Specialisto komentaras

Giedrius Stoškus, teisininkas, [email protected]

Tegyvuoja prieinamumas

2022-12-08 Seimas vienbalsiai priėmė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą Nr. XIV-1633. Įstatymas skirtas įgyvendinti dar 2019-04-17 priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų. 

Nors įstatymas įsigalios tik 2025-06-28, tačiau jį priimti Lietuva pagal minėtąją direktyvą privalėjo iki 2022-06-28, taigi atlikti namų darbus Lietuva vos ne pusmečiu vėlavo. Toks ilgas terminas nuo įstatymo priėmimo iki jo įsigaliojimo numatytas todėl, kad prekių ir paslaugų gamintojai spėtų tinkamai pasiruošti ir pritaikyti savo gaminamas prekes ir teikiamas paslaugas žmonių su negalia poreikiams. 

Įstatymas dar nustato 5 metų pereinamąjį laikotarpį. Iki 2030-06-28 paslaugų teikėjai turi teisę toliau teikti paslaugas, naudodami gaminius, kuriuos jie teisėtai naudojo iki įsigaliojant šiam įstatymui, teikdami panašaus pobūdžio paslaugas. Paslaugų teikimo sutartys, sudaromos iki 2025 m. birželio 28 d., galioja be pakeitimų iki jų galiojimo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2030-06-28. 

Įstatymas nustato prieinamumo reikalavimus šiems rinkai pateikiamiems gaminiams: 

• vartotojų bendrosios paskirties kompiuterių aparatinės įrangos sistemoms ir joms skirtoms operacinėms sistemoms; 

• savitarnos terminalams (mokėjimo terminalams, taip pat savitarnos terminalams, skirtiems paslaugoms, kurioms taikomas šis įstatymas, teikti: bankomatams, bilietų pardavimo automatams, registracijos automatams, interaktyviesiems informacijos teikimo savitarnos terminalams, išskyrus terminalus, kurie yra įmontuotos transporto priemonių, orlaivių, laivų arba geležinkelių riedmenų sudedamosios dalys); 

• elektroninių ryšių paslaugoms teikti naudojamiems vartotojų galiniams įrenginiams su interaktyviaisiais kompiuteriniais pajėgumais; 

• vartotojo prieigos prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų interaktyviesiems įrenginiams; 

• elektroninėms skaityklėms. 

Taip pat įstatymas nustato prieinamumo reikalavimus šioms paslaugoms: 

• elektroninių ryšių paslaugoms, išskyrus perdavimo (siuntimo) paslaugas, naudojamas įrenginių tarpusavio sąveikos paslaugoms teikti; 

• audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieigos paslaugoms; 

• šiems keleivinio oro, autobusų ir vandens transporto paslaugų, išskyrus mieste ir priemiesčiuose teikiamas transporto paslaugas, keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų elementams: interneto svetainėms, nešiojamaisiais prietaisais teikiamoms paslaugoms (įskaitant mobiliąsias programas), elektroniniams bilietams ir elektroninių bilietų pardavimo paslaugoms, informacijos apie transporto paslaugas, įskaitant kelionių informaciją realiuoju laiku, teikimo paslaugoms, informaciniams ekranams ir interaktyviesiems savitarnos terminalams. Paslaugų prieinamumo reikalavimai informaciniams ekranams taikomi tik Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems interaktyviesiems ekranams, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems interaktyviesiems savitarnos terminalams, išskyrus ekranus ir terminalus, kurie yra įmontuotos transporto priemonių, orlaivių, laivų arba geležinkelių riedmenų sudedamosios dalys; 

• banko paslaugoms vartotojams; 

• elektroninėms knygoms ir specialiai programinei įrangai; 

• elektroninės prekybos paslaugoms. 

Gaminys, atitinkantis prieinamumo reikalavimus, turės būti pažymimas CE ženklu. 

Aptariamas įstatymas nustato įvairius su prieinamumu susijusius įsipareigojimus ekonominės veiklos vykdytojams – gamintojams, įgaliotiesiems atstovams, importuotojams, platintojams, paslaugų teikėjams. Kaip jie laikysis prieinamumo reikalavimų, pagal savo kompetenciją prižiūrės šios rinkos priežiūros institucijos: 

• Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba; 

• Lietuvos transporto saugos administracija; 

• Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba; 

• Lietuvos radijo ir televizijos komisija. 

