sąskrydyje veiklas organizavę bei vykdę specialistai. Pradėsiu nuo šiuolaikinių išmaniųjų technologijų, kurios vos ne kasdien vis novatoriškesniais metodais skverbiasi į mūsų buitį, kasdienį gyvenimą. Šios srities užsiėmimus vedęs LASS respublikinio centro elektroninės aplinkos prieinamumo specialistas Andžėjus Ravanas prisipažino iš pradžių tikėjęsis, kad ateis pažengę vartotojai ir pavyks organizuoti įdomią diskusiją įvairiais konkrečiais technologijų pritaikymo ar prisitaikymo regėjimo neįgaliesiems klausimais. Kaip pavyzdį A. Ravanas paminėjo galimą diskusiją dėl LASS svetainės, tarkime, kaip organizacijos nariai jiems patogiausiu būdu galėtų pateikti informaciją. Kadangi tiek į pirmą, tiek į antrą diskusijos srautą, į kuriuos susirinko po 15–17 žmonių, kontingentas buvo įvairus, A. Ravanas, pakalbėjęs apie galimybes, greitai suvokė, kad vyrauja poreikis sužinoti, kaip ką ir iš kur atsisiųsti, ką gali įsijungti, prie ko prisijungti. A. Ravanas pasakojo: „Gerai, kad žmonės domisi, klausinėja. Stengiausi daugiau kalbėti apie galimybes, nes konkretus darbas gali būti tik individualiai arba labai mažose kelių žmonių grupėse. Informacijos daug ir greitai pavargstama nuo specifinių terminų, juos dar reikia suvokti, įsisąmoninti. Kalbėti bandžiau kuo paprasčiau, nenaudodamas specifinių terminų, kuriuos žino tik informacinių technologijų specialistai ir vienas kitas besidomintis. Iškėliau tikslą sudominti, įtraukti, gal duoti pirminį impulsą pradėti naudotis išmaniosiomis technologijomis. Nes neretas, išgirdęs daug informacijos, kuri yra nauja ir vos telpa galvoje, iš karto reaguoja, kad čia ne man. Ypač jei tai vyresnio amžiaus žmogus, iki šiol nedirbęs kompiuteriu, o telefoną naudojantis tik atsiliepti į skambutį ir paskambinti. Bandžiau sudominti paprastais dalykais po mažą žingsnelį, kad pajustų, jog ir jie gali. Žinoma, svarbu ir tai, jei žmogus tikrai naudosis ateityje, jei yra realus poreikis, nes jei išmoks, bet nesinaudos, tai greitai pasimirš ir po kiek laiko reikės mokytis iš naujo. O dar tos reikalingiausios programėlės vis keičiasi. Yra pokyčių, kurių vieni naudingi, patogesni neregiams ar silpnaregiams, o kiti atvirkščiai – kiek pasunkina ar daro naudojimąsi sudėtingesnį. Pastebėjau, kad žmonėms trūksta informacijos.“ 

Šioje vietoje norėčiau ir aš įsiterpti bei pateikti savo pastebėjimus. Ieškančiam žmogui informacijos lyg ir netrūksta. Juk apie informacines technologijas galima perskaityti vos ne kiekviename „Mūsų žodžio“ numeryje, LASS svetainėje, galų gale, pasiklausti tų, kas jau jomis naudojasi. Deja, yra taip, kad žmonės patys mažai domisi ir neretai nori, kad viskas visada jiems būtų „padėta ant lėkštutės“. Tad šioje srityje didžiulė našta tenka filialų pirmininkams, kad bent jau LASS sistemoje pateikta informacija pasiektų kiekvieno filialo nario ausis. 

