Skaityk lengvai

DILETANTO PASTABOS APIE BALTĄJĄ LAZDELĘ IR GARSINIUS ŠVIESOFORUS  

Diletantas tai žmogus, kuris nelabai gerai kažką moka.

Baltoji lazdelė tai lazdelė, kuri padeda vaikščioti nieko nematančiam arba silpnai matančiam žmogui.

Garsiniai šviesoforai tai šviesoforai, kurie garsiai praneša, kada eiti per gatvę.

Apie šviesoforus pasakoja Alvydas.

Alvydas kasdien vaikšto su baltąja lazdele.

Alvydas pats išmoko vaikščioti su baltąja lazdele.

Alvydas jaučiasi sutrikęs dėl garsinių šviesoforų.

Alvydas per mažai apie juos supranta.

Vilniuje buvo taisomos dvi gatvės, buvo pakeisti šviesoforai.

Alvydas vaikščiojo ir išbandė naujus šviesoforus.

Alvydą lydėjo aklųjų orientavimosi mokytojas Juozas Daunaravičius.

Juozas moko aklus žmones vaikščioti su baltosiomis lazdelėmis.

Iš taško A į tašką C

Įsivaizduokime tiesią gatvę ir tris taškus - A, B ir C.

Taškas A - Gerosios Vilties gatvės pradžia.

Taškas B - vidurys.

Taškas C - pabaiga.

Prie pat taško C įsikūręs Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras.

Tai toks centras, kuriame kasdien gali užsukti neregiai.

Neregys tai nematantis žmogus.

Neregiams labai svarbu, kad būtų tvarkingos gatvės ir šaligatviai.

Neregiai gali užkliūti eidami su baltąja lazdele ir pargriūti.

Neregiams svarbu, kad būtų garsiniai šviesoforai.

Garsiniai šviesoforai praneša apie atvažiuojančias mašinas.

Neregiams svarbu, kad šaligatviai būtų platūs.

Alvydas eidamas šaligatviais užkliūva.

Aklam žmogui sunku suprasti, kur eiti, jei šaligatviai yra netvarkingi.

Kai žmogus gerai mato, jam lengva apeiti žolę ar laiptus.

Aklas žmogus to nemato ir gali susižeisti.

Aklas žmogus turi eiti daug kartų, kad išmoktų maršrutą.

Maršrutas tai vykimo kelias, kuriuo dažnai einame.

Po mėnesio Alvydas ir Juozas išėjo ir kitu maršrutu.

Aklam žmogui svarbu, kad būtų pažymėta, kur yra perėjimas per gatvę.

Aklas žmogus perėją turi pajausti braukdamas su baltąja lazdele.

Prie aklųjų centro nebuvo jokio ženklo, kur galima saugiai pereiti gatvę.

Reikia išmokti ten nueiti ir neužkliūti už stovinčių mašinų.

Alvydas galvoja, kad eiti labai nesaugu ir reikia pažymėti perėjimą per gatvę.

Gatvė buvo ilgai remontuojama.

Alvydas klausia, ar galėtų akli žmonės patarti, paaiškinti, kai gatves remontuoja.

Toje vietoje vaikšto daug aklų žmonių ir jiems yra svarbu, kad būtų saugu.

Gerosios Vilties ir Naugarduko gatvių sankryžoje yra garsinis šviesoforas.

Sankryža tai kelių susikirtimo vieta.

Garsinis šviesoforas veikia labai tyliai.

Garsas labai tylus ir kai ūžia mašinos, jo nesigirdi.

Yra perėjų, kur garsiniai šviesoforai veikia daug garsiau.

Yra perėjų, kur garsinio šviesoforo visai nėra.

Kai nėra garsinio šviesoforo, akli žmonės turi klausyti, kada atvažiuoja mašinos, kada jos sustoja.

Tylintys šviesoforai

Alvydas ir Juozas nuėjo į didesnę Algirdo gatvę Vilniaus centre.

