Susitikimai

Spaudai parengė Ginta Čingaitė-Kiznienė

Pirmiausia pažinkime Lietuvą!

Vasara yra laikotarpis, kai gamta pati palankiausia įvairiems gamtiškiems atradimams. Neretai skubame į svečias šalis, kartais nepelnytai pamiršdami, kiek daug nuostabių kraštovaizdžių, su niekuo nesulyginamų gamtos objektų, pritaikytų pažintinių takų galime atrasti čia, Lietuvoje. Pasitinkant vasarą kviečiame susitikti su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos direktore Agne Jasinavičiūte (A. J.) ir VSTT viešųjų ryšių specialiste Diana Rakauskaite (D. R.). Viešnias radijo laidoje „Aklas pasimatymas“ (GOLD FM) kalbina laidos vedėja Irma Jokštytė (I. J.). Pasižvalgykime po Lietuvą drauge! 

I. J. Kokios yra keliavimo galimybės po saugomas valstybines teritorijas? Ką apie jas turėtų žinoti kiekvienas Lietuvos pilietis? 

A. J. Šiuo metu Lietuvoje saugomų teritorijų turime kiek daugiau nei 18 procentų šalies ploto. Galime džiuginti žmones, keliaujančius po 5 nacionalinius, 30 regioninių parkų, taip pat – keliaujančius po gamtinius ir kultūrinius rezervatus. Iš tikrųjų, saugomos teritorijos yra brandžios valstybės požiūris, kuriuo pristatoma, kad visuomenė rūpinasi gamtinių, kultūrinių vertybių apsauga. Būtent tam yra kuriamos saugomos teritorijos. 

Na, o piliečiai, kurie keliauja ir atranda šias teritorijas, supranta, koks lobynas, vertybės yra saugomos jose. Manau, kiekvienas Lietuvos pilietis, kaip yra profesorius Česlovas Kudaba pasakęs, pirma turi pažinti savo kraštą, o tik po to domėtis kitais. Šia taisykle turėtume vadovautis visi, gyvenantys Lietuvoje. 

I. J. Labai Jums pritariu. Diana, gal galėtumėte pristatyti, kokią aplinkosauginę ir švietėjišką veiklą vykdote saugomose teritorijose? 

D. R. Labai plačią. Apie švietimą, gamtos mokyklas pakalbėsiu vėliau, bet kadangi kalbamės vasaros išvakarėse, noriu pasakyti, kad šią vasarą skelbiame labai smagią akciją – saugomų teritorijų paso akciją. Kviečiame visus keliauti po nacionalinius ir regioninius parkus ir lankytojų centruose užsidėti antspaudėlį, kad čia buvai. Ši idėja yra iš Jungtinių Amerikos Valstijų, ten galima nusipirkti tokį pasą. Mūsų pasas šiek tiek paprastesnis – kaip lankstinukas, jį galima gauti atvykus į nacionalinių, regioninių parkų lankytojų centrą, galima patiems, užsukus į VSTT interneto svetainę www.saugoma.lt, tiesiog atsispausdinti ir keliauti į 5 nacionalinius ir 30 mažesnių regioninių parkų. Jeigu rudenį turėsite surinkę visus parkų antspaudėlius, jei pasas bus užpildytas, tuomet gausite prizą – įdomią didelę ir solidžią knygą apie Lietuvos saugomas teritorijas. 