Supratau dar vieną tiesą, kad svarbią informaciją reikia nuolat kartoti. Pailiustruosiu Pasvalio rajono filiale patirtu pavyzdžiu. Kelis kartus užsiėmimuose pasakojome apie neregius, savarankiškai keliaujančius net po svetimas šalis naudojantis navigacija, savigalbos grupėje skaitėme atitinkamus straipsnius, leidome garsinius įrašus, bet atsirado žmogus, kuris teigė, kad apie navigaciją, kuria gali naudotis aklieji, pirmą kartą išgirdo sąskrydyje... Suprantu, kad kartais tokiais atvejais filialų pirmininkams gali nusvirti rankos, bet linkiu, kad jos nusvirtų tik trumpam atokvėpiui, poilsiui prieš dar intensyvesnes pastangas. O tos pastangos turėtų pasireikšti tuo, kad reikėtų kuo dažniau bendrauti su savo filialo nariais. Jei ne gyvai akis į akį, tai bent jau telefonu, ir kalbantis įsitikinti, ar kiekvienas žmogus išgirdo, teisingai suprato pateiktą informaciją, ar ruošiasi ja pasinaudoti, o jei taip, tai kaip planuoja tai daryti. Iš asmeninės patirties žinau, kad bendraujant žmonės stengiasi kalbėti apie tai, kuo gyvena, kas jiems jau žinoma, bet pirmininko užduotis ne tik išklausyti savo narį, bet ir pakreipti kalbą apie dalykus, kurių neregys ar silpnaregis nedaro, nors galėtų daryti, nesinaudoja priemonėmis, kuriomis jam būtų naudinga naudotis ir panašiai. 

Sąskrydyje A. Ravanas besidomintiesiems pristatė daug konkrečių dalykų, kurie gali palengvinti neregio gyvenimą, padaryti jį įdomesnį, įvairesnį, mažiau priklausomą nuo artimųjų ir aplinkinių. Didžiulio susidomėjimo sulaukė specialiosios programėlės, leidžiančios nuskaityti įvairiausius tekstus, tarp jų ir pakuočių užrašus parduotuvėse. Daug kam naujovė buvo informacija apie išmaniuosius namus, kai išmaniuoju telefonu jau ir neregiai gali valdyti dulkių siurblius robotus, indaploves, mikrobangų krosneles, šaldytuvus ir kitą buitinę techniką. Vis tik reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurie žmonės naudojasi senais telefonais, o optimalus jų amžius, pasak A. Ravano, turi būti ne ilgesnis nei 3–4 metai. Senesni telefonai nepalaiko kai kurių programų, tad jos arba visai neveikia, arba veikia netinkamai. Reikėtų pirkti ne pigiausią modelį, nes net ir naujuose telefonuose gali neveikti programėlės, jei telefonas prastos kokybės. 

O mano pasiūlymas kitam tokiam susitikimui būtų toks, kad prieš renginį rajonai išsiaiškintų ir pateiktų organizatoriams sąrašus žmonių, kas ką norėtų pramokti arba bent jau detaliau susipažinti su informacinių technologijų abėcėle. Pagal tuos sąrašus organizuoti veiklas – jei ne individualiai, tai bent jau mažose grupelėse po 2, 3, daugiausia 4 žmones. Pavyzdžiui, 1 valanda būtų skiriama tiems, kas norėtų išmokti naudotis navigacija. Manau, būtų tikslingai panaudota ne tik bendra informacija apie galimybes, bet ir daugiau konkrečios naudos žmogui. 

Jei LASS išsikels uždavinį, kad kuo daugiau organizacijos narių naudotųsi kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais, jos atsakingų darbuotojų lauks grandiozinis uždavinys – organizuoti ne atskirus proginius, o nuolatinius mokymus, galimybę gauti nuotolines konsultacijas tiek telefonu, tiek ir elektroniniu paštu ar specialioje feisbuko grupėje. Ne veltui jau įžanginėje sąskrydžio kalboje LASS prezidentas P. Kalvelis kaip didelę problemą paminėjo faktą, kad net Vilnius šiuo metu neturi informacinių technologijų specialisto, kokį turi Kaunas. Kai kuriuose rajonuose situacija šioje srityje primena „neartus dirvonus“. 

Priėjęs prie Lietuvos audiosensorinės bibliotekos autobusiuko ir pasidžiaugęs vis gausėjančiu garsinių knygų asortimentu, išsakiau įstaigos direktorei Ingai Davidonienei kelis pastebėjimus dėl iškylančių problemų surandant ir atsisiunčiant knygas iš atnaujintos ELVIS svetainės vyresnio amžiaus žmonėms, neturintiems regėjimo likučio ir mažai įgudusiems naudotis kompiuteriu. Kadangi patiems vyresnio amžiaus neregiams ši procedūra per sudėtinga, tai dalis rajonų filialų pirmininkų skiria aiškiai per didelę savo veiklos dalį, oficialiai kalbant, tarpininkaudami, o neoficialiai sakant, patys ieškodami, atsiųsdami, išarchyvuodami ir perkeldami garsines knygas iš kompiuterio į žmonių grotuvus ar USB laikmenas. Išsakiau pageidavimą dėl detalesnio knygų skirstymo pagal žanrus ir patogesnio formatų atpažinimo neregiams. 