Minėtos rinkos priežiūros institucijos ne tik nagrinės skundus dėl prekių ar paslaugų prieinamumo, bet ir galės reikalauti, kad ekonominės veiklos dalyviai, kurių gaminiai ar paslaugos neatitinka prieinamumo reikalavimų, atliktų taisomuosius veiksmus, o, jei taisomieji veiksmai neatliekami ar atliekami netinkamai, įpareigoti ekonominės veiklos dalyvius pašalinti iš rinkos prieinamumo reikalavimų neatitinkančius gaminius ar paslaugas ir pranešti apie tai Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos šalims, taip pat skirti ekonominės veiklos vykdytojams baudas ar įspėjimus; bendradarbiaudamos su asmenų su negalia nevyriausybinėmis organizacijomis, ekonominės veiklos vykdytojams ir kitiems suinteresuotiems subjektams teiks metodinę pagalbą, vadinamąsias rekomendacines konsultacijas, kaip įgyvendinti prieinamumo reikalavimus, rengs gaires, rekomendacijas, kitus dokumentus ir įrankius, padedančius įgyvendinti prieinamumo reikalavimus. Šioms institucijoms vartotojai, jų asociacijos, valstybės institucijos ar kiti suinteresuoti asmenys galės pateikti skundus dėl prekių ar paslaugų neatitikimo prieinamumo reikalavimams. Tokie skundai turės būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tyrimo medžiagos gavimo dienos. 

Ekonominės veiklos vykdytojai rinkos priežiūros institucijos prašymu privalės užtikrinti visų su gaminiu ar paslauga susijusių ekonominės veiklos vykdytojų atsekamumą. 

Įstatymas numato įsteigti Gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisiją, kuri bus patariamoji institucija, nagrinėjanti gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimus, teikianti ministerijoms ir kitoms institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo valstybės politikos ir jos įgyvendinimo. Šią komisiją sudarys valstybės institucijų, rinkos priežiūros institucijų, asmenų su negalia nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų, verslo asociacijų atstovai. Asmenų su negalia nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo asociacijų atstovai turės sudaryti ne mažiau kaip vieną trečdalį komisijos narių. Įstatymas nenustato, prie kokios valstybės institucijos minėta komisija veiks, kas ją techniškai aptarnaus, tvirtins jos nuostatus ir pan. Tai palikta nustatyti socialinės apsaugos ir darbo ministrui, bet greičiausiai minėta komisija veiks prie Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros. 

Deja, įstatymas numato ir daug išimčių t. y. atvejų, kada minėtų prekių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai netaikomi. Visų pirma, nuo prieinamumo reikalavimų laikymosi atleidžiamos paslaugas teikiančios labai mažos įmonės. Labai mažos įmonės pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 str. 3 d. yra tokios įmonės, kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1. Įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. Eur. 2. Įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. Eur. Be to, įstatymas nustato, kad prieinamumo reikalavimai taikomi tik tokia apimtimi, kad dėl jų laikymosi: 

1. Nereikėtų daryti esminio gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio pakeitimo. 2. Nebūtų sukelta neproporcinga našta atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams. Tiesa, įstatyme esama ir tam tikrų saugiklių, kad ekonominės veiklos vykdytojai nepiktnaudžiautų esminio keitimo ir neproporcingos naštos išimtimis. Norėdami jomis pasinaudoti, ekonominės veiklos vykdytojai turės atlikti vertinimą, ar dėl taikytinų prieinamumo reikalavimų laikymosi būtų padaryti esminiai gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio keitimai arba būtų nustatyta, kad organizacinė ar finansinė našta būtų didesnė už tikėtiną gauti naudą ir galėtų jiems sukelti neproporcingą naštą. Įstatymo 2 priede pateikiami neproporcingos naštos vertinimo kriterijai. Ekonominės veiklos vykdytojai turės dokumentuoti neproporcingos naštos vertinimą ir parengti jos vertinimo ataskaitą, kurią privalės saugoti 5 metus po to, kai gaminys rinkai buvo patiektas paskutinį kartą arba po to, kai paslauga buvo suteikta paskutinį kartą ir, rinkos priežiūros institucijai pareikalavus, pateikti jai šios ataskaitos kopiją. Tačiau gamyba užsiimančioms labai mažoms įmonėms ir čia yra išimtis. Ji minėtos ataskaitos parengti neprivalo, o rinkos priežiūros institucijos prašymu turi jai pateikti faktus, susijusius su neproporcingos naštos vertinimu. 

Įstatymo 1 priedas vardija konkrečius reikalavimus gaminių ar paslaugų savybėms, elementams ar funkcijoms, siekiant, kad gaminiai ar paslaugos atitiktų universalaus dizaino principus ir kad atitinkamais gaminiais ar paslaugomis pagal numatytą paskirtį galėtų naudotis kuo daugiau asmenų su negalia. 

Nors aptartas įstatymas įsigalios negreitai, beveik po 2 metų, bet su juo susipažinti, pasiruošti jo įsigaliojimui, kad jam įsigaliojus galima būtų juo pasinaudoti, reikia iš anksto. Kaip sako visiems žinoma patarlė, roges reikia ruošti vasarą.