Dar raginame kiekvieną keliautoją nusipirkti bilietą, kuris kainuoja 1 eurą. Tarkime, atvažiuojate į Neries regioninį parką, juk matote, kad ir piliakalniai sutvarkyti, ir informaciniai stendai yra puikūs. O juk atsitinka visko – ir apibraižomi tie stendai, ir laiptai sulaužomi, būtent už lankytojų bilietų lėšas mes tvarkome infrastruktūrą. Grįžtu prie tos pačios vasaros akcijos temos – jeigu dar nusipirksite bilietą už 1 eurą, tai prizas rudenį dar bus didesnis – ne tik minėta knyga apie Lietuvos saugomas teritorijas, bet ir kelionių kuprinė. Taigi kviečiu keliauti nuo birželio 1 d., ir savaitgaliais, ir atostogų metu aplankyti mūsų 5 nacionalinius ir 30 regioninių parkų bei sužinoti, kas ten saugoma, dėl ko jie buvo steigti. Tai pačios vertingiausios, pačios gražiausios mūsų krašto teritorijos. 

I. J. Pakalbėkime apie tai, kiek kelionės saugomose teritorijose yra atviros? Ar galima laisvai keliauti, o gal praverstų gido pagalba? 

A. J. Atrasti saugomas teritorijas gali kiekvienas, nebūtinai reikia turėti kažkokių specialių įgūdžių. Pakankamai daug informacijos stengiamės pateikti mūsų naujoje interneto svetainėje www.saugoma.lt: ten galima rasti visus lankyti pritaikytus objektus, galima sužinoti, kuo ypatingos yra saugomos teritorijos, kodėl jos įsteigtos. Tačiau kelionę po saugomas teritorijas visuomet rekomenduojame pradėti nuo lankytojų centrų. Iš viso Lietuvoje yra 38 lankytojų centrai, kiekvienas jų yra įrengtas nacionaliniuose, regioniniuose parkuose. Vieną lankytojų centrą turime Vilniuje, Antakalnio g. 25, tai yra nacionalinis lankytojų centras, kur galima sužinoti informacijos apie visas saugomas teritorijas Lietuvoje ir susiplanuoti sau artimiausią maršrutą. 

Žinoma, kiekvienas parkas turi vis po kitokią interaktyvią ekspoziciją, kurioje įvairiais būdais galima sužinoti daugiau informacijos apie kiekvieną saugomą teritoriją atskirai. Na, o jeigu pageidautumėte edukacijos ar ekskursijos po saugomas teritorijas, visuomet rekomenduojame pasižiūrėti, kas yra siūloma saugomų teritorijų direkcijų: yra ir įvairios edukacinės programos, ir užsiėmimai gamtoje, ir ekskursijos po mūsų pažintinius takus, piliakalnius, kultūros paveldą, gamtines teritorijas – yra galimybė išsirinkti tinkamiausią sprendimą. Na, ir žinoma, išleista daug knygų apie keliones po saugomas teritorijas, turime knygų, skirtų pamokoms gamtoje, vadinamuosius gamtos vadovus, kuriuose patarta, pavyzdžiui, kaip matematikos pamoką perkelti į gamtą, spręsti tam tikrus uždavinius. 

D. R. Aš tik pridėsiu, kad šią vasarą nacionalinių, regioninių parkų lankytojų centrai dirbs ir šeštadieniais, ir sekmadieniais nuo 10 iki 15 val. Tad šiuo metu irgi galima atvykti į lankytojų centrą, pasikonsultuoti su specialistu, kur toliau keliauti, kokiu pažintiniu taku, ką galima pamatyti, gal iki kokio apžvalgos bokšto – pasitarus, keliaujate į gamtą. Reikia pasakyti, kad dar niekada mūsų nacionaliniai, regioniniai parkai ir kitos saugomos teritorijos nebuvo taip puikiai pritaikytos lankyti – informaciniai stendai, rodyklės – viskas nauja ir sutvarkyta. Turime naujai sutvarkytų piliakalnių (tai ir Merkinės, Liškiavos piliakalniai), nuostabių pažintinių takų, tokių kaip Arlaviškių (Kadagių slėnio) takas Kauno marių regioniniame parke, kuris išrinktas populiariausiu pažintiniu taku Lietuvoje. 