Po gatvės remonto čia pastatyti nauji garsiniai šviesoforai.

Dažniausiai šviesoforas, kai dega raudona šviesa tyli.

Kai užsidega žalia šviesa šviesoforas pradeda leisti garsą.

Išgirdę garsą akli žmonės gali eiti per gatvę.

Algirdo gatvėje nauji šviesoforai kitokie.

Kai dega raudona šviesa, šviesoforas lėtai taksi.

Taksėjimas įspėja, kad dega raudona šviesa.

Kai dega žalia šviesa, šviesoforas jokio garso neleidžia.

Jeigu per gatvę eina aklas žmogus, jis ant stulpo turi paspausti mygtuką.

Kai paspaudžia, žaliai degantis šviesoforas pradeda leisti garsą.

Garsą akli žmonės jau žino.

Akli žmonės gali susimaišyti, nes dažnai garsas reiškia, kad užsidegė žalia šviesa.

O Algirdo gatvėje garsas reiškia, kad užsidegė raudona šviesa.

Algirdo gatvėje šviesoforo stulpai paprastai yra stovinčio neregio kairėje pusėje.

Tačiau taip yra ne visur.

Kai kur stulpas yra dešinėje.

Ar galima miesto sankryžose visų šviesoforų stulpus įrengti vienodai?

Tai padaryti labai sunku, nes visur skirtingi šaligatviai ir gatvės.

Kaune garsiniai šviesoforai kitokie nei Vilniuje.

Kaune, kai dega raudona, šviesoforas lėtai taksi.

Kai dega žalia šviesa, garsiai ir greitai klaksi.

Kauno neregiai susirinko ir nusprendė, kokie garsinio šviesoforo garsai jiems reikalingi.

Šviesoforų įrengimo taisyklėse apie garsinius šviesoforus nieko nekalbama.

Kiekviename mieste susitariama skirtingai, kokie garsiniai šviesoforai turi būti.

Šviesoforai garsus nebūtinai turi skleisti visą laiką.

Signalas įjungiamas tik tada, kai žmogui tikrai to reikia.

Vilniečiai naudoja vokiškus šviesoforus.

Signalų įvairovė

Koks turėtų būti garsinio šviesoforo signalas, nėra niekur parašyta.

Kai signalai labai skirtingi, akli žmonės nebesupranta, ką jie reiškia.

Vilniuje veiks trys skirtingi garsiniai šviesoforai.

Alvydas klausia, ar galima neregiams patiems išsirinkti, koks garsas jiems labiausiai tiktų.

Neregiams nepatinka, kad kiekviename mieste yra skirtingi garsiniai šviesoforai.

Dideliuose miestuose yra viešojo transporto programėlės neregiams.

Viešasis transportas tai mieste važinėjantys autobusai ir troleibusai.

Kiekviename mieste programėlės yra skirtingos.

Neregiams sunku suprasti, kai programėlės ne tokios pačios.

Spalio 15 diena yra Pasaulinė baltosios lazdelės diena.

Alvydas nori, kad tą dieną visi pabandytų susitarti dėl vienodų garsinių šviesoforų.

Svarbu visiems susitarti, kas tinka ir kas netinka neregiams.

AR LEMTA PROFESINĖMS SVAJONĖMS TAPTI REALYBE?  

Rugsėjis yra kaip nauji metai tiems, kas mokosi ar moko kitus.

Rugsėjis yra pirmas rudens mėnuo.

Rugsėjį visi grįžta mokytis ir dirbti po vasaros atostogų.

Žmogui svarbu pasirinkti tai, ką jam patinka dirbti ar mokytis.

Darbe žmogus praleidžia labai daug laiko.

Žmogui svarbu pasirinkti patinkančią profesiją.

Profesija tai toks užsiėmimas, kurio reikia išmokti ir iš to gali gyventi.

