Regimi neregiai

Laima Slepkovaitė, muzikologė, radijo laidų vedėja, [email protected]

Viltingas angeliškasis balsas Džinė Ovens

Nuo tada, kai 2000-aisiais Gospelo muzikos asociacija paskelbė Džinę Ovens (Ginny Owens) metų atradimu, ji išleido daugiau nei dešimtį albumų, koncertavo Baltuosiuose rūmuose, festivaliuose, sukūrė daugybę dainų, pelnydama kritikų palankumą, šūsnį apdovanojimų ir tūkstančius sekėjų visame pasaulyje. Krikščioniškoji muzika, psalmės ir autoriniais poetiniais tekstais sukomponuotos dvasinės dainos jai tapo tobuluoju būdu išreikšti savo išgyvenimus, sielos pažeidžiamumą, santykį su pasauliu. 

Muzika ją viliojo nuo mažens. Kai tėvai atgabeno iš bažnyčios senutį apdulkėjusį pianiną, dvejų metukų mergaitė pradėjo atkartoti iš klausos melodijas. Jos regėjimas tuo metu silpo dėl įgimtos ligos, o klausa ir trauka muzikai – stiprėjo. Septynerių ji sukūrė savo pirmąsias dainas, bet niekam jų nerodė, nes kuklinosi ir nemėgo dainuoti publikai, nors to buvo sudėtinga išvengti: ją išgirdę, žmonės prieidavo pasiklausyti. Mokykloje, o vėliau koledže ji ėmė atviriau dalytis savo muzikavimu su kitais. Džinė svajojo tapti muzikos mokytoja, bet dar nebaigus universiteto jos dainininkės karjera įgijo tokį pagreitį, kad pedagoginei veiklai tiesiog nebeliko galimybių. 

Tapusi žinoma, Ovens vis dažniau susidūrė su žmonėmis, kurie norėjo, bet nedrįso klausti jos apie negalią. Todėl ji ėmė vesti vaizdo tinklaraštį „How I See It“, priimdama anoniminius klausimus ir dalydamasi savo emocinėmis patirtimis, pamąstymais ir visokiomis buitinėmis detalėmis: kaip ji pasidaro makiažą, iškepa pyragą, naudojasi telefonu ar suderina drabužių spalvas. Motina rūpestingai mokė ją drabužių derinimo meno, primindama, kad ji tikrai nenorinti, jog praeiviai kalbėtų apie ją kaip apie vargšelę neregę, kuri negeba tinkamai apsirengti. Gailestis – anaiptol nėra jos siektinas santykis su pasauliu. Ji renkasi skleisti vilties žinutę. 

Muzikos industrijoje esama labai daug eskapistinio (red. past. – eskapizmas – sąmoningas aktualių visuomenės problemų vengimas) turinio: galima užsimiršti, atsiriboti nuo negandų garsuose. Dž. Ovens pripažįsta gyvenimą esant sudėtingą, ji dainuoja apie skausmą, išbandymus, sukrečiančius išgyvenimus, tikėdama žmogaus dvasios jėga pereiti per juos. Kiekviena diena teikia priežasčių šypsenai. Kiekvienas žmogus pats renkasi, ką jis pasakoja pasauliui savo gyvenimu. 

2021 metais ji išleido knygą „Dainuodama tamsoje“, kurioje papasakojo apie savo dvasinį kelią, susitaikymą su negalia ir savęs priėmimo procesą, kurį išgyvena visi žmonės, regintys arba ne. „Vienas didžiausių iššūkių kiekvienam žmogui yra išmokti priimti save, – pripažįsta ji. – Man asmeniškai didžiausias iššūkis buvo susitaikyti su tuo, jog kiti žmonės nebūtinai nori mane priimti.“ 

Per savo muziką ir veiklą Dž. Ovens siekia padėti kitiems įsigilinti į savo išgyvenimus. Neseniai baigusi teologijos magistrantūrą, savo koncertuose ji tebeskiria dėmesį pramogai, pozityviai atmosferai ir smagioms istorijoms, bet taip pat imasi šviesti savo auditoriją, dalydamasi tam tikrais patyrimais, atradimais bei teologine išmintimi. Vieniems jos dainos tampa gyvenimo atsivėrimu ir vartais į tikėjimą, kitiems – paguoda, daugelį tiesiog žavi skaidrus jos balsas ir melodijų grožis, teikiantis šiam pasauliui šiek tiek daugiau vilties. 

Paspaudę nuorodą aklausykite užburiančios Dž. Ovens dainos „Be Thou My Vision“ (liet. „Būk mano vizija“). 

Nuotrauka: Dž. Ovens 

Džinės Ovens portretas. Jauna, liekno sudėjimo moteris matoma nuo liemens iki viršugalvio, šiek tiek pasisukusi kairiuoju profiliu. Jos plaukai tamsūs, vidutinio ilgio, lengvai plaikstomi vėjo. Moters kaktą dengia kirpčiukai. Ji žvelgia į fotografą, šypsosi, atrodo rami, laiminga. Ji vilki baltą palaidinę ilgomis rankovėmis, ant kaklo ryši margą ploną šalikėlį, pasikabinusi kryželį.