Viršelio istorija

Apie įsipareigojimo energiją

Pasakyti, kad Ieva Krivickaitė yra kovotoja, tai reiškia – pasakyti labai nedaug. Išvardyti, kad ši jauna ir džiaugsminga moteris yra savanorė, nuo paauglystės su atkakliu žemaitišku užsispyrimu ir nuoširdžiu rūpesčiu apgaubianti pačius pažeidžiamiausius mažuosius ligonius, gerumo fondo „Ne apie mane“ įkūrėja, socialinių pagalbos akcijų iniciatorė – tai tik brūkštelėti sausą informaciją. Nes Ieva yra ne apie titulus ir pagyras. Jos darbai – ne apie kūną kaip „apvalkalą“, kurio dalys kartais išduoda, bet apie nuogą gyvenimo šerdį. Todėl tegu šiuos sausus apibūdinimus jūsų mintyse sušildo kiekvieno – Ievos apkabinto, paguosto, prajuokinto, palaikyto už rankos, gavusio viltį – grįžtanti energija. 

Daug tokios nuoširdžios energijos gauna ir pati Ieva. Nuo vaikystės kovojanti su cukriniu diabetu, prieš keletą metų pradėjus silpti regėjimui buvo apstulbinta, kai kiti – bičiuliai ir visai nepažįstami žmonės – per trumpą laiką jai padovanojo galimybę įsigyti šunį vedlį. Šiandien Ieva visur drauge su Fėja – mokosi, jaukinasi, pratinasi. Ir, aišku, žino, kad tikros draugystės be įsipareigojimo nebūna. 

Viršelyje – Ieva ir Fėja / Viesturo Kaminskio nuotr. 

Apvali rugpjūčio mėnesio žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka, kurioje šiltuoju metų laiku iš kairiojo šono užfiksuota sulenktomis kojomis ant žemės sėdinti jauna moteris, atsirėmusi į tamsiai raudonus tilto turėklus, ir prie jos tupintis juodas pudelis. Nuo žemės iki atsitūpusio pudelio viršugalvio – maždaug 50 centimetrų. Švelniai besišypsanti moteris atsisukusi į garbanotą šunį, kuris lekuodamas žiūri į fotoaparato objektyvą, ir apglėbusi jį kairiąja ranka. Jos plaukai ilgi, pašviesinti stambiomis sruogomis, lengvai kedenami vėjo. Mergina dėvi marškinėlius mėlynomis ir baltomis juostelėmis, o apatinę kūno dalį užstoja pudelis, matyti tik sulenktos nuogos kojos ir kraštelis vasarinio šviesaus apavo. Šunį apglėbusios rankos dilbį puošia maždaug plaštakos dydžio sapnų gaudyklės tatuiruotė, plaštaką – smulki V formos tatuiruotė, ant riešo užmauta spalvinga apyrankė, o ant nykščio, didžiojo ir bevardžio pirštų – smulkūs aukso spalvos žiedai. Pudeliui uždėtos baltos petnešos su specialia šuns vedlio rankena ir šviesą atspindintis antkaklis su juodu pavadžiu. Už merginos, ant žemės po sulenktomis kojomis, matyti dalis padėtos plonos baltosios lazdelės. Fone – mėlyna tilto arka, tolumoje liejasi žaliuojantys medžiai. Nuotrauka spinduliuoja ramybę, pasitikėjimą ir gyvybingumą. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnė nuotrauka apima daugiau tilto arkos ir turėklų abiejose pusėse bei rausvas merginos basutes. 

PROTANOPIJA. Tas pats vaizdas pateiktas ne toks spalvotas, kaip realus. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai kampuose vaizdas visai užtemsta. Nuotraukoje nesimato merginos ir šuns pėdų, dalies turėklų kairėje ir dalies arkos. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato merginos blauzdų ir šuns pėdų, o likusioje nuotraukoje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Šiuo atveju visas vaizdas toks pat kaip realus, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiame pavyzdyje apatinėje nuotraukos dalyje visiškai nesimato apatinio šuns trečdalio. Likusioji nuotraukos dalis ryški. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Regėjimo plotis ir spalvos nepakitę, tačiau pats vaizdinio centras – nematomas. Šiuo atveju nesimato merginos veido ir viršutinės kūno dalies bei didžiosios dalies šuns. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje matomas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – jame galima įžiūrėti tik merginos smakrą, petį ir plaštaką bei dalį šuns nugaros.