Ar sunku aklam ar silpnaregiui žmogui pasirinkti profesiją?

Apie tai pasakoja Barbora, Linas ir Justinas.

Barbora pasakoja, kad reikia dirbti tai, ką gali.

Svarbu patikrinti, ar gali tai daryti.

Barbora dirba masažuotoja.

Masažuotojas tai žmogus, kuris trina kito žmogaus kūną rankomis, masažuoja.

Barborai masažuotojo profesija patinka.

Barbora mokėsi, kad taptų masažuotoja.

Barbora greitai rado masažuotojos darbą.

Barbora masažuotoja dirba jau 5 metus.

Barbora turi klientų ir už masažus gauna atlyginimą.

Atlyginimas tai pinigai, kuriuos gauni už atliktą darbą.

Barboros klientai tai žmonės, kurie ateina masažuotis.

Barborai patinka kalbėtis su žmonėmis.

Barbora nieko nemato, bet gerai jaučia žmogaus kūną.

Masažuotojui svarbu mokėti bendrauti su žmonėmis, juos suprasti.

Masažuotojas turi laiku ateiti į darbą, būti tvarkingas.

Barbora svajoja ir apie darbą, susijusį su teatru.

Barbora norėtų mokytis ir būti aktore.

Aktorius tai žmogus, kuris vaidina teatre ar kine.

Barborai būtų sunku mokytis, nes ji nieko nemato.

Linui patinka ir muzika, ir sportas.

Linui buvo sunku išsirinkti, ką mokytis.

Linui buvo svarbu, kad gautų gerą atlyginimą.

Linas ėmė mokytis sporto, nes norėjo dirbti mokykloje.

Linas abejojo ir bijojo, nes jis nieko nemato, yra aklas.

Linas nugalėjo baimes ir pradėjo mokytis.

Kai nugali baimes, tampi drąsus ir pasitiki savimi.

Linas jau 23 metus dirba kūno kultūros mokytoju.

Kūno kultūros mokytojas moko vaikus sportuoti.

Linas patenkintas savo profesija.

Linas yra savarankiškas, pats gali viską padaryti.

Linas daug bendrauja.

Linas turi šeimą ir mėgstamą darbą.

Kūno kultūros mokytojui svarbu būti pavyzdžiu jaunam žmogui.

Justinas mokėsi būti administratoriumi.

Administratorius tai žmogus, kuris prižiūri ir rūpinasi savo darbo dokumentais.

Administratoriaus darbas labai svarbus.

Justinas dabar dirba programuotoju.

Programuotojas tai žmogus, kuris dirba su kompiuteriais, jų programomis.

Justinui patinka jo darbas.

Justinas nemato, todėl buvo sunku ir jis daug mokėsi pats.

Justinas dirba kartu su kitais programuotojais.

Justinui patinka sužinoti kažką naujo, mokytis.

Justinas padeda sukurti akliesiems tinkamus interneto puslapius.

Justino darbas labai įdomus ir sunkus.

Justinas patiria daug iššūkių.

Iššūkis tai susidūrimas su sunkumais ir sugebėjimas juos išspręsti.

Programuotojo darbe svarbu būti kantriam, ramiam ir smalsiam.

Smalsus žmogus yra tas, kuris viskuo domisi, nori išmokti naujų dalykų.

KAIMYNAI ŠVENČIA JUBILIEJŲ   

Lietuva ir Latvija yra šalys kaimynės.

Latvija yra šalis, kuri yra netoli Lietuvos.

Latvijos pirmajai aklųjų mokyklai sukanka 150 metų.

Aklųjų mokykla tai tokia mokykla, kur mokosi nieko nematantys žmonės.

Nuo seniai Lietuva ir Latvija turi išsaugojusios bendrų pasakojimų, dainų, šokių.

Abiejose šalyse švenčiamos Joninės.

Joninės yra vasaros šventė.