A. J. Galėčiau dar papildyti, kad galima atrasti ir „taškinius“ objektus, jei taip galima pasakyti. Kalbu apie gamtos paveldo objektus, kurie taip pat yra tvarkomi, kad būtų patogiau lankytojams suprasti jų vertę, kuo jie yra įspūdingi. Ryškiausias pavyzdys yra Stelmužės ąžuolas, medis senolis, galbūt šiek tiek jau atrodo „pavargęs“, tačiau pagarba jam, jo aplinkai taip pat yra skiriama. Stengiamės užtikrinti, kad lankytojai galėtų suprasti, kodėl vienas ar kitas yra paveldo objektas, ir kartu užtikrintų jo apsaugą. 

Kiek yra galimybių, kiek leidžia gamtinės sąlygos, stengiamės pritaikyti saugomas teritorijas ir žmonėms su negalia, pavyzdžiui, Žemaitijos, Aukštaitijos nacionaliniuose parkuose aplinka yra pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia. Atkreipiame dėmesį į regėjimo negalią turinčius žmones: tam tikri stendai yra parengti ir brailio raštu. Siekiame, kad būtų galimybė kuo daugiau žmonių atrasti ypatingas saugomas teritorijas. 

D. R. Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre Vilniuje beveik visa ekspozicija yra pritaikyta žmonėms su regos negalia: čia ne tik galima paskaityti brailio raštu, bet mes parinkome, kad kiekvienas nacionalinis ar regioninis parkas prie savo stendo turėtų kokį nors jam būdingą daiktą, kurį galima apčiuopti. Tarkime, Žagarės regioniniame parke gyvena daug elnių – jį atspindi elnio ragas, o Žuvinto biosferos rezervatą, paukščių karaliją, reprezentuoja gulbės kiaušinis. Einama per pojūčius – apčiuopk, pauostyk, pajausk. 

I. J. Labai gera to klausytis. Dar norėtųsi pakalbėti apie gamtos mokyklas ir švietėjišką veiklą, kuri labiau supažindina mus, kaip turėtume elgtis saugomose teritorijose. Man atrodo, tai reikalauja tam tikros pilietinės atsakomybės, ar aš klystu? 

D. R. Žinote, mes pavyzdį ėmėme iš Skandinavijos ir Vakarų Europos, nes ten yra daug gamtos mokyklų. Mes norime, kad žmogus, ypač jaunas, moksleivis, nebijotų gamtos. Kuo toliau, tuo daugiau jaunų žmonių tiesiog neatsiplėšia nuo kompiuterio ekranų, jie bijo gamtos – bijo uodo, erkės. Bet iš tikrųjų reiktų suvokti, kad tas pats uodas, tiksliau uodė, kuri geria kraują, kuriai reikia pratęsti savo giminę, irgi turi tam tikrą „programą“. Kaip ir žmogus turi savo buveinę, taip ir vaikas turi savo buveinę – galbūt kokį mielą kambariuką. Gamtos mokyklose norime paaiškinti, kad mes esame sujungti toje pačioje grandinėje: žmogus yra toje pačioje grandinėje kaip ir bet kuri kita gyvybė. Šiuo metu turime 9 gamtos mokyklas skirtinguose nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, ten vyksta edukacijos, atvažiuoja labai daug moksleivių, vykdomos neformalios veiklos, būreliai, pavyzdžiui, „Jaunųjų reindžerių“, „Gamtos fotografų“. 

