Redakcijos skiltis

Pats vidurvasaris, bet noriu sugrįžti į paskutinį birželio savaitgalį, kai 24–25 dienomis turėjome galimybę susitikti „Zelvos“ poilsiavietėje LASS sąskrydyje. Ačiū visiems, kurie stabtelėjote prie „Mūsų žodžio“ redakcijos palapinės – pasidomėjote, šnektelėjote, kai kurie ir ne vieną kartą, pasklaidėte archyvinių žurnalo numerių parodą, davėte patarimų ar uždavėte klausimų. „Mūsų žodis“ gyvuoja jau daugiau kaip 60 metų. Sąskrydžio metu nenorėjome jūsų išbandyti ar kažkaip vertinti – labiau siekėme priminti, išgirsti idėjų, atgarsių apie žurnalą. Labai džiaugiamės, kad redakcijos organizuotoje mini viktorinoje, kurioje reikėjo atsakyti į šešis klausimus, dalyvavo 12 žmonių. Šio konkurso nugalėtoja, vienintelė teisingai atsakiusi į 5 klausimus, tapo Vitalija Kraučelienė. Jonaviškiams šios bendruomenės narės pristatinėti tikrai nereikia, o mums buvo maloni staigmena, kad aktyvi, scenarijus kurianti, gide dirbanti LASS senbuvė idėjų ir minčių neretai ieško „Mūsų žodyje“. Į Joniškį Vitalijai likusius šių metų mėnesius keliaus žurnalo prenumerata. Specialus prizas – lietuvių poezijos tomelis brailio raštu – pakeliui į Klaipėdą. Jį už aktyvią skaitytojo poziciją, už skambų eilėraštį Zelvos ežero pakrantėje siunčiame Albertui Mumgaudžiui, vieninteliam iš dalyvavusiųjų, kuriam pravertė klausimynas brailio raštu. 

Kitas mūsų prašymas, už kurį dalijome sąskrydžio „valiutą“ – žetonus, buvo sugalvoti žurnalui geriausią pasiūlymą. Surinkome virš 20 jūsų nuomonių, pageidavimų. Juose buvo bent keli prašymai įtraukti kulinarinių ir mados rubrikų, kai kas pasigenda literatų skyrelio, konkrečiai – trūksta pjesių pastatymams, žinių apie „Zelvą“, daugiau humoro, anekdotų, keliems žmonėms norėtųsi žurnale rasti kryžiažodžių, kitų žodinių galvosūkių. Skaitytojams rūpi įprastai svarbios temos – žmonių su negalia užimtumo galimybės, įsidarbinimas, teisinės naujienos. Nors pastarųjų žurnalo puslapiuose netrūksta, buvo paminėta, kad teisės naujienos galėtų būti susijusios ne tik su neįgalumu, bet universalesnės, pavyzdžiui, apie paveldėjimą ir panašiai. Žmonės prašė didesnio šrifto, kai kas siūlė grįžti prie geltonų žurnalo viršelių. Buvo ir mažiau tradicinių pasiūlymų: įsteigti pažinčių skelbimų skiltį, daugiau rašyti apie kelionių įspūdžius. Skaitytojai siūlė nenutolti nuo religijos aklųjų kasdienybėje ir nepamiršti svarstyti, kas yra gyvenimo prasmė. Aptarsime kiekvieną pasiūlymą! Žinoma, visus realizuoti būtų nelengva, bet kas žino, gal sugrįžę po vasaros pasiūlysime senai-naujų dalykų. Dėkoju už susitikimą! 

Ginta Čingaitė-Kiznienė