Latvijoje nuo senų laikų rūpinosi aklaisiais.

Lietuvoje pradėta rūpintis vėliau.

Iš Latvijos aklųjų daug ko mokėmės.

Rygos aklųjų institutas

Ryga yra Latvijos sostinė.

Vilnius yra Lietuvos sostinė.

Sostinė yra svarbiausias valstybės miestas.

Rygoje aklųjų mokyklą įkūrė Ida Valentinovič.

Ida gimė 1855 metais turtingoje šeimoje.

Ida mokėsi ne mokykloje, o namuose.

Idos draugė Dorotė apako.

Apakti tai tapti aklai, nieko nebematyti.

Todėl Ida sugalvojo pradėti mokyti aklus vaikus.

1871 metais Ida išvyko mokytis.

Ida studijavo ir tapo aklųjų mokytoja.

Ida Rygoje 1872 metais įkūrė aklųjų mokyklą.

Ida viena 11 metų mokė akluosius.

Mokykloje mokėsi vaikai nuo 8 iki 14 metų.

Pirmoji mokinė buvo draugė Dorotė.

Mokyklą norėjo uždaryti, nes trūko pinigų.

Vaikus mokykloje mokė ne tik muzikos, bet ir kažkokio amato.

Amatas tai mokėjimas daryti daiktus savomis rankomis.

Mokykla vadinosi Rygos aklųjų institutu.

Ida mokė 32 aklus vaikus.

Buvo atidaryta ir biblioteka.

Biblioteka tai patalpa, kur yra daug knygų, kurias galima pasiimti skaityti.

Vėliau mokyklai vadovavo Oskaras Albertas Notnagelis iš Vokietijos.

Oskaras dirbo 23 metus.

Mokykloje pradėjo mokytis ir suaugę akli žmonės.

Pradėta mokyti įvairių profesijų.

Profesija tai tam tikras užsiėmimas, kurio žmonės mokosi.

Buvo suburtas aklųjų choras.

Choras tai dainininkų grupė, kuri dainuoja kartu.

Choras pradėjo ruošti savo pasirodymus, daug keliavo.

Apie aklųjų chorą daug kas sužinojo.

Aklųjų mokykloje Rygoje pradėjo spausdinti knygas latvišku brailio raštu.

Brailio raštas tai aklųjų raštas.

Latviškam brailio raštui jau 100 metų.

Jubiliejui skirta konferencija

Konferencija tai pasitarimas, susirinkimas.

2022 metų gegužės 23 dieną Lietuvoje vyko konferencija.

Konferencijoje žmonės prisiminė visą aklųjų mokyklos istoriją.

Pranešimus skaitė žmonės iš įvairių šalių.

Buvo pasakojama, kaip mokomi akli vaikai.

Buvo pasakojama ir apie suaugusius aklus žmones.

Mokėmės iš latvių

Lietuvoje akli žmonės pradėti mokyti vėlai.

Latvijoje akli žmonės pradėti mokyti anksčiau.

1923 metais Lietuvoje buvo daug aklų žmonių.

1925 metais iš Rygos atvyko daug artistų.

Artistas tai žmogus, kuris pasirodo scenoje ir dainuoja, šoka ar groja.

Įvyko net keli koncertai.

Koncertas tai dainavimas ar šokimas, grojimas žmonėms.

Į Rygos aklųjų mokyklą išvažiavo mokytis keli lietuviai.

Lietuviai daug mokėsi iš latvių ir norėjo Lietuvoje įkurti aklų žmonių organizaciją.

Organizacija tai žmonių susibūrimas, kur jie būna kartu.

1926 metais buvo įkurta Lietuvos aklųjų sąjunga (LAS).

Buvo sukurta lietuviška brailio abėcėlė.

Brailio abėcėlė tai akliems žmonėms pritaikytas raidžių rašymas.

Latvijos ir Lietuvos aklųjų mokyklos draugiškai bendravo.

Latvijos aklųjų mokyklos šventė yra ir Lietuvos šventė.

TIKRAS PAGALBININKAS - IŠMANUSIS TELEFONAS  

Išmanusis telefonas gali padėti aklojo arba silpnaregio gyvenime.

Akli žmonės nieko nemato.

Silpnaregiai žmonės mato truputį.

Išmanus tai protingas, daug suprantantis.

Išmanusis telefonas tai protingesnis mobilusis telefonas, kuriame daug programų.

Išmanusis telefonas žmogui gali labai padėti kasdien.

Vieniems žmonėms labai lengva išmokti naudotis išmaniuoju telefonu.

Kitiems žmonėms sunkiau išmokti.

Žmogus dažnai nežino, kokios naudingos programos yra jo telefone.

Kai žmogus išmoksta naudotis telefonu, būna labai patenkintas.

Štai ką galima padaryti su išmaniuoju telefonu.

Išmanusis telefonas nematančiam žmogui padeda perskaityti, kas parašyta ant prekių.

Išmanusis telefonas padeda perskaityti, kas parašyta dokumentuose.

Dokumentai tai svarbūs raštai, sutartys ar žmogaus pasas, kortelė.

Išmanusis telefonas padeda sužinoti, ar namuose nedega šviesa.

Išmanusis telefonas gali suskaičiuoti pinigus.

Reikės laiko, kol išmoksite naudotis išmaniuoju telefonu, bet verta pasistengti.

Kai išmoksite naudotis išmaniuoju telefonu, viską padarysite labai greitai.

Reikia pasirinkti tinkamą telefoną ir įsirašyti reikalingą programėlę.

Labai svarbu gauti informaciją ir bendrauti.

Informacija tai žinios, naujienos.

Žmogus, kuris nesinaudoja nei išmaniuoju telefonu, nei kompiuteriu, negauna svarbios informacijos.

Išmanusis telefonas padeda labai greitai sužinoti visas naujienas.

Naujienas sužinosite greičiau nei per radiją ar televizorių.

Išmaniajame telefone galite klausyti ar skaityti tik tai, kas jums įdomu.

Galėsite skambinti į kitą šalį ir bendrauti, susirasti naujų pažįstamų.

Yra daug bendravimo grupių, kur žmonės kalbasi apie tai, kas jiems įdomu.

Nesunku išmokti ir prisijungti prie tokių grupių, kur žmonės bendrauja, kalbasi.

Svarbu nebijoti ir pradėti mokytis naudoti išmanųjį telefoną.

Išmanusis telefonas labai padeda žmonės, kurie gyvena dideliuose miestuose.

Dideli miestai vadinami didmiesčiais.

Jeigu gyvenate didmiestyje ir nesinaudojate išmaniuoju telefonu, jūs daug prarandate.

Jūs galite patogiai per programėlę išsikviesti taksi.

Jūs galite telefone matyti, kada atvažiuos autobusas ar troleibusas.

Troleibusas tai elektra varomas autobusas.

Jūs galite telefonu užsisakyti maisto iš restoranų, nusipirkti maisto ir kitų daiktų.

Viską galite padaryti su išmaniuoju telefonu būdamas namuose.

Jums nereikia eiti į parduotuves ir prašyti pagalbos.

Išmanusis telefonas labai pakeičia aklo ar silpnaregio žmogaus gyvenimą.

Labai nedrąsu pradėti naudotis išmaniuoju telefonu.

Tai, kas naujo, žmogui baisu.

Bet kai suprasite, kad išmanusis telefonas padeda, nebebijosite.

Kuo daugiau naudosite telefoną, tuo greičiau išmoksite.

Jeigu turite klausimų apie išmanųjį telefoną galite parašyti elektroniniu paštu [email protected]

Galite skambinti telefonu 8 604 47467 ir užduoti klausimų.