I. J. Ar yra veiklų, kurios kviestų šeimas, nebūtinai klases, pažinti ir papildyti savo žinių bagažą? 

A. J. Lietuvoje šiuo metu turime 9 gamtos mokyklas. Pirmoji buvo įkurta Kurtuvėnų regioniniame parke dar gerokai anksčiau, tiesiog buvo idėja sujungti gamtos mylėtojus, kurie, palyginti su tuo, kas buvo prieš 20 metų, dabar yra labiau nutolę nuo gamtos, prarandantys ryšį su ja. Gamtos mokyklos idėja yra kitokia nei įprastinės mokyklos, jos yra subalansuotos nepriklausomai nuo amžiaus. Smagu matyti, kai po saugomas teritorijas ar į tas pačias gamtos mokyklas atvyksta šeimos su mažais vaikais, kurie dar net nešyklėse. Bet taip pat atvyksta ir didelės senjorų grupės, pavyzdžiui, Trečiojo amžiaus universiteto studentai, kurie nori pažinti, atranda, domisi saugomomis teritorijomis, biologine įvairove, gamtos, kultūros paveldo objektais ir nori atgaivinti ryšį su gamta. Taigi gamtos mokyklos, edukacinės programos yra pritaikytos ne mažiems vaikams, o visai šeimai. 

Esame išleidę 30 leidinių, gamtos vadovų, kurie yra pritaikyti kiekvienam nacionaliniam ir regioniniam parkui. Leidiniuose yra įvairių užduočių, kurias galima atlikti. Taip kad ryšį su gamta susigrąžinti galima gamtos mokyklose, bet galima tai padaryti ir savarankiškai, su gamtos vadovu keliaujant per saugomas teritorijas. 

I. J. Diana, grįžtant prie prieinamumo įvairias fizines galimybes turintiems žmonėms, kurios iš jų yra naujausios ar visada sulaukia klausimų? Kur galima sužinoti, kurios iš tų vietų yra prieinamos, gal yra naujų? 

D. R. Paminėčiau neseniai, žiemos pabaigoje, atsidariusį Arlaviškių pažintinį (Kadagių slėnio) taką. Tai tikrai pakankamai patogus, lentinis takas, žmonės su judėjimo negalia gali su vežimėliais kilometrą pusantro pavažiuoti ir pasidairyti – ten yra nuostabios Kauno marių, kadagyno panoramos – užtikrintai rekomenduočiau. 

Mūsų visi lankytojų centrai yra pritaikyti – įrengti ir keltuvai, ir pandusai. Bent jau lankytojų centrų ekspozicijos laukia žmonių su negalia. Mes stengiamės, kad žmonės su įvairiomis negaliomis galėtų apsilankyti. 

I. J. Pristatykite, kas naujo šiais metais, šią vasarą laukia lankytojų saugomose teritorijose? 

A. J. Lankytojus kviečiame atrasti saugomas teritorijas visais metų laikais, nes gamta ypatinga tiek vasarą, tiek žiemą ar rudenį, pavasarį. Gal tik vasarą yra žymiai patogiau ar maloniau keliauti. Naujieji objektai, kuriuos su džiaugsmu šiemet kviečiame aplankyti – tai visai neseniai pristatytas visuomenei atnaujintas Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas Neries regioniniame parke. Metų pradžioje buvo pristatytas Kauno marių regioninio parko Kadagių slėnio arba Arlaviškių kadagyno pažintinis takas, kuris 2015 metais buvo išrinktas vienu gražiausių pažintinių takų. Tad jeigu ten nesate buvę, tikrai rekomenduojame nuvykti ir patirti, kokie yra įspūdingi Kauno marių kraštovaizdžiai. Jeigu mėgstate keliauti, kviečiame visus gamtą atrasti per žygį, per ėjimą: pažintinius takus Neries regioniniame parke – Šilėnų arba Naujosios Rėvos pažintinis takas. Jums turbūt labai girdėtas Dubysos regioniniame parke Padubysio pažintinis takas, kuris, beje, yra kitoks, nei mes esame įpratę – jis žymiai ilgesnis, net 16 kilometrų, pažintinis maršrutas, kuriame keliautoją visą kelią lydi Maironio eilės. Taip galime atrasti ryšį, emociją, kas mūsų žymų Lietuvos poetą įkvėpė kurti šiose vietose. 

Saugomose teritorijose šiek tiek keičiame patį objektų pritaikymo profilį: mažiau norime atnešti infrastruktūros, daugiau palikti dėmesio gamtai, tai įdomesni ir naujesni kompleksai laukia pasiruošę: Mergiškių kraštovaizdžio kompleksas Aukštadvario regioniniame parke, taip pat Germanto kraštovaizdžio draustinis – prie Telšių miesto įsikūręs nedidelis draustinukas, kuris yra pritaikytas lankyti. Galima labai įvairiais pažintiniais takais tiek praeiti, tiek prasibėgti ar pravažiuoti dviračiu neskubant ir pasigrožėti Germanto ežero apylinkėmis. Pagaliau – tie patys apžvalgos bokštai, jei kalbam apie tai, kas bus naujo, dar šiais metais pabaigto – tai bokštas Pagramančio regioniniame parke, nuo kurio atsivers panorama į dviejų upių, Jūros ir Akmenos, santaką. 

Visuomet rekomenduojame nepamiršti ir tų objektų, kuriuos jau buvote aplankę, nes per keletą metų patys objektai gal ir nepasikeitė, bet pasikeičia spalvos, emocijos. Na, ir žinoma, vienas įspūdingiausių ir laukiamiausių lankytojų centrų – tikimės kad jau rugsėjį galėsime visus pakviesti į 39-ąjį centrą Kuršių Nerijos nacionaliniame parke, Juodkrantėje, kurioje įrenginėjama įspūdinga ekspozicija apie tai, kas suformuota žmogaus, smėlio ir vėjo. 

D. R. Pats naujausias objektas, atsidaręs gegužės mėnesį – Čepkelių raisto mokomasis takas. Aišku, jis yra rezervate ir lankymas yra ribojamas, bet mums taip pat labai svarbu parodyti, ką mes saugome rezervatuose, griežčiausiai saugomose teritorijose. Tereikėtų pasiskambinti Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai, susitarti ir su specialistu galima aplankyti šį naująjį taką, kuris labai gražiai pasidabinęs vartais su spanguolių ir kurtinių motyvais. Ten pat yra 8 metrų aukščio apžvalgos bokštas, nuo kurio puikiai atsiveria Čepkelių pelkė, galima paėjėti iki platformos, į patį raistą. Tik pasikartosiu, kad rezervate yra ribojamas lankymas ir jis galimas tik iš anksto susitarus su specialistu. 

I. J. Dėkui. Linkiu įspūdingos vasaros, nepamirškite įsigyti lankytojo paso. 

Laidos garso įrašą rasite paspaudę nuorodą.

Nuotrauka. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos direktorė Agnė Jasinavičiūtė (dešinėje) ir VSTT viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė / Eglės Puo dizainas 

Radijo laidos „Aklas pasimatymas“ nuotrauka. Joje – dvi jaunos moterys, VSTT tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Agnė Jasinavičiūtė (dešinėje) ir VSTT viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė (kairėje). Diana – vidutinio sudėjimo moteris tamsiais, banguotais vidutinio ilgio plaukais. Ji žvelgia į fotografą kiek prisimerkusi, šypsosi. Moteris vilki tamsų užtrauktuku užsegtą švarką, ant kaklo ryši ploną skarelę. Jai iš kairės – Agnė, liekno sudėjimo moteris, šviesiais iki pečių plaukais. Ji žvelgia į fotografą, švelniai šypsosi. Agnė vilki tamsią suknelę aukšta apykakle ilgomis rankovėmis. Abi moterys atrodo pasitempusios, linksmai nusiteikusios. Joms už nugarų – saulėlydžio apšviestas miškas. Ši moterų nuotrauka įkomponuota į piešinį, kuris atstoja rėmelį. Jo fone – tamsus, gūdus miškas. Rėmelio viršuje, kairėje pusėje, matomas užrašas „Radijo laida – Aklas pasimatymas“, o rėmelio apačioje – „Gold FM“.