„Biomedikos centro“ atstovė informavo, kad jų palapinėje didžiausio populiarumo sulaukė elektroniniai vaizdo didintuvai, didinamieji stiklai, monokuliarai, apsauginiai akiniai, kalbantys kraujospūdžio matuokliai ir naujoji baltoji lazdelė su amortizatoriumi. Pastarąją išbandžiau pats. Man tikrai bus naudinga, nes pasitaiko šaligatvių, kuriuose lazdelės ratukas dažnai įsiremia į nelygumus ir krūtine arba pilvu pajuntu lietuviškos patarlės prasmę, kad lazda turi du galus. Ši lazdelė kainuoja 126 eurus, o primename, kad pateikus gydytojo pažymą, asmens ir prekės įsigijimo dokumentus, 120 eurų kompensuoja Techninės pagalbos priemonių centras. Svarbiausia, kad žmonės galėjo juos dominančią priemonę išbandyti, pačiupinėti, patikrinti, ar tinka jų poreikiams, ar patogi naudotis. 

Keli rajonai, kuriuose veikia darbinio užimtumo būreliai, atvežė savo rankomis pagamintų grožybių, į kurias sudėjo ne tik rankų, bet ir širdžių šilumą. Mugėje pakalbinęs Joniškio ir Ukmergės filialų rankdarbius reklamavusius bei pardavinėjusius atstovus, išgirdau, kad šie nesiskundžia ne tik smalsuoliais, susidomėjusiaisiais, bet ir pirkėjais, nors konkrečių skaičių, kiek ko ir už kiek pardavė, neišdavė. Nieko nepadarysi – komercinė paslaptis. 

„Patardžiau“ ir kelis filialų pirmininkus bei eilinius LASS narius, kurių nesutikau sąskrydyje. Norėjosi išsiaiškinti nedalyvavimo priežastis. Vyravo asmeninio pobūdžio priežastys: šeiminės ar giminės šventės, metinės, ilgos kelionės nepatogumai, baimė dėl savo sveikatos būklės tvyrant karštam orui ir panašiai. Vis tik padariau išvadą, kad ne visi vadovai suprato šio sąskrydžio esmę. Kai kas sąmoningai ar nesąmoningai supainiojo šį renginį su ankstesniais metais vykusiais meno mėgėjų festivaliais ir savo nedalyvavimą teisino tuo, kad tą dieną kitomis veiklomis buvo užimtas jų meno kolektyvo vadovas. Man neįtikinamai skambėjo argumentai, kad niekas iš to rajono nedalyvavo, nes filialo pirmininkas ar pirmininkė negalėjo vykti. Filialo vadovo susitapatinimas su visa rajono aklųjų ir silpnaregių bendruomene bei reali vietose išrinktų tarybų veikla ar neveiklumas – atskiras visai ne retorinis klausimas. 

Taigi „suma sumarum“ – kitais metais organizatorių lauks dar didesnis iššūkis, nes gali būti, kad po puikių sąskrydžio atgarsių ir išmokus šiųmečio renginio pamokas, dalyvių skaičius gali net padvigubėti. 

Nuotrauka: LASS sąskrydžio metu „Biomedikos centro“ palapinėje buvo galima gyvai išbandyti daug techninės pagalbos priemonių / LASS archyvo nuotr. 

Šviesioje palapinėje iš nugaros užfiksuoti priešais stalą susirinkę keturi vyresnio amžiaus lankytojai ir jiems kažką už stalo pasakojanti jauna „Biomedikos centro“ atstovė. Lankytojai vilki vasariškus drabužius, trys iš jų dėvi kepurėles su snapeliu. Už stalo stovinti atstovė dėvi tamsų megztuką trumpomis rankovėmis ir tamsią palaidinę bei segi pakabuką. Jos šviesūs kiek banguoti plaukai sukelti atgal ir dalis surišta už nugaros, o dalis krenta laisvai ant pečių. Tarp lankytojų matyti dalis užrašo „Biomedikos centras“ ant juodos staltiesės ir ant stalo išdėlioti įvairūs daiktai: stendai su akiniais, lankstinukai ir prietaisai.