Viršelio istorija

Apie sumegztą šilumą

Jaukiai su mezginiu įsitaisiusios Laimutė Dvylaitienė ir Bronislava Špagina Kauno miesto filiale nieko nestebina. Moterys porą kartų per savaitę ateina pasidalyti savo energija, išbandyti įvairių rankdarbių technikų į bendraminčių būrelį, kuriam jau penktus metus vadovauja Daiga Gipienė. Vadovė atvirauja, kad susirenkančios moterys turi skirtingų norų ir talentų, bet svarbiausia – jos mėgaujasi tuo, ką daro. Nepamirštamos kalendorinės šventės, įvairios akcijos, mugės, tad amatų būrelio dalyvės kartais užsisėdi tiek, kiek norisi ir reikia. 

Visgi Laimutė ir Bronytė – taip švelniai į ją kreipiasi pažįstami, yra mezgėjos „su stažu“. Daug kas stebisi, kaip įmanoma nematant megzti, o kas turi nedidelį regėjimo likutį neretai renkasi akis pasaugoti, bet šios moterys neatsispiria mėgstamam užsiėmimui. Gal simboliška, kad mezgime tiek daug apie akis – gerosios, išvirkščios, pabėgo akis... Tuomet gelbėja jautresni, išlavinti pirštai. Abi mezgėjos patvirtina, kad megzdamos įdeda savo širdį, geras mintis, o išdovanoti mezginiai kitus apgaubia ypatinga šiluma. 

Viršelyje – L. Dvylaitienė (iš kairės) ir B. Špagina / Virginijaus Stakelės nuotr. 

VIRŠELIO NUOTRAUKA. Apvali sausio mėnesio žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka. Joje – Laimutė ir Bronislava, sėdinčios ant tamsios margos sofos šviesiame kambaryje. Jos matomos nuo liemens iki viršugalvio, kelius pakišusios po dideliu stalu, apkrautu įvairiais mezginiais. Jie spalvoti, dauguma dar nebaigti, kai kurie – numegzti iš itin stambių siūlų. Kairėje nuotraukos pusėje matoma Laimutė – vidutinio amžiaus, kiek stambesnio kūno sudėjimo, šiek tiek pasisukusi dešiniuoju profiliu. Jos plaukai šviesūs, vidutinio ilgio, surišti į kasą. Moteris užsidėjusi akinius, žvilgsnį nukreipusi žemyn į rankose laikomą pilkos spalvos mezginį, kurį, atrodo, mezga pirštais, be virbalų. Moteris atrodo rami, susikaupusi. Ji vilki raudoną megztinį stačiu kaklu, ilgomis rankovėmis, ant jo apsivilkusi baltą megztą švarkelį trijų ketvirčių rankovėmis, ant kaklo pasikabinusi pakabuką. Jai iš kairės sėdinti Bronislava, matoma dešinėje nuotraukos pusėje – garbaus amžiaus, liekno kūno sudėjimo, kiek pasisukusi kairiuoju profiliu. Jos plaukai tamsūs, trumpi, žvilgsnis nukreiptas pirmyn, moteris atrodo susimąsčiusi ir susikoncentravusi į darbą, nežymiai šypsosi. Rankose ji laiko virbalus ir spalvotą dryžuotą mezginį. Moteris vilki pilką švarką su rudos spalvos apykakle, po juo apsivilkusi mėlyną palaidinę. Į švarko apykaklę ji įsisegusi aukso spalvos segę-kaspiną, simbolizuojantį palaikymą krūties vėžiu sergančioms moterims. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka matoma didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnė amplitudė leidžia pamatyti didesnę dalį mezginių ir sofos, ant kurios sėdi moterys. 

PROTANOPIJA. Tą patį vaizdą matome ne tokį spalvotą kaip realų. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukoje nesimato dalies kairėje pusėje sėdinčios moters kūno – jos dešinės rankos ir veido pusės, taip pat dalies mezginių. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato dalies stalo ir ant jo gulinčių mezginių, likusioje nuotraukos dalyje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Šiuo atveju, visas matomas vaizdas toks pat kaip realiame vaizde, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiame pavyzdyje apatinėje nuotraukos dalyje visiškai nesimato stalo ir ant jo gulinčių mezginių, taip pat dalies dešinėje nuotraukos pusėje sėdinčios moters kairiosios rankos. Likusioji nuotraukos dalis ryški. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Šiuo atveju, nematome paties nuotraukos centro – abiejų moterų rankose laikomų mezginių bei dalies jų rankų. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje matomas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – jame įžiūrima tik nedidelė sofos dalis ir abiejų moterų